Dalijimosi ekonomika: kai kur lietuviai lenkia švedus

Publikuota: 2018-03-06
Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ vadovas ir Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ vadovas ir Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas.

Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą.

Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Be to, esame imlūs naujovėms bei įvairioms paslaugoms, kurios teikiamos panaudojant naujas technologijas: pavyzdžiui, muzikos bei filmų internetu platformomis „Spotify“, „Netflix” ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventojų arba kas antras 18-35 metų lietuvis, priskiriamas Y arba tūkstantmečio kartai (ang. „millennials”).

Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų sausio mėnesį atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ ir bankas „Swedbank“.

Pasak Lauros Galdikienės, „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kurioje tarp žmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prekėmis bei paslaugomis.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jai suteikė naują impulsą: ši rinka sparčiai auga visoje Europoje. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų“, – sako p. Galdikienė.

Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ vadovas, pastebi, kad internetas ir naujų technologijų sprendimai, kurių dėka vartotojas gali greitai, patogiai ir kada nori pasinaudoti norima paslauga, suteikė dalijimosi ekonomikai galingą postūmį: naujų skaitmeninių verslų dėka dabar galima vos per kelias minutes išsinuomoti automobilį ar dviratį, išmainyti bei parduoti naudotus drabužius ar pasinaudoti kažkieno tuščiu būstu savo atostogoms bet kuriame pasaulio kampelyje, tad žmonėms atsivėrė labai daug galimybių – dalintis daiktais ir paslaugomis tapo greita ir labai paprasta.

„Vykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusių vartotojų poreikių, gimė visiškai naujos paslaugos, tokios kaip „Uber“, „Airbnb“, „Spotify“ ar „Vinted“. Iš esmės jas sukūrė patys šiuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefoną ar kompiuterį. Šie pokyčiai daro didelę įtaką visai rinkai – paslaugos, kurios neprisitaikys prie šių tendencijų ir neužtikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui turėtų tiesiog išnykti“, – teigia p. Vitkus.

Kur lenkiame švedus?

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 631.000 18-35 metų žmonių. Tai vadinamoji tūkstantmečio karta, kuri užaugo su naujomis technologijomis, tad, pasak tyrimo iniciatorių, nereikėtų stebėtis, kad būtent ši visuomenės dalis yra didžiausia dalijimosi ekonomikos varomoji jėga.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“ebee6426-0657-4d71-a2c3-0f8ee448e2e5“ prefix=“X9C“ format=“interactive“ title=“Dalijimosi ekonomika“]

„Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20% visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia 32%, – komentuoja „Swedbank“ p. Galdikienė. – Panašias tendencijas matome ir Švedijoje, kur jauni žmonės taip pat yra pagrindiniai dalijimosi ekonomikos paslaugų vartotojai. Ten yra didesnis šių paslaugų išsivystymas ir jos įvairesnės, gyventojų skaitmeninis raštingumas yra aukštesnis, turi įtakos ir įvairūs socialiniai veiksniai. Lietuvoje jaunų žmonių dalyvavimas dalijimosi ekonomikoje siekia 32%, o Švedijoje – 51%“.

Nors pagal bendrą vartotojų skaičių nuo švedų kol kas atsiliekame, kai kuriose atskirose paslaugų kategorijose juos jau lenkiame.

„Lygindami šio tyrimo duomenis su panašiu sociologiniu tyrimu, atliktu „Tieto“ korporacijos ir „HUI Research“ Švedijoje, matome, kad lietuviams yra labiau įprasta dalintis savo daiktais su kitais žmonėmis per „Facebook“ grupes ir kitas internetines platformas: tai praktikuoja 35% 18-35 metų lietuvių ir tik 24% švedų. Lietuviai kiek dažniau naudojasi ir pavėžėjų, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugomis“, – atkreipia dėmesį „Tieto Lietuva“ vadovas.

Daiktų nuoma

Pasak p. Galdikienės, dar prieš kelis dešimtmečius neturėjome pasirinkimo: jei norėjome naudotis kokiu nors daiktu, beveik visada turėjome jį pirkti, nes kitų galimybių nebuvo. Jei kalbame apie daiktus, kurie mums yra reikalingi nuolat (pavyzdžiui, skalbyklė ar dulkių siurblys), ir dabar juos tiesiog įsigyti dažniausiai yra ir patogiau, ir paprasčiau.

„Tačiau yra daugybė daiktų, kuriais mes naudojamės pakankamai retai, kad būtų verta juos pirkti. Šią priežastį kaip pagrindinę, kuri juos skatina naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88% Lietuvos gyventojų. Kiti motyvai taip pat logiški: galimybė naudotis daiktu ar paslauga būtent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas į namus, galimybė pasinaudoti aukštos kokybės daiktu pigiau, nei jį perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos”, – teigė ekonomistė.

Verslas turėtų susimąstyti

Tūkstantmečio karta šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį 18-64 metų Lietuvos gyventojų, tačiau Eurostatas prognozuoja, kad po dešimtmečio pilnametystės sulaukę su naujosiomis technologijomis užaugę asmenys (Y ir po jų einanti Z karta) kartu sudarys daugiau kaip pusę darbingo amžiaus gyventojų. Švedų „HUI Research“ vertinimu, žvelgiant globaliu mastu, dar iki 2025 m. 75% visų suaugusių darbingo amžiaus gyventojų sudarys tūkstantmečio kartos atstovai bei jaunesni žmonės, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garvežys. Teigiama, kad ši kartų kaita reiškia didžiulį dalijimosi ekonomikos potencialą bei naujų verslo modelių atsiradimo galimybes.

„Tikėtina, jog dalijimosi ekonomika ir jos inovatyvios, nusistovėjusias žaidimo taisykles griaunančios įmonės kels vis daugiau konkurencinių iššūkių tradiciniams verslams, veikiantiems tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek paslaugų sektoriuje, - vertina p. Galdikienė. – Dalijimosi ekonomika vis labiau keis ir darbo rinką – suteiks jai lankstumo, tačiau kartu tai gali reikšti ir sumenkusį darbuotojų finansinį saugumą. Šie iššūkiai reguliuotojus bei politikos formuotojus gali skatinti riboti tokių įmonių veiklą.

Taigi pernelyg didelis reguliavimas ateityje turėtų būti vienas pagrindinių iššūkių spartesnei dalijimosi ekonomikos plėtrai.“

Švedijos patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomika yra sparčiai auganti tendencija. Ponas Vitkus neabejoja, kad ir mes turime visas galimybes dar šį dešimtmetį pasiekti Skandinavijos lygį.

„Lietuva eina kartu su vakarietiškomis tendencijomis ir akivaizdu, kad dalijimosi ekonomika turi dideles perspektyvas ir mūsų šalyje. Tuo labiau, kad dar turime daug erdvės plėtoti esamas paslaugas bei atrasti naujas nišas, per technologijas toliau skatinti paprastesnį paslaugų prieinamumą. Turime ir stiprią technologinę bazę, gabius žmones, kurių dėka ir čia, Lietuvoje, galime kurti inovacijas“, – apibendrina „Tieto Lietuva“ vadovas.

Jis prognozuoja, kad netolimoje ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi: „Manau, perspektyva yra labai aiški: plintant mažosioms elektrinėms ir buitiniams akumuliatoriams, elektros energijos vartotojai jau gali patys gaminti ir saugoti elektros energiją, o tai ilgainiui ves prie dar didesnės elektros energijos sistemos decentralizacijos – elektros prekybininkai turės pateikti patogias priemones visiems norintiems prekiauti energija.“

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvoje kuriasi Austrijos kapitalo IT įmonė

Lietuvoje kuriasi Austrijos kapitalo IT įmonė „Yordando“.

Technologijos
2019.08.16
„Bitė“ atsinaujino dalį biuro: viską kūrę darbuotojai kabinetų nenorėjo 18

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ atnaujino dalį savo 6.200 kv. m ploto biuro Vilniaus Žemaitės...

Statyba ir NT
2019.08.16
Mobiliojo ryšio operatoriai santūriai vertina pasiūlymus dėl eSIM  14

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai suabejojo Susisiekimo ministerijos iniciatyva ilgainiui eSIM moduliais...

Technologijos
2019.08.15
„Pigu“ pardavimo scenarijai: vertė priklausys ir nuo banginių, tokių kaip „Amazon“, strategijų  Premium 8

Lenkijos fondo MCI artimiausiame planavimo horizonte, be abejonės, yra tikslas parduoti jam priklausančių e.

Prekyba
2019.08.14
E. sportas keičia profesijų žemėlapį Premium

Iš Azijos į Vakarus skverbiasi nauja mada: skirti visą finansavimą studentams, kurie po paskaitų užsiimtų e.

Vadyba
2019.08.14
Žengtas pirmas žingsnis eSIM įteisinimo link 11

Susisiekimo ministerija imasi veiksmų, kad būtų užtikrinta galimybė Lietuvoje naudoti integruotus mobiliojo...

Paslaugos
2019.08.13
„NanoAvionika“ pritraukė 10 mln. Eur ir atidarė biurą bei gamyklą JAV Premium 6

Lietuvių kosmoso technologijų startuoliui „NanoAvionika“ 2019-ieji gali tapti lūžio metais. Bendrovė šiemet...

Paslaugos
2019.08.13
Estų „Omniva“ grupei priklausantis mokėjimų startuolis kuriasi ir Lietuvoje   4

Lietuvoje apie veiklos pradžią rugpjūtį paskelbė Estijos „Omniva“ grupei ir bankui „Inbank“ priklausantis...

Rinkos
2019.08.13
„Huawei“ pristatė televizorių su „HarmonyOS“ 3

Nuosava „Huawei“ operacinė sistema (OS) – „HongmengOS“ (angl. „HarmonyOS“) – debiutuoja televizoriuje.

Paslaugos
2019.08.12
Lietuva kuria „fintech“ centrą: nuo licencijų dalijimo gręšis prie griežtesnio reguliavimo Premium 5

Lietuvos ambicija tapti regioniniu finansinių technologijų („fintech“) centru, prislopinta kai kurių politikų...

Rinkos
2019.08.12
Papildytos realybės funkcija „Google“ žemėlapiuose jau pasiekiama ne tik gidams 1

Papildytos realybės funkcijos „Google“ žemėlapiuose „Live View“ pirminis testavimas (angl. alfa testing)...

Paslaugos
2019.08.11
Po 7 mėnesių tyrimų demaskuotas kenkėjas „Baldr“ 4

Kibernetinio saugumo kompanijos „Sophos“ mokslininkai demaskavo išmanią kenkėjišką programinę įrangą „Baldr“,...

Paslaugos
2019.08.11
„Outokumpu“ finansų vadovė: turėjome daug padaryti, kad išlaikytume galvą virš vandens Premium

Nusistovėjusią tvarką griaunančių JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų poveikį savo kailiu pajutusi...

Paslaugos
2019.08.09
„CityBee“ elektriniai paspirtukai atriedėjo ir į Lietuvos pajūrį   2

Penktadienį Klaipėdoje ir Palangoje pradėta teikti „CityBee“ el. paspirtukų dalijimosi paslauga. Iš viso...

Paslaugos
2019.08.09
„Huawei“ pristatė savo operacinę sistemą – pirmas žvilgsnis į „Hongmeng“ 69

Kinijos milžinė „Huawei“ programuotojams skirtoje konferencijoje penktadienį pristatė gandais apipintą savo...

Paslaugos
2019.08.09
Lietuvoje – Honkongo biržoje kotiruojama „fintech“ įmonė 1

Lietuvoje kuriasi Honkongo akcijų biržoje kotiruojama  finansinių technologijų bendrovė „China Binary New...

Technologijos
2019.08.09
„Amazon“ patyliukais įsikūrė Estijoje  16

JAV technologijų ir prekybos gigantė „Amazon“ patyliukais įsikūrė Estijoje, praneša „Postimees“.

Technologijos
2019.08.09
„Lietuvos energijos“ Inovacijų centras plečia veiklą – rinkai atveria duomenis

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energijos“ Inovacijų centras pradeda skelbti atvirų duomenų rinkinius.

Pramonė
2019.08.09
Plečiamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas bando klientų kantrybę  Premium

Įvairūs projektai jau artimiausiu metu Lietuvoje numato platų elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, tačiau...

Didžiausia konkurencinė kova žmonijos istorijoje Premium 18

Pirmoji Donaldo Trumpo prekybos karo su Kinija banga – baudžiamieji tarifai 250 mlrd. USD vertės eksportui –...

Paslaugos
2019.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau