Dalijimosi ekonomika: kai kur lietuviai lenkia švedus

Publikuota: 2018-03-06
Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ vadovas ir Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ vadovas ir Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas.

Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą.

Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Be to, esame imlūs naujovėms bei įvairioms paslaugoms, kurios teikiamos panaudojant naujas technologijas: pavyzdžiui, muzikos bei filmų internetu platformomis „Spotify“, „Netflix” ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventojų arba kas antras 18-35 metų lietuvis, priskiriamas Y arba tūkstantmečio kartai (ang. „millennials”).

Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų sausio mėnesį atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ ir bankas „Swedbank“.

Pasak Lauros Galdikienės, „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kurioje tarp žmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prekėmis bei paslaugomis.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jai suteikė naują impulsą: ši rinka sparčiai auga visoje Europoje. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų“, – sako p. Galdikienė.

Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ vadovas, pastebi, kad internetas ir naujų technologijų sprendimai, kurių dėka vartotojas gali greitai, patogiai ir kada nori pasinaudoti norima paslauga, suteikė dalijimosi ekonomikai galingą postūmį: naujų skaitmeninių verslų dėka dabar galima vos per kelias minutes išsinuomoti automobilį ar dviratį, išmainyti bei parduoti naudotus drabužius ar pasinaudoti kažkieno tuščiu būstu savo atostogoms bet kuriame pasaulio kampelyje, tad žmonėms atsivėrė labai daug galimybių – dalintis daiktais ir paslaugomis tapo greita ir labai paprasta.

„Vykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusių vartotojų poreikių, gimė visiškai naujos paslaugos, tokios kaip „Uber“, „Airbnb“, „Spotify“ ar „Vinted“. Iš esmės jas sukūrė patys šiuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefoną ar kompiuterį. Šie pokyčiai daro didelę įtaką visai rinkai – paslaugos, kurios neprisitaikys prie šių tendencijų ir neužtikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui turėtų tiesiog išnykti“, – teigia p. Vitkus.

Kur lenkiame švedus?

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 631.000 18-35 metų žmonių. Tai vadinamoji tūkstantmečio karta, kuri užaugo su naujomis technologijomis, tad, pasak tyrimo iniciatorių, nereikėtų stebėtis, kad būtent ši visuomenės dalis yra didžiausia dalijimosi ekonomikos varomoji jėga.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“ebee6426-0657-4d71-a2c3-0f8ee448e2e5“ prefix=“X9C“ format=“interactive“ title=“Dalijimosi ekonomika“]

„Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20% visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia 32%, – komentuoja „Swedbank“ p. Galdikienė. – Panašias tendencijas matome ir Švedijoje, kur jauni žmonės taip pat yra pagrindiniai dalijimosi ekonomikos paslaugų vartotojai. Ten yra didesnis šių paslaugų išsivystymas ir jos įvairesnės, gyventojų skaitmeninis raštingumas yra aukštesnis, turi įtakos ir įvairūs socialiniai veiksniai. Lietuvoje jaunų žmonių dalyvavimas dalijimosi ekonomikoje siekia 32%, o Švedijoje – 51%“.

Nors pagal bendrą vartotojų skaičių nuo švedų kol kas atsiliekame, kai kuriose atskirose paslaugų kategorijose juos jau lenkiame.

„Lygindami šio tyrimo duomenis su panašiu sociologiniu tyrimu, atliktu „Tieto“ korporacijos ir „HUI Research“ Švedijoje, matome, kad lietuviams yra labiau įprasta dalintis savo daiktais su kitais žmonėmis per „Facebook“ grupes ir kitas internetines platformas: tai praktikuoja 35% 18-35 metų lietuvių ir tik 24% švedų. Lietuviai kiek dažniau naudojasi ir pavėžėjų, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugomis“, – atkreipia dėmesį „Tieto Lietuva“ vadovas.

Daiktų nuoma

Pasak p. Galdikienės, dar prieš kelis dešimtmečius neturėjome pasirinkimo: jei norėjome naudotis kokiu nors daiktu, beveik visada turėjome jį pirkti, nes kitų galimybių nebuvo. Jei kalbame apie daiktus, kurie mums yra reikalingi nuolat (pavyzdžiui, skalbyklė ar dulkių siurblys), ir dabar juos tiesiog įsigyti dažniausiai yra ir patogiau, ir paprasčiau.

„Tačiau yra daugybė daiktų, kuriais mes naudojamės pakankamai retai, kad būtų verta juos pirkti. Šią priežastį kaip pagrindinę, kuri juos skatina naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88% Lietuvos gyventojų. Kiti motyvai taip pat logiški: galimybė naudotis daiktu ar paslauga būtent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas į namus, galimybė pasinaudoti aukštos kokybės daiktu pigiau, nei jį perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos”, – teigė ekonomistė.

Verslas turėtų susimąstyti

Tūkstantmečio karta šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį 18-64 metų Lietuvos gyventojų, tačiau Eurostatas prognozuoja, kad po dešimtmečio pilnametystės sulaukę su naujosiomis technologijomis užaugę asmenys (Y ir po jų einanti Z karta) kartu sudarys daugiau kaip pusę darbingo amžiaus gyventojų. Švedų „HUI Research“ vertinimu, žvelgiant globaliu mastu, dar iki 2025 m. 75% visų suaugusių darbingo amžiaus gyventojų sudarys tūkstantmečio kartos atstovai bei jaunesni žmonės, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garvežys. Teigiama, kad ši kartų kaita reiškia didžiulį dalijimosi ekonomikos potencialą bei naujų verslo modelių atsiradimo galimybes.

„Tikėtina, jog dalijimosi ekonomika ir jos inovatyvios, nusistovėjusias žaidimo taisykles griaunančios įmonės kels vis daugiau konkurencinių iššūkių tradiciniams verslams, veikiantiems tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek paslaugų sektoriuje, - vertina p. Galdikienė. – Dalijimosi ekonomika vis labiau keis ir darbo rinką – suteiks jai lankstumo, tačiau kartu tai gali reikšti ir sumenkusį darbuotojų finansinį saugumą. Šie iššūkiai reguliuotojus bei politikos formuotojus gali skatinti riboti tokių įmonių veiklą.

Taigi pernelyg didelis reguliavimas ateityje turėtų būti vienas pagrindinių iššūkių spartesnei dalijimosi ekonomikos plėtrai.“

Švedijos patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomika yra sparčiai auganti tendencija. Ponas Vitkus neabejoja, kad ir mes turime visas galimybes dar šį dešimtmetį pasiekti Skandinavijos lygį.

„Lietuva eina kartu su vakarietiškomis tendencijomis ir akivaizdu, kad dalijimosi ekonomika turi dideles perspektyvas ir mūsų šalyje. Tuo labiau, kad dar turime daug erdvės plėtoti esamas paslaugas bei atrasti naujas nišas, per technologijas toliau skatinti paprastesnį paslaugų prieinamumą. Turime ir stiprią technologinę bazę, gabius žmones, kurių dėka ir čia, Lietuvoje, galime kurti inovacijas“, – apibendrina „Tieto Lietuva“ vadovas.

Jis prognozuoja, kad netolimoje ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi: „Manau, perspektyva yra labai aiški: plintant mažosioms elektrinėms ir buitiniams akumuliatoriams, elektros energijos vartotojai jau gali patys gaminti ir saugoti elektros energiją, o tai ilgainiui ves prie dar didesnės elektros energijos sistemos decentralizacijos – elektros prekybininkai turės pateikti patogias priemones visiems norintiems prekiauti energija.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Startuolis „Fidens“ ima bendradarbiauti su italų farmacijos milžine „Zambon“

Verslo akceleravimo programą „Open Accelerator“ Milane (Italijoje) baigęs Kauno medicinos technologijų...

Technologijos
2018.12.14
„Virgin Galactic“ dar žingsniu priartėjo prie kosminio turizmo

Verslininko Richardo Bransono įkurta bendrovė „Virgin Galactic“ šią savaitę sėkmingai atliko ilgiausią savo...

Technologijos
2018.12.14
„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 4

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
2018.12.14
EP pritarė siūlymui apmokestinti JAV technologijų milžines

Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu...

Technologijos
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

Šalies startuoliai šiemet pritraukė 70 mln. Eur investicijų 3

2018 m. Lietuvos startuolių bendruomenė išaugo 58% ir pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir...

Technologijos
2018.12.14
I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 10

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14
Kompiuterinė rega: kaip slaptieji Izraelio daliniai kuria naujas technologijas Premium

Kai Ofiras Schlamas, vienas Izraelio žemės ūkio startuolio „Taranis“ įkūrėjų, augo ūkyje, jis reguliariai...

Technologijos
2018.12.13
Protingų namų potencialas Lietuvoje: neišnaudota 95 proc. rinkos Rėmėjo turinys 17

Pastatų automatikos sektoriui prognozuojama ateitis lyginama su automobilių ar telefonų rinkų sprogimu – iš...

Technologijos
2018.12.13
Iki 2020 m. pabaigos į dirbtinį intelektą ES nori investuoti bent 20 mlrd. Eur Premium

Europos Komisija (EK) pateikė jau su valstybėmis narėmis suderintą planą, kaip Europoje skatinti dirbtinio...

Technologijos
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
Australijos priežiūros tarnybos siekia labiau reguliuoti „Google“ ir „Facebook“

Australijos konkurencijos tarnyba rekomendavo griežčiau tikrinti ir steigti naują reguliavimo instituciją,...

Rinkodara
2018.12.12
Buvęs VMI vadovas: 2019-ieji gali tapti STO metais 11

2018 metai nebuvo tie, kai vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų leidimas (angl. security token...

Rinkos
2018.12.12
„Huawei“ įkūrėjo dukra paleista už užstatą 1

Meng Wanzhou, „Huawei“ finansų direktorė ir kompanijos įkūrėjo dukra, kuri praėjusią savaitę buvo sulaikyta...

Technologijos
2018.12.11
„Tele2“ sukirto rankomis su „Telenor“ dėl bendro 5G tinklo Švedijoje

Bendrovės „Tele2“ ir „Telenor“ pasirašė susitarimą dėl bendro 5G ryšio tinklo Švedijoje plėtros ir patvirtino...

Technologijos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
Karinių inovacijų centre Klaipėdoje bendradarbiaus kariai, mokslininkai ir verslininkai

Klaipėdoje kuriasi pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Šiame...

Technologijos
2018.12.11
Dėl antros saugumo spragos „Google“ savo socialinį tinklą uždaro anksčiau

„Google“ uždarys apleistą savo socialinį tinklą „Google Plus“ anksčiau nei planavo. Bendrovė savo...

Technologijos
2018.12.11
„Google“ savo „gimtajam“ miestui paruošė didžiulės NT plėtros planą 3

Technologijų milžinė „Google“ Mauntin Vju mieste, kur įsikūrusi jos pagrindinė būstinė, planuoja išplėtoti...

Statyba ir NT
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau