Superkompiuteriai turi būti naudingi Europai

Publikuota: 2018-01-28
Europos Komisijos nuotr.
Europos Komisijos nuotr.
Europos Komisijos narė

Įmonės, kurios geriausiai išnaudos skaitmenines infrastruktūras ir pasiūlys pažangiausius skaitmeninius produktus bei paslaugas, iš duomenų ekonomikos gaus daugiausia naudos. Deja, tarp skaitmeninės pramonės milžinų, tokių kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“, Europos įmonių nėra. Todėl bendroji skaitmeninė rinka yra vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų. Europos Sąjungai reikia paskubėti kurti modernias skaitmenines infrastruktūras su galingais ir našiais superkompiuteriais, pajėgiais apdoroti milžiniškus duomenų kiekius.

Tikiuosi realios pažangos, kai ES pirmininkaus Bulgarija, kuri skaitmeninius klausimus laiko vienais svarbiausių. Jau šiandien Europos piliečiai patiria realią superkompiuterių naudą inžinerijos, atsinaujinančiosios energijos, transporto, kibernetinio saugumo ir kitose srityse. Sveikatos priežiūros srityje superkompiuteriai padeda kurti naujus vaistus ir modeliuoti jų poveikį, sparčiau nustatyti diagnozę, numatyti būsimas epidemijas.

Superkompiuteriai naudojami ir klimato kaitai modeliuoti, pavyzdžiui, vandenynų judėjimui tirti, orams ir žemės išteklių pokyčiams prognozuoti. Taip numatomos audros, kuriami ilgalaikiai klimato scenarijai ir su klimato kaita susijusios strategijos. Jie padeda geriau pažinti geofizinius procesus ir Žemės gelmių struktūrą. Štai Italijoje tarptautinė tyrėjų komanda pagal tikslius seisminių bangų vaizdus sukūrė po Italija glūdinčios litosferos modelį, leidžiantį geriau suprasti regiono žemės drebėjimus. Esu įsitikinusi, kad ši technologija gali padėti išgelbėti šimtus gyvybių.

Automobilių gamintojai šiuo metu daug dėmesio skiria autonominiam transportui. Apskaičiuota, kad autonominiai automobiliai per pusantros valandos važiavimo apsikeis daugiau kaip 4 terabaitais duomenų (tiek telpa maždaug 1.000 DVD), todėl šis sektorius taps aktyviu superkompiuterių naudotoju.

Tai tik keli pavyzdžiai, kokias galimybes atveria superkompiuteriai. Sparčiai gausėjant duomenų, siekiama ir naujų superkompiuterių aukštumų – jau artėjame prie eksalygmens. Tai - 10 kartų didesnė skaičiavimo sparta negu sparčiausių pasaulio kompiuterių ir 100 kartų negu sparčiausių ES veikiančių kompiuterių. Vis dėlto ne visos ES šalys pajėgios kurti ir išlaikyti tokią infrastuktūrą ar plėtoti eksalygmens technologijas. Apskritai, superkompiuterių infrastruktūros pajėgumų srityje Europą lenkia Kinija, JAV ir Japonija.

Be pasaulinio lygio superkompiuterių Europa nepasieks savo tikslo tapti dinamiška duomenimis grindžiama ekonomika. Negalime leisti, kad dėl nepakankamų superkompiuterių pajėgumų ES mokslinių tyrimų ir pramonės duomenys būtų tvarkomi kur nors kitur. Tai padidintų mūsų priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir paskatintų inovacijų traukimąsi iš Europos.

Šioje srityje ES galėtų sukurti papildomą vertę, todėl 2017 m. kovo 23 d. Europos Komisija ir septynios valstybės narės - Italija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija - pasirašė „EuroHPC“ deklaraciją dėl naujos kartos skaičiavimo ir duomenų infrastruktūros rėmimo. Deklaracijai jau pritarė dar 6 šalys: Belgija, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Slovėnija ir Šveicarija.

Šie 13 pirmeivių dabar leidžia žengti toliau – sutelkti daugiau investicijų geriausiai Europos superkompiuterių infrastruktūrai kurti. Europos Komisijos siūlymu nauja teisinė ir finansavimo struktūra – bendroji įmonė „EuroHPC“ – Europoje pirks, įrengs ir diegs pasaulinės klasės superkompiuterius. Bendrajai įmonei „EuroHPC“ bus skirta maždaug 486 mln. EUR iš ES daugiamečio biudžeto. Panašiai tiek skirs ir valstybės narės bei asocijuotosios šalys. Iki 2020 m. iš viso bus investuota maždaug 1 mlrd. EUR viešųjų lėšų, o privatūs šios iniciatyvos dalyviai prisidės nepiniginiais įnašais. Prie „EuroHPC“ bet kada gali prisijungti bet kuri valstybė narė ar asocijuotoji šalis, jei tik skirs lėšų. Šios naujos teisinės priemonės tikslas – remti ES technologijomis pagrįstų sistemų, pajėgių atlikti eksalygmens skaičiavimus, t. y. 1.018 operacijų per sekundę, sukūrimą iki 2022–2023 m.

Vis labiau skaitmeninant ES pramonę, Europos superkompiuterių infrastruktūra ateityje taps strateginiu ištekliumi. Ji taip pat atveria dideles galimybes kurti naujas darbo vietas. Daugeliui MVĮ modeliavimas reikalingas verslui. Įsigyti ir išlaikyti tokias technologijas daugeliui jų pernelyg brangu. Jų kūrybiškumą, inovacijas ir konkurencingumą turi paremti ES.

Komentaro autorė - Mariya Gabriel, už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Europos Komisijos narė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 2

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
„Amazon“ įrenginiais bando užkariauti naujas nišas

„Amazon“ ketvirtadienį pristatė apie dešimtį naujų ir atnaujintų „Echo“ garsiakalbių ir susijusių įrenginių.

Technologijos
2018.09.21
„Google“ toliau renka informaciją iš privačių paskyrų 1

Dėl privačių laiškų skenavimo ir duomenų teikimo trečiosioms šalims priekaištų ir piktų reakcijų dar pernai...

Technologijos
2018.09.21
Kriptovaliutų kainos penktadienį „žaliuoja“ 3

Kriptovaliutų rinkoje penktadienį buvo juntamas pagyvėjimas.

Rinkos
2018.09.21
„iPhone Xs Max“ Lietuvoje kainuoja 1.679 Eur 10

Operatoriai nuo šiandien (rugsėjo 21 d.) priima naujųjų „Apple“ flagmanų „iPhone Xs“ ir „iPhone Xs Max“...

Technologijos
2018.09.21
„Teamgate“ pritraukė 400.000 Eur investiciją 5

„Blue Bridge“ (BB) grupei priklausanti jauna ryšių su klientais valdymo (CRM) sprendimų bendovė „Teamgate“...

Technologijos
2018.09.21
„Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ baigė ginčą dėl reklamos

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ ginčą dėl pastarosios prekės ženklo „Labas“ reklamos...

Rinkodara
2018.09.20
Interviu su „Bitė Lietuva“ vadovu P. Kuisiu: operatorių ateitis – papildomos paslaugos Premium 10

Šių metų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lydere išrinkta UAB „Bitė Lietuva“. Pranas...

Technologijos
2018.09.20
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 9

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19
„Scania“ vandenilio technologijas išbando Lietuvoje 1

Švedijos komercinio transporto gamintoja „Scania“ kartu su savo antrine bendrove „Scania Lietuva“ ir koncerno...

Technologijos
2018.09.19
RRT: Mobiliojo interneto vartojimas auga šuoliais

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2018 m. II...

Technologijos
2018.09.18
„ACC Distribution“ perka „ACME Europe“

Konkurencijos taryba (KT) praneša leidusi vykdyti koncentraciją „ACME Grupei“, Orūnui Albertui Urbonui ir...

Technologijos
2018.09.18
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
„MoQ” reakcija į „Swedbank“ bekontakčių mokėjimų telefonu startą 34

Praėjus maždaug porai valandų po „Swedbank“ spaudos konferencijos, kurioje bankas pranešė apie naują...

Technologijos
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
VŽ bando: „Swedbank“ paleidus mokėjimus telefonu, „MoQ“ reikės labai pasistengti Premium 25

„Swedbank“ šiandien, praėjus vos mėnesiui nuo „MoQ“ starto, pristato NFC principu veikiančius bekontakčius...

Technologijos
2018.09.18
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
„Swedbank“ paleido bekontakčius mokėjimus telefonu 28

Antradienį, rugsėjo 18 d., „Swedbank“ pristato bekontakčius atsiskaitymus telefonu. Ši naujovė yra viena iš...

Technologijos
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau