Palaukim, ICO rinka subręs

Kai rinkoje trūksta aiškių taisyklių, žinių ir praktikos, natūralu, kad yra suirutė. Ne viskas atrodo legalu, matoma galimybė lengvai uždirbti pinigų, o gudriausi laimi mažiau gudrių sąskaita.

Iš dalies dabartinė situacija ICO rinkoje gali priminti vos po nepriklausomybės paskelbimo įvykusią valstybės valdomo turto privatizaciją. Trūko patirties, profesionalumo, taisyklių, o rykliai užuodė kraują. Dėl to dalis bendrovių buvo privatizuotos, sakykim, ne pagal aukščiausius standartus ir nebūtinai įvertinant, ar suteikiama didžiausia galima nauda valstybei.

Bet per laiką atsirado žinios, buvo suformuotos adekvačios taisyklės ir dabar galima tikėtis normalaus valstybinės įmonės privatizavimo. Gali būti, kad panašus scenarijus išsipildys ir su savo kriptovaliutų platinimais.

ICO banga į viršų kilti pradėjo tik 2016 m. ir per juos buvo išplatinta naujų kriptovaliutų už nepilną 100 mln. USD. Tiek pinigų pasidalijo 46 įmonės, o didžiausia vienos įmonės pritraukta suma siekė per 16 mln. USD.

Šiemet per 234 ICO jau buvo pritraukta 3,67 mlrd. USD. Viena vertus, atrodo rimtai, kita vertus, vien per III ketvirtį per viešus akcijų platinimus (angl. intial public offering – IPO) pasaulyje bendrovės pritraukė 37,6 mlrd. USD. Aišku, ICO rinka auga gerokai sparčiau, bet jis vis dar nėra grėsmingo dydžio.

Monetos kvailiams

Šiais metais matėme gana daug apgailėtinų ICO arba tiesiog humoro. Pavyzdžiui, „Useless Ethereum Token“ projektas. Jo svetainėje parašyta, kad už pritrauktas lėšas žmonės ką nors sau nusipirks. Greičiausiai elektronikos prietaisų. Taip pat rekomenduojama nepirkti šios naujai platinamos valiutos. Tačiau net ir su tokiu aprašymu „Useless Ethereum Token“ sugebėjo savo platinamos valiutos parduoti už beveik 174.000 USD.

Kai kuriais atvejais žmonės net nebūtinai logiškas idėjas apipynė raktiniais žodžiais –„blockchain“, decentralizacija, kriptovaliutos – ir gavo nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų JAV dolerių. Jie nurodė savo ketinimus įgyvendinti idėjas, todėl laukia įdomus procesas, kai reikės įrodinėti, kad tie pinigai buvo naudojami žadėtų produktų ar paslaugų sukūrimui. Juk jų kriptovaliutas įsigiję žmonės kada nors pradės piktintis.

Kitas dalykas, žmonėms tikrai užteko idėjos ir solidžiai atrodančios svetainės. Progresas idėją įgyvendinant ar rinkos analizė net nebuvo būtini elementai.

Vis geresni ICO

Tačiau situacija keičiasi. Pirmiausia, bendrovių konkurencija dėl žmonių, investuojančių į naujas kriptovaliutas platinančias bendroves, dėmesio vis aštrėja. Todėl, pinigų pritraukti norinčios bendrovės ateina su didesniu įdirbiu, gerokai stambesnėmis išlaidomis rinkodarai. Pastaruoju metu netgi kalbama apie atvejus, kai bendrovė pirmiausia pritraukia rizikos kapitalo investiciją, o po to skelbia ICO.

Antra, rinkoje atsiranda tiek verslininkų, tiek kriptovaliutų pirkėjų branda. Tiesiog vis sunkiau įsiliūti visiškai niekinę idėją, nes žmonės pradeda perprasti žaidimo taisykles.

Trečia, vistik kriptovaliutų rinka nėra visiškai atsieta nuo įprasto pasaulio ir jai galioja bent dalis tų pačių taisyklių. Lapkritį JAV vertybinių popierių ir biržos komisija paskelbė, kad įžymybės galimai pažeidžia įstatymus, kai reklamuoja viešus kriptovaliutos siūlymus ar kitas investicines galimybes. Taip ji davė aiškų ženklą, kad tokios įžymybės kaip atlikėja ir verslininkė Paris Hilton ar muzikos kūrėjas Dj Khaled pasielgė netinkamai, kai nusprendė reklamuoti ICO. Tikėtina, kad ateityje pramogų pasaulio veikėjų šioje rinkoje matysime mažiau.

JAV vertybinių popierių ir biržos komisija jau yra prabilusi, kad imsis veiksmų prieš spekuliatyvias ICO skelbiančias bendroves. Tikėtina, kad per artimiausius porą metų pamatysime įvairių teisinių veiksmų šioje rinkoje ir jie vyks ne tik JAV. Visiškai realu, kad artimoje ateityje kam nors bus pagrūmota pirštu ar kas nors turės grąžinti bent dalį pinigų, gaus baudas.

Visa tai atbaidys lengvų pinigų ieškotojus, bet paliks tikruosius entuziastus, kurie skelbia ICO, nes tikrai siekia sukurti su kriptovaliutomis ar tiesiog „blockchain“ technologija susijusį globalų verslą.

Viešus autoriaus komentarus galite skaityti ir socialiniame tinkle „Facebook“