IT eksportas išstypo daugiau nei 64%

Per šešis mėnesius Lietuva eksportavo IRT paslaugų už 232,3 mln. Eur. Didžiausias augimas pastebėtas eksportuojant paslaugas į JAV – lyginant su praeitas metais, apimtys išaugo beveik 150%. Aktyviausiomis eksporto rinkomis išliko Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Danija.

Tokius duomenis pateikia asociacija „Infobalt“. Pasak jos, per metus 5,4% padidėjo ir darbuotojų skaičius IRT sektoriuje. O jų atlyginimai augo vidutiniškai 10,9%.

Paulius Vertelka, „Infobalt“ direktorius, komentuoja, kad didžąją dalį eksporto sudarė kompiuterių ir informacinės paslaugos. O bendras augimas, pasak jo, Lietuvą turėtų priartinti prie Estijos ir Latvijos eksporto rezultatų, kurie pastaruosius kelerius metus buvo įsiveržę į priekį.

Kita vertus, pasak jo, potencialą stabdo reikalingų specialistų stygius.

„Tai patvirtina ne tik atliekami tyrimai, bet ir atlyginimų bei darbuotojų skaičiaus dinamika. Per metus atlyginimai IRT sektoriuje augo beveik 11%, o 2017 m. antrą ketvirtį vidutinis atlyginimas šiame sektoriuje siekė 1.448,8 Eur neatskaičius mokesčių“, – sako p. Vertelka.

Asociacijos duomenimis, nuo praėjusių metų rudens 11% išsiplėtė programinės įrangos kūrėjų gretos, jų dabar skaičiuojama 3.948. Taip pat beveik dešimtadaliu padaugėjo sistemų analitikų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistų.

Lietuvos ir Estijos IRT sektoriuose dirbančių asmenų skaičius panašus: iš tūkstančio gyventojų apie 28 dirba šioje srityje. Tačiau Lietuva pirmauja pagal IRT sukuriamą pridėtinę vertę tenkančią vienam dirbančiajam. Lietuvoje ji siekia 43.200 Eur, o Estijoje – 39.600 Eur. Latvijoje šis rodiklis siekia 42.700 Eur.

„IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikoje sudaro 3,7%. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, pagal šį rodiklį Latvija ir Estija lenkia Lietuvą, nes jose IRT sudaro atitinkamai 4,9% ir 5,8% šalies ekonomikos. Ir nors procentaliai Lietuvos rodiklis mažesnis, tačiau absoliučiais skaičiais Lietuva lenkia Estiją daugiau nei 100 mln. Eur. Toks skirtumas susidaro dėl skirtingo šalių ekonomikų dydžio. Kadangi Estijos ekonomika mažesnė – labiau pastebimas IRT indėlis į šalies ekonomiką bei jo pokyčiai“, – aiškina p. Vertelka.

Pasak jo, tolimesniam šio sektoriaus augimui reikalinga ir valstybės lygmens lyderystė.

„Tikimės, kad valstybės vadovams artimiausiu metu pavyks sutarti kas yra atsakingas už Lietuvos IRT politikos formavimą ir įgyvendinimą“, – sako „Infobalt“ direktorius.

Asociacija šiuo metu vienija daugiau kaip 150 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių bei mokslo ir studijų institucijų.