Suaktyvėjo sukčiai – per savaitę apgauti bent 300 gyventojų

Teigiama, kad sukčiai naudojasi vis labiau populiarėjančia internetine prekyba Lietuvoje – kuria fiktyvias interneto parduotuves. Siekdami privilioti kuo daugiau žmonių, nusikaltėliai tariamoms prekėms taiko didžiules nuolaidas ir reklamuoja jas populiariuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Instagram“.

„Net ir įvykdę pirkimą bei el. paštu atsiųstuose „užsakymo dokumentuose“ pamatę, pavyzdžiui, Kinijos juanių sumą, klientai ne visada supranta patekę į spąstus. Dažniausiai žmonės susigriebia tada, kai nesulaukę užsakymo nesėkmingai bando susisiekti su tariama „parduotuve“, – sako Tomas Beinaravičius, „Swedbank“ Saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovas.

Jis taip pat įspėja, kad nuostoliai, patekus į tokią sukčių schemą, gali būt didesni už nepristatytos prekės vertę – įgiję banko kortelių duomenis nusikaltėliai neretai pasitelkia juos neteisėtų finansinių operacijų vykdymui.

„Gavę gyventojų asmeninius finansinius duomenis sukčiai skuba pasinaudoti jais ir apsipirkti e. parduotuvėse, taip pat gali perduoti arba parduoti juos bendrininkams. Todėl vos įtarę, kad asmeniniai duomenys galėjo patekti į nepatikimas rankas, gyventojai turėtų suskubti apie tai informuoti savo banką“, – įspėja p. Beinaravičius.

Ekspertai sako, kad atskirti netikrus pasiūlymus nėra labai sunku, nes sukčiai dažnai pridaro rašybos klaidų, persistengia su nuolaidomis, sumaišo valiutas, adresus ir pan. Esą kartą perpratus šį pastaruoju metu itin paplitusį apgaulės scenarijų, išvengti jo ateityje bus kur kas lengviau. Svarbu visus e. paštu gaunamus pasiūlymus vertinti kritiškai ir vadovautis principu: jeigu kažkas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra akių dūmimas.

„Svarbu pastebėti, kad sukčių parduotuvės prašo kortelių duomenų atviru formatu. Kitaip sakant, tokių fiktyvių parduotuvių interneto puslapių adresai neprasideda „https://“, o interneto naršyklėje prie adreso laukelio nėra spynelės ženklo“, – atkreipia dėmesį p. Beinaravičius.

Kitas požymis, išduodantis fiktyvų interneto puslapį, yra šių puslapių gyvavimo laikas. Sukčių sukurtos e. parduotuvės vidutiniškai veikia apie 3 mėnesius, todėl neseniai sukurtos ir anksčiau nematytos parduotuvės turėtų kelti įtarimų dėl pardavėjo patikimumo.

FOTOGALERIJA Sukčių pasiūlymai (4 nuotr.)