Lietuvos IRT lyderiai: operatorius maitina vidaus rinka, programuotojus – eksportas

Publikuota: 2017-11-07

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius toliau po truputį auga. Didžiausios sektoriuje išlieka telekomunikacijų segmento įmonės. Jas augina vidaus vartojimas. O mažesnes programavimo įmones – eksportas, tiesa, pastarųjų pajamos iš vietos rinkos traukiasi. Štai tokioje aplinkoje gyvena Lietuvos IRT bendrovės.

„Verslo žinios“ tęsia sektorių lyderių rinkimų projektą – šįkart pristatome IRT įmonių pasiekimus, rinkoje vyraujančias tendencijas ir kviečiame rinkti IRT sektoriaus lyderį.

Nuo pernai – stabilus augimas

Kaip minėta, pagal esminius rodiklius (pajamas, ikimokestinį peną, pelningumą ir investicijas) Lietuvoje toliau pirmauja telekomunikacijų bendrovės. 2016 m. pagal pajamas 3 didieji ryšio operatoriai buvo maždaug 10 kartų didesni už programavimo įmones. Štai, pavyzdžiui, didžiausios pagal pajamas sektoriaus bendrovės „Telia Lietuva“ apyvarta pernai siekė beveik 346 mln. Eur. O 6-oje lentelės pozicijoje esančios UAB „Adform Lithuania“ – tai pirma pagal pajamas programavimo bendrovė šiame sąraše – apyvarta siekė kiek daugiau nei 14 mln. Eur. Situacija panašiai atrodo ir šiemet.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) operatoriai patenka į „J“ raide pažymėtą skyrių – informacija ir ryšiai. Bet jų veikla yra gerokai platesnė, apima ir prekybą, ir paslaugas. Todėl telekomunikacijų segmentą aptarsime atskirai.

Verta pažymėti, kad dėl veiklos klasifikavimo į IRT sektoriaus lyderių rinkimus ir šiemet nepatenka kelios didelės šalies technologijų bendrovės, tokios kaip „Atea“ ir „Blue Bridge“ grupės įmonės – jų veikla priskiriama prekybos ir paslaugų sritims.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“irt_sektorius-864“ prefix=“8SB“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: IRT sektoriaus BVP“]

Kalbant apie telekomunikacijų segmentą, matosi, kad 2015 m. atsigavusi elektroninių ryšių rinka toliau auga – pernai jos pajamos ūgtelėjo 4,8%.

Pagrindiniai šio segmento įmonių varikliai – didėjančios investicijos, augantis verslo klientų skaičius, įrangos ir paslaugų pardavimo apimtys bei suvartojamų duomenų kiekis.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrai rinkos pajamos pernai siekė 656,2 mln. Eur Pajamos iš mobiliojo ryšio (įskaitant balsą ir duomenis) siekė apie 243,4 mln. Eur. Pernai operatoriai į elektroninių ryšių infrastruktūrą iš viso investavo beveik 97,4 mln. Jie sumokėjo ir daugiausia mokesčių.

Šiemet situacija telekomunikacijų segmente panaši. Nepaisant permainų, susijusių su technologijomis, tarptinkliniu ryšiu ir bendrovių sujungimu, 9 mėnesių įmonių rezultatai rodo nuoseklų sveiką augimą. O RRT prognozuoja, kad investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą šiemet pirmą kartą nuo 2013 m. turėtų perkopti 100 mln. Eur.

Su iššūkiais susidorojo

Praėję ir šie metai Lietuvoje veikiančioms telekomunikacijų įmonėms nebuvo lengvi.

„Bitė Lietuva“ pernai oficialiai perėjo į naujo savininko – JAV investicijų bendrovės „Providence Equity“ – rankas. O šiemet „Bitė“ pakeitė komunikacijos vadovą. Juo tapo Antanas Bubnelis, kuris perėmė Žanos Jakevičienės pareigas. Pastaroji, drauge su dar anksčiau „Bitės“ komunikacijai vadovavusia Aukse Armonaite Glodiene įsteigė komunikacijos agentūrą „Attentum“.

„Teo“, „Omnitel“ ir BDC šiemet, po pusantrų metų trukusios integracijos, oficialiai tapo „Telia Lietuva“.

„Tele2“ didesnių vidinių sukrėtimų išvengė. Tačiau būta ir išorinių, galvos skausmą įmonėms sukėlusių, veiksnių.

2016 m. pradžioje baigėsi mobiliojo ryšio radijo dažnių aukcionas. Leidimus naudotis 900/1800 Mhz radijo dažnių juostomis laimėjo visi trys didieji šalies ryšio operatoriai. Tai jiems bendrai atsiėjo 38,1 mln. Eur. Vientisos dažnių juostos leis operatoriams sumažinti trukdžių tikimybę ir padidinti ryšio tinklų talpą.

Praėjusį mėnesį ryšio dažniai Lietuvoje buvo keičiami, dėl to visų trijų bendrovių technikai turėjo kelias bemieges naktis.

Šiemet liepą taip pat įsigaliojo ES reglamentas, numatantis tarptinklinio ryšio tarifų mažinimą Bendrijoje (angl. Roam Like at Home).

Iš pradžių ryšio bendrovės nerimavo, kad mažinami įkainiai gali pakenkti rezultatams. Jos net kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą ir prašė galimybės taikyti papildomas priemokas. Tačiau interneto naudojimas užsienyje padidėjo tiek, kad ne tik atsvėrė mažesnius tarifus, bet dar ir leido pagerinti finansinius rezultatus. Minėtų priemonių daugeliu atvejų net neprireikė.

Telekomunikacijų įmonės pastaruoju metu pradėjo ir 5G bandymus bei demonstracijas.

Be to, šiemet visi 3 operatoriai galutinai susitarė dėl bendros mobiliųjų mokėjimų platformos. Neseniai paskelbtas ir jos prekės ženklas „MoQ“.

Beje, „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) „Tele2“ ir „Telia Lietuvą“ šiemet paskelbė atitinkamai pirma ir antra skaidriausia bendrove Lietuvoje. „Bitė Lietuva“ atsidūrė 12 vietoje.

IT įmones maitina eksportas

Programavimo ir kitų IT paslaugų įmonės taip pat auga, bet ne iš vidaus rinkos, kaip yra ryšio bendrovių atveju, o iš eksporto. Tokios lyderių startiniame sąraše atsidūrusios bendrovės, kaip „NFQ Technologies“, „Ruptela“, „Adform“ ar „Visma“ jau kuris laikas didžiąją dalį pajamų gauna iš užsienio. Daugiausia vidaus rinkoje programavimo paslaugas arba nuosavo prekės ženklo produktus pardavinėjančios bendrovės į pirminį sąrašą nepateko. Jame nėra ir seniausių rinkoje vardų, tokių kaip „Alna“, „Blue Bridge“, „Algoritmų sistemos“, „Atea“ ir kt. Tiesa, kaip minėta, dalis jų į sąrašą nepateko todėl, kad jų veikla priskiriama prie prekybai arba paslaugų.

Paulius Vertelka, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovas, sako, kad paslaugų eksporto apimtys pernai viršijo lūkesčius, o šiemet toliau auga.

„IRT sektoriaus pajamos auga 5 metus iš eilės. Nors didžiausią pajamų dalį ir toliau sudaro vidaus rinkos pajamos, kurios pernai šiek tiek sumažėjo, bendrą pajamų didėjimą paskatino 46% šoktelėjęs IT paslaugų eksportas”, – sako p. Vertelka.

[infogram id=“4cc6a5a4-c24c-4c29-a1b1-34f0e45c0f43“ prefix=“v3L“ format=“interactive“ title=“IRT lyderių rinkimuose dalyvaujančių įmonių finansiniai rodikliai 2015-2016 m.“]

Vietos rinka vis dar atrodo mieguista: pramonė savo sistemas atnaujina vangiai, o žadėti valstybės IT ūkio konsolidavimo darbai nejuda. O kol jie nepradėti, valstybė susilaiko ir nuo naujų viešųjų pirkimų. IRT įmonės vis dar laukia ir žadėto vyriausiojo valstybės informacijos pareigūno (CIO) biuro, kuris turėtų koordinuoti ir prižiūrėti valstybės IT reikalus.

Tiesa, p. Vertelka sako, kad vilties teikia finansinių technologijų segmento plėtra.

Jis giria Lietuvos banko pernai oficialiai deklaruotą atvirą ir draugišką požiūrį į „fintech“ įmones. Tai jau subrandinio pirmuosius vaisius. Lietuvoje kuriasi ir vietos, ir užsienio „fintech“ įmonės. Jos dar yra per mažos, kad patektų į IRT lyderių sąrašą, bet, kaip sako „Infobalt“ vadovas, pradžia – tikrai įkvepianti. Dar viena labai svarbi pastarojo meto tendencija, anot jo, yra pradėtas verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje.

Tiek pernai, tiek šiemet įmonės susiduria su IT specialistų trūkumu, todėl nemažai bendrovių yra įkūrusios savo mokymo centrus, akademijas ar kitokias būsimų specialistų kalves.

Mažina apsukas

Į lyderių sąrašą pateko ir keli Lietuvoje veikiantys užsienio kompanijų paslaugų centrai, tokie kaip „Western Union Processing Lithuania“ ir „Intermedix Lietuva“. Grupių struktūroje tai labiau kaštų, o ne pajamų centrai. Bet jų apyvartos ir darbuotojų skaičiai – gana dideli. Štai, „Western Union Processing Lithuania“ pardavimo pajamos 2016 m. siekė beveik 50 mln. Eur. Tai trečias rezultatas po „Telios“, „Tele2“ ir „Bitės“.

Paslaugų centrai šiuo metu yra gana svarbi IRT sektoriaus ir visos šalies ekonomikos dalis. Todėl šiame segmente stebimi įvykiai kiek neramina. Nors Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai tikina esantys patenkinti čia sukurta verslo aplinka, darbuotojais ir rezultatais, o kai kurie netgi mini plėtrą, pastarojo meto įvykiai rodo ką kita. Kai kurios dar neseniai apie plėtros planus skelbusios įmonės pranešė nutraukiančios veiklą arba mažinančios apsukas Lietuvoje. Tarp tokių – JAV draudimo milžinės AIG, suomių „Ahlstrom-Munksjo“ ir prancūzų „Teleperformance LT“ paslaugų centrai.

Kaip atrinktos sektoriaus lyderės

Lyderių rinkimuose dalyvauja bendrovės, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui ir patenka į didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą.

Pirmajame rinkimų etape buvo atrinktos įmonės, remiantis tik finansiniais kriterijais:

1. pardavimo pajamos 2016 m.;

2. pardavimo pajamų pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;

3. ikimokestinis pelnas 2016 m.;

4. ikimokestinio pelno pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;

5. pelningumas 2016 m.

Tai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, IRT sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną aukščiau išvardytą kriterijų.

Be to, atrinktos tik pelningai 2016 m. dirbusios bendrovės.

Balsavimas vyks dviem etapais. Pirmasis startuoja jau šiandien – lapkričio 7 d. Antrasis etapas, kuriame balsuosime už TOP3 sektoriaus bendroves, prasidės lapkričio 13 d. Iš TOP3 likusių bendrovių skaitytojai išrinks sektoriaus lyderį. Balsavimo rezultatus paskelbsime lapkričio 20 d.

Kviečiame susipažinti su bendrovių finansiniais rezultatais, palyginti jas įvairiais pjūviais ir išrinkti geriausią IRT sektoriaus įmonę.

Balsuoti galite čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į dirbtinį intelektą investuos 1 įmonė iš 101 Premium

Iš pateiktų paraiškų pagal ES priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ galima susidaryti apytikslį portretą,...

Pramonė
05:45
Naujoje ataskaitoje – Rusijos trolių fabriko taikiniai JAV prezidento rinkimuose Premium 13

JAV Senatui pirmadienį pateikta keletas ataskaitų, kuriose teigiama, kaip Rusija buvo įsitraukusi į 2016 m.

„Telia Lietuva“ paskyrė naują komunikacijos vadovę 5

AB „Telia Lietuva“ vėl keičia valdymo struktūrą ir atskiria pernai sujungtas rinkodaros ir komunikacijos...

Vadyba
2018.12.18
„Tesonet“ ir „Helis LT“ sandoris: sutapo vertybės, todėl įsigijo Premium 19

Kibernetinio saugumo sprendimų grupė „Tesonet“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Ji įsigijo 100% Kauno startuolio...

Technologijos
2018.12.18
„Tesonet“ įsigijo „Helis LT“ ir žengia į Kauną 4

Kibernetinio saugumo sprendimų grupė „Tesonet“ tęsia plėtrą Lietuvoje. Ji įsigijo 100% Kauno startuolio...

Technologijos
2018.12.18
Investicijoms į startuolius – naujas iki 50 mln. Eur vertės kapšas 7

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių technologijų startuoliai turės dar vieną potencialų lėšų šaltinį.

Rinkos
2018.12.18
Ukrainos IT įmonė Klaipėdoje įdarbins 25 programuotojus 12

Ukrainos informacinių technologijų (IT) įmonė „Taurus Quadra“ Klaipėdoje steigia padalinį ir jau netrukus...

Technologijos
2018.12.17
„Interactio“ atsisako pelno dėl plėtros ir derasi dėl naujos investicijos Premium

Startuolis „Interactio“, siūlantis konferencijų organizatoriams didžiąją dalį specialios vertimo įrangos...

Technologijos
2018.12.17
Naujasis Europos e. ryšių kodeksas: „gigabitinis“ ryšys visiems

Pirmadienį paskelbtas naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuris įsigalioja nuo gruodžio 20 d. Juo...

Technologijos
2018.12.17
„Verslo angelų fondas II“ investuos su lenkais Premium

Veiklą pradeda „Verslo angelų fondas II“. Arvydas Strumskis, jo vadovas ir partneris, VŽ sako, kad jau...

Technologijos
2018.12.17
Dirbtinis protas, kuris pats išmoko būti agresyvus ir kūrybiškas 3

Kūrybiškas ir agresyvus. Galbūt tai nėra apibūdinimai, kuriuos norėtumėte išgirsti kalbant apie dirbtinį...

Technologijos
2018.12.16
Regiono žaidimų kūrėjai kartu sieks JAV investuotojų dėmesio

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija kartu su kolegomis iš 9 Rytų ir Vidurio Europos valstybių pasirašė...

Technologijos
2018.12.16
6 įtartinų e. parduotuvių požymiai

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) įspėja, kad prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu,...

Technologijos
2018.12.15
Startuolis „Fidens“ ima bendradarbiauti su italų farmacijos milžine „Zambon“

Verslo akceleravimo programą „Open Accelerator“ Milane (Italijoje) baigęs Kauno medicinos technologijų...

Technologijos
2018.12.14
„Virgin Galactic“ dar žingsniu priartėjo prie kosminio turizmo

Verslininko Richardo Bransono įkurta bendrovė „Virgin Galactic“ šią savaitę sėkmingai atliko ilgiausią savo...

Technologijos
2018.12.14
„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 6

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
2018.12.14
EP pritarė siūlymui apmokestinti JAV technologijų milžines

Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu...

Technologijos
2018.12.14
Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

Šalies startuoliai šiemet pritraukė 70 mln. Eur investicijų 3

2018 m. Lietuvos startuolių bendruomenė išaugo 58% ir pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir...

Technologijos
2018.12.14
I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 14

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
2018.12.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau