Lietuvos IRT lyderiai: operatorius maitina vidaus rinka, programuotojus – eksportas

Publikuota: 2017-11-07

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius toliau po truputį auga. Didžiausios sektoriuje išlieka telekomunikacijų segmento įmonės. Jas augina vidaus vartojimas. O mažesnes programavimo įmones – eksportas, tiesa, pastarųjų pajamos iš vietos rinkos traukiasi. Štai tokioje aplinkoje gyvena Lietuvos IRT bendrovės.

„Verslo žinios“ tęsia sektorių lyderių rinkimų projektą – šįkart pristatome IRT įmonių pasiekimus, rinkoje vyraujančias tendencijas ir kviečiame rinkti IRT sektoriaus lyderį.

Nuo pernai – stabilus augimas

Kaip minėta, pagal esminius rodiklius (pajamas, ikimokestinį peną, pelningumą ir investicijas) Lietuvoje toliau pirmauja telekomunikacijų bendrovės. 2016 m. pagal pajamas 3 didieji ryšio operatoriai buvo maždaug 10 kartų didesni už programavimo įmones. Štai, pavyzdžiui, didžiausios pagal pajamas sektoriaus bendrovės „Telia Lietuva“ apyvarta pernai siekė beveik 346 mln. Eur. O 6-oje lentelės pozicijoje esančios UAB „Adform Lithuania“ – tai pirma pagal pajamas programavimo bendrovė šiame sąraše – apyvarta siekė kiek daugiau nei 14 mln. Eur. Situacija panašiai atrodo ir šiemet.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) operatoriai patenka į „J“ raide pažymėtą skyrių – informacija ir ryšiai. Bet jų veikla yra gerokai platesnė, apima ir prekybą, ir paslaugas. Todėl telekomunikacijų segmentą aptarsime atskirai.

Verta pažymėti, kad dėl veiklos klasifikavimo į IRT sektoriaus lyderių rinkimus ir šiemet nepatenka kelios didelės šalies technologijų bendrovės, tokios kaip „Atea“ ir „Blue Bridge“ grupės įmonės – jų veikla priskiriama prekybos ir paslaugų sritims.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“irt_sektorius-864“ prefix=“8SB“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: IRT sektoriaus BVP“]

Kalbant apie telekomunikacijų segmentą, matosi, kad 2015 m. atsigavusi elektroninių ryšių rinka toliau auga – pernai jos pajamos ūgtelėjo 4,8%.

Pagrindiniai šio segmento įmonių varikliai – didėjančios investicijos, augantis verslo klientų skaičius, įrangos ir paslaugų pardavimo apimtys bei suvartojamų duomenų kiekis.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrai rinkos pajamos pernai siekė 656,2 mln. Eur Pajamos iš mobiliojo ryšio (įskaitant balsą ir duomenis) siekė apie 243,4 mln. Eur. Pernai operatoriai į elektroninių ryšių infrastruktūrą iš viso investavo beveik 97,4 mln. Jie sumokėjo ir daugiausia mokesčių.

Šiemet situacija telekomunikacijų segmente panaši. Nepaisant permainų, susijusių su technologijomis, tarptinkliniu ryšiu ir bendrovių sujungimu, 9 mėnesių įmonių rezultatai rodo nuoseklų sveiką augimą. O RRT prognozuoja, kad investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą šiemet pirmą kartą nuo 2013 m. turėtų perkopti 100 mln. Eur.

Su iššūkiais susidorojo

Praėję ir šie metai Lietuvoje veikiančioms telekomunikacijų įmonėms nebuvo lengvi.

„Bitė Lietuva“ pernai oficialiai perėjo į naujo savininko – JAV investicijų bendrovės „Providence Equity“ – rankas. O šiemet „Bitė“ pakeitė komunikacijos vadovą. Juo tapo Antanas Bubnelis, kuris perėmė Žanos Jakevičienės pareigas. Pastaroji, drauge su dar anksčiau „Bitės“ komunikacijai vadovavusia Aukse Armonaite Glodiene įsteigė komunikacijos agentūrą „Attentum“.

„Teo“, „Omnitel“ ir BDC šiemet, po pusantrų metų trukusios integracijos, oficialiai tapo „Telia Lietuva“.

„Tele2“ didesnių vidinių sukrėtimų išvengė. Tačiau būta ir išorinių, galvos skausmą įmonėms sukėlusių, veiksnių.

2016 m. pradžioje baigėsi mobiliojo ryšio radijo dažnių aukcionas. Leidimus naudotis 900/1800 Mhz radijo dažnių juostomis laimėjo visi trys didieji šalies ryšio operatoriai. Tai jiems bendrai atsiėjo 38,1 mln. Eur. Vientisos dažnių juostos leis operatoriams sumažinti trukdžių tikimybę ir padidinti ryšio tinklų talpą.

Praėjusį mėnesį ryšio dažniai Lietuvoje buvo keičiami, dėl to visų trijų bendrovių technikai turėjo kelias bemieges naktis.

Šiemet liepą taip pat įsigaliojo ES reglamentas, numatantis tarptinklinio ryšio tarifų mažinimą Bendrijoje (angl. Roam Like at Home).

Iš pradžių ryšio bendrovės nerimavo, kad mažinami įkainiai gali pakenkti rezultatams. Jos net kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą ir prašė galimybės taikyti papildomas priemokas. Tačiau interneto naudojimas užsienyje padidėjo tiek, kad ne tik atsvėrė mažesnius tarifus, bet dar ir leido pagerinti finansinius rezultatus. Minėtų priemonių daugeliu atvejų net neprireikė.

Telekomunikacijų įmonės pastaruoju metu pradėjo ir 5G bandymus bei demonstracijas.

Be to, šiemet visi 3 operatoriai galutinai susitarė dėl bendros mobiliųjų mokėjimų platformos. Neseniai paskelbtas ir jos prekės ženklas „MoQ“.

Beje, „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) „Tele2“ ir „Telia Lietuvą“ šiemet paskelbė atitinkamai pirma ir antra skaidriausia bendrove Lietuvoje. „Bitė Lietuva“ atsidūrė 12 vietoje.

IT įmones maitina eksportas

Programavimo ir kitų IT paslaugų įmonės taip pat auga, bet ne iš vidaus rinkos, kaip yra ryšio bendrovių atveju, o iš eksporto. Tokios lyderių startiniame sąraše atsidūrusios bendrovės, kaip „NFQ Technologies“, „Ruptela“, „Adform“ ar „Visma“ jau kuris laikas didžiąją dalį pajamų gauna iš užsienio. Daugiausia vidaus rinkoje programavimo paslaugas arba nuosavo prekės ženklo produktus pardavinėjančios bendrovės į pirminį sąrašą nepateko. Jame nėra ir seniausių rinkoje vardų, tokių kaip „Alna“, „Blue Bridge“, „Algoritmų sistemos“, „Atea“ ir kt. Tiesa, kaip minėta, dalis jų į sąrašą nepateko todėl, kad jų veikla priskiriama prie prekybai arba paslaugų.

Paulius Vertelka, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovas, sako, kad paslaugų eksporto apimtys pernai viršijo lūkesčius, o šiemet toliau auga.

„IRT sektoriaus pajamos auga 5 metus iš eilės. Nors didžiausią pajamų dalį ir toliau sudaro vidaus rinkos pajamos, kurios pernai šiek tiek sumažėjo, bendrą pajamų didėjimą paskatino 46% šoktelėjęs IT paslaugų eksportas”, – sako p. Vertelka.

[infogram id=“4cc6a5a4-c24c-4c29-a1b1-34f0e45c0f43“ prefix=“v3L“ format=“interactive“ title=“IRT lyderių rinkimuose dalyvaujančių įmonių finansiniai rodikliai 2015-2016 m.“]

Vietos rinka vis dar atrodo mieguista: pramonė savo sistemas atnaujina vangiai, o žadėti valstybės IT ūkio konsolidavimo darbai nejuda. O kol jie nepradėti, valstybė susilaiko ir nuo naujų viešųjų pirkimų. IRT įmonės vis dar laukia ir žadėto vyriausiojo valstybės informacijos pareigūno (CIO) biuro, kuris turėtų koordinuoti ir prižiūrėti valstybės IT reikalus.

Tiesa, p. Vertelka sako, kad vilties teikia finansinių technologijų segmento plėtra.

Jis giria Lietuvos banko pernai oficialiai deklaruotą atvirą ir draugišką požiūrį į „fintech“ įmones. Tai jau subrandinio pirmuosius vaisius. Lietuvoje kuriasi ir vietos, ir užsienio „fintech“ įmonės. Jos dar yra per mažos, kad patektų į IRT lyderių sąrašą, bet, kaip sako „Infobalt“ vadovas, pradžia – tikrai įkvepianti. Dar viena labai svarbi pastarojo meto tendencija, anot jo, yra pradėtas verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje.

Tiek pernai, tiek šiemet įmonės susiduria su IT specialistų trūkumu, todėl nemažai bendrovių yra įkūrusios savo mokymo centrus, akademijas ar kitokias būsimų specialistų kalves.

Mažina apsukas

Į lyderių sąrašą pateko ir keli Lietuvoje veikiantys užsienio kompanijų paslaugų centrai, tokie kaip „Western Union Processing Lithuania“ ir „Intermedix Lietuva“. Grupių struktūroje tai labiau kaštų, o ne pajamų centrai. Bet jų apyvartos ir darbuotojų skaičiai – gana dideli. Štai, „Western Union Processing Lithuania“ pardavimo pajamos 2016 m. siekė beveik 50 mln. Eur. Tai trečias rezultatas po „Telios“, „Tele2“ ir „Bitės“.

Paslaugų centrai šiuo metu yra gana svarbi IRT sektoriaus ir visos šalies ekonomikos dalis. Todėl šiame segmente stebimi įvykiai kiek neramina. Nors Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai tikina esantys patenkinti čia sukurta verslo aplinka, darbuotojais ir rezultatais, o kai kurie netgi mini plėtrą, pastarojo meto įvykiai rodo ką kita. Kai kurios dar neseniai apie plėtros planus skelbusios įmonės pranešė nutraukiančios veiklą arba mažinančios apsukas Lietuvoje. Tarp tokių – JAV draudimo milžinės AIG, suomių „Ahlstrom-Munksjo“ ir prancūzų „Teleperformance LT“ paslaugų centrai.

Kaip atrinktos sektoriaus lyderės

Lyderių rinkimuose dalyvauja bendrovės, kurios iki 2017 m. gegužės 31 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui ir patenka į didžiausių Lietuvos bendrovių sąrašą.

Pirmajame rinkimų etape buvo atrinktos įmonės, remiantis tik finansiniais kriterijais:

1. pardavimo pajamos 2016 m.;

2. pardavimo pajamų pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;

3. ikimokestinis pelnas 2016 m.;

4. ikimokestinio pelno pokytis 2016 m., palyginti su 2015 m.;

5. pelningumas 2016 m.

Tai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, IRT sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną aukščiau išvardytą kriterijų.

Be to, atrinktos tik pelningai 2016 m. dirbusios bendrovės.

Balsavimas vyks dviem etapais. Pirmasis startuoja jau šiandien – lapkričio 7 d. Antrasis etapas, kuriame balsuosime už TOP3 sektoriaus bendroves, prasidės lapkričio 13 d. Iš TOP3 likusių bendrovių skaitytojai išrinks sektoriaus lyderį. Balsavimo rezultatus paskelbsime lapkričio 20 d.

Kviečiame susipažinti su bendrovių finansiniais rezultatais, palyginti jas įvairiais pjūviais ir išrinkti geriausią IRT sektoriaus įmonę.

Balsuoti galite čia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„SpaceX“ paleido pirmuosius 2 internetą tieksiančius palydovus 4

Didelės mūsų planetos dalies nepasiekia radijo ryšio signalai – šimtai milijonų žmonių vis dar neturi...

Technologijos
2018.02.23
Akinių rėmeliai – 3D spausdintuvu: idėją įgyvendinti lietuviui užtruko 5 metus Premium

Kai verslo idėja paremta palyginti nauja technologija, reikia pasirengti užtruksiantiems bandymams ir laukti,...

Technologijos
2018.02.23
Lietuvoje veiklą pradeda slapto įdarbinimo programėlė 8

Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje išpopuliarėjusi talentų įdarbinimo programėlė, „MeetFrank“ kovo mėnesį bus...

Vadyba
2018.02.23
„Nokia“ nemato skaitmeninių sveikatingumo prietaisų verslo ateities 3

Suomijos bendrovė „Nokia“ nemato potencialo skaitmeninių sveikatingumo prietaisų versle, teigiama vidiniame...

Technologijos
2018.02.23
Pietų Korėja švelnina kriptovaliutų reguliavimą

Pietų Korėja, pernai išgarsėjusi kritišku požiūriu į kriptovaliutų reguliavimą, švelnina savo poziciją.

Rinkos
2018.02.23
VGTU rengs „fintech“ specialistus 10

Reaguodamas į sparčiai Lietuvoje besikuriančius finansų technologijų („fintech“) startuolius bei augantį šios...

Vadyba
2018.02.23
Kaunas kuria inovacijų parką, į kurį vilios „Samsung“ 12

Kauno m. savivaldybė planuoja paversti 35 ha ploto teritoriją Aleksote moderniu aukštųjų technologijų ir...

Technologijos
2018.02.23
„iPhone“ pirkėjai „Apple“ sunešė per 60 mlrd. USD

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį „Apple“ susižėrė daugiau nei pusę (51%) pajamų nuo visų pasaulyje parduotų...

Technologijos
2018.02.22
Vėl planuoja lengvatas startuoliams, nori nurėžti „Sodros“ mokesčius Premium 10

Ūkio ministerija ir jai pavaldi verslumo bei eksporto skatinimo VšĮ „Versli Lietuva“ ruošia pasiūlymą įvesti...

Technologijos
2018.02.22
Laukia dirbtinio intelekto vajaus Premium 1

Lietuvos IT rinka toliau po truputį auga ir konsoliduojasi. Štai verslo valdymo ir dirbtinio intelekto...

Technologijos
2018.02.22
Lietuviai kurs dar vieną kriptovaliutų banką „Entry“ 15

Lietuviai steigia dar vieną kriptovaliutų banką „Entry“, kuris, planuojama, įgyvendins viešą kriptovaliutos...

Rinkos
2018.02.22
Stringa „Facebook“ svetainė

Ketvirtadienį apie vidurdienį ėmė strigti socialinio tinko „Facebook“ svetainė bei mobilioji jos versija.

Technologijos
2018.02.22
ESO inovatoriams atveria savo infrastruktūrą 2

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atveria elektros skirstymo tinklo...

Energetika
2018.02.22
„EBay“ perviliojo „Twitter“ viceprezidentą, pažers naujų funkcijų Premium 2

Elektroninės prekybos bendrovė „eBay“ 2018 m. rengiasi pasiūlyti dvi naujoves: dirbtinio intelekto...

Nesibaigianti FAANG akcijų brangimo pasaka: ką mano analitikai   Premium

FAANG – viena karščiausių šių laikų investicinių idėjų, nestokojančių investuojančiųjų JAV rinkose dėmesio.

Rinkos
2018.02.21
„Elektromarkt“ Klaipėdoje kas kriptovaliutą, investuoja 15 mln. Eur 28

Buitinės elektrotechnikos ir kompiuterinės įrangos prekybos tinklas „Elektromarkt“ Klaipėdoje atidarė...

Technologijos
2018.02.21
Bitkoinas vėl augina raumenis 3

Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina dar savaitgalį perlipo nuo sausio nematytą 11.000 USD kartelę...

Rinkos
2018.02.21
Vilniečiai derasi dėl termovizinės optikos automobiliams gamybos Premium 10

Jeigu Vilniaus optinių prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ derybos su automobilių...

Pramonė
2018.02.20
Belgija stoja į kovą su „Facebook“

Belgijos teismas nurodė socialiniam tinklui „Facebook“ nebesekti šalies vartotojų be jų sutikimo. „Facebook“...

Technologijos
2018.02.20
JAV kibernetinio saugumo bendrovė atidarė biurą Vilniuje

JAV kibernetinio saugumo įmonė „Arxan Technologies“, integruojanti apsaugos nuo įsilaužėlių sprendimus į...

Technologijos
2018.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau