Veidai atstos raktus ir pasus

Publikuota: 2017-10-22
Mattonstock.com nuotr.
Mattonstock.com nuotr.

Veido išraiška gali apgauti žmones, bet ne technologijas: jų nesuklaidinsime priklijuotais ūsais, dirbtine šypsena ar suvaidinta nuostaba. „The Economist“ prognozuoja mūsų gyvenimą pakeisiančią veidų analizės erą.

Veido atpažinimo technologijos sparčiai tobulėja ir populiarėja. Didžiojoje Britanijoje naudodamiesi jomis prekybininkai stebi nuolatinių klientų srautus. Velso policija šiemet pirmą kartą pasinaudojo veido atpažinimo priemonėmis sulaikydama įtariamąjį, sėdintį arenoje tarp tūkstančių futbolo sirgalių. Amerikoje jas naudoja bažnyčios, vedančios pamaldų lankomumo statistiką, o Kinijoje iš veidų identifikuojami nelegaliai dirbantys taksistai, veidai „atrakina“ turistams duris į atrakcionų parkus, o šypsenos prie kasų kai kur tapo priemone atsiskaityti. Kaip rašo portalas www.techinasia.com, tokią naujovę pavadinimu „Smile to Pay“ Čangdžou miesto KFC tinklo restoranuose įdiegė kompanija „Alibaba“.

Ką tik prekyboje pasirodęs „iPhone“ iš veido atpažįsta savo „šeimininką“ ir atrakina jam ekraną – net tamsoje. O kiek anksčiau panašią veido atpažinimo technologiją naujuose „Galaxy Note“ išmaniuosiuose telefonuose įdiegė kompanija „Samsung“.

Viso pasaulio biuruose plinta darbuotojus iš veido atpažįstančios ir jiems duris atrakinančios sistemos, kurių gamintojai skaičiuoja pirmuosius pelno milijardus.

Technologijos masėms

Kinijos startuolio „Mega Vision“ biuras Pekine primena scenas iš „Terminatoriaus“: į darbą ateinančius žmones kamera atpažįsta iš veido – tai jų vienintelis raktas į patalpas.

Darbuotojus filmuojančių kamerų – pilnas biuras. Kai kurios jų vaizdą transliuoja ant sienos priešais liftą, o prie dirbančių, kalbančių, kavą geriančių žmonių šviečia jų pavardės ir pareigos.

„Tai mūsų išradimas, leidžiantis apsisaugoti nuo pašalinių“, – aiškina Yin Qi, „Mega Vision“ vykdomasis direktorius, kurio bendrovės sukurtą veido atpažinimo technologiją „Face++“ visame pasaulyje naudoja per 300.000 įmonių ir fizinių asmenų. Tai pirmasis pasaulyje šios srities startuolis, kurio vertė viršijo 2 mlrd. USD.

Panašių technologijų siūlo Kinijos „SenseTime“, Rusijos „NTechLab“, korporacijos „Amazon“, IBM ir „Microsoft“.

Viena šios technologijų srities lyderių – lietuvių įsteigta įmonė „Neurotechnology“. Jų programą „VeriLook“ į savo sistemas integruoja užsienio oro uostai (pavyzdžiui, Ispanijos), verslo centrai, bankai, viešbučiai, robotų kūrėjai. VŽ neseniai rašė ir apie 4 mln. GBP rizikos kapitalo investiciją gavusį lietuvių startuolį „AimBrain“, kuriantį skaitmeninius žmonių atpažinimo pagal veidą, balsą, judesius sprendimus, taip pat – apie Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjų kuriamą metodiką, kuri leis nuspėti vartotojų ketinimus pagal veido emocijas.

Veidų duomenų bazės

Naujovių entuziastai aiškina, kad veidai nėra asmeniniai duomenys – jie esą vieši, tad su asmens duomenų apsauga neturi nieko bendro.

„Financial Times“ apklausa parodė, kad beveik du trečdaliai iš 2.000 apklaustų Didžiosios Britanijos gyventojų norėtų naudotis biometriniais duomenimis atlikdami mokėjimus. Europiečiams tai bus savanoriškas pasirinkimas, nes mūsų įstatymų leidėjai ateityje biometrinius duomenis, tarp jų ir veido „atspaudą“, ketina priskirti asmeninių duomenų apsaugos sričiai.

Be to, veidų atpažinimo technologijų savo noru atsisako kai kurios tarptautinės kompanijos: „Google“ tokį sprendimą paaiškino rizika, kad jos klientų duomenimis pasinaudos nedemokratiniai režimai.

Bet kiekvienas išmanųjį telefoną turintis žmogus vis tiek gali nufotografuoti bet kurį praeivį, o Amerikoje, Azijoje, Rusijoje ir išsiaiškinti jo tapatybę. Tokią galimybę suteikė rusiška programėlė „FindFace“: jei nufotografuotasis žmogus turi savo paskyrą socialiniame tinkle „VKontakte“, programėlė 70% tikslumu nustato jo tapatybę.

Veidų bazės kitiems vartotojams kol kas neatskleidžia „Facebook“, kitaip nei „Amazon“ ir „Microsoft“.

Tad koks nors Silicio slėnio milžinas iš automobilių paro­doje apsilankiusių žmonių nuotraukų be vargo sužinotų jų tapatybes ir galėtų jiems asmeniškai pasiūlyti su automobiliais susijusios reklamos.

Valstybiniai reikalai

Kinijos vyriausybė turi visų savo piliečių, o JAV federalinis tyrimų biuras – maždaug pusės šalies gyventojų veidų duomenų bazę.

Irmantas Naujikas, „Neurotechnology“ direktorius, VŽ „Savaitgaliui“ teigia, kad lietuvių kurtus veido atpažinimo algoritmus naudoja Meksikos teisėsauga, per 20 pasaulio valstybių nuo Lenkijos iki Bangladešo ar Kenijos juos naudoja pasams ir balsavimo sistemoms.

„The Economist“ atkreipia dėmesį, kad veidas nėra susijęs tik su vardu ir pavarde – jis gali padėti atskleisti kur kas daugiau duomenų. O šie gali būti panaudoti ir gerais, ir blogais tikslais.

Technologijos leidžia iš veido nustatyti kai kurias genetines savybes, pavyzdžiui, diagnozuoti Hajdu-Cheney sindromą, o autistams specialios programėlės, analizuojančios aplinkinių veidus, iššifruoja kai kuriuos jiems siunčiamus mimikos signalus, kurių autistai patys nesugeba pajusti ir suvokti.

Veidas ir seksualumas

Stanfordo universiteto mokslininkai pademonstravo, kaip technologijos iš veido nustato žmogaus seksualinę orientaciją.

Algoritmas, kurį sukūrė mokslininkai Michalas Kosinskis ir Yilunas Wangas, homoseksualų vyrą nuo heteroseksualaus iš vienos nuotraukos atskyrė 81% tikslumu, o jei programai buvo pateikiamos 5 skirtingos to paties žmogaus nuotraukos, tikslumas išaugdavo iki 91%.

Mokslininkai aiškina, kad ateityje bus įmanoma iš veido sužinoti ir žmogaus intelekto koeficientą ar politines pažiūras.

Stanfordo universiteto mokslininkų sukurtas seksualinės orientacijos atpažinimo algoritmas paremtas testosteronu: šio hormono kiekis organizme lemia kai kuriuos žmogaus akiai sunkiai pastebimus bruožus. Analizuojant veidus, naudojama programinė įranga „VGG-Face“. Vyrų veiduose seksualinę orientaciją sufleruoja nosis, akys, antakiai, plaukų augimo linija ir smakras. Moterų – nosis, lūpų kampučiai, plaukų ir kaklo linijos.

„Tačiau įsivaizduokime seksualinę orientaciją iš veido atpažįstančią technologiją valstybėje, kur homoseksualumas laikomas nusikaltimu. Arba įmonėje, kuriai vadovauja seksualinėms mažumoms nepakantus darbdavys. Tokia technologija gali sugriauti karjerą, skatinti patyčias ir diskriminaciją“, – rašo „The Economist“.

Dr. Kosinskis yra ir kito prieštaringai vertinamo išradimo autorius. Tai psichometrinis profiliavimas naudojantis „Facebook“ duomenimis, modeliuojant vartotojo asmenybę ir renkantis tik tuos, kurie atitinka reikiamą tipą. Šis metodas pirmą kartą panaudotas Donaldo Trumpo, JAV prezidento, rinkimų kampanijos metu. Mokslininkas teigia savo tyrinėjimais tik demonstruojąs jau egzistuojančias galimybes panaudoti viešai prieinamus duomenis.

„Aš nieko naujo neišradau. Kurdamas algoritmus, naudojau viešai prieinamas žmonių nuotraukas, skelbtas socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse, ir jų pačių apie save pateiktą informaciją“, – teigia dr. Kosinskis ir įspėja, kad technologijos gali pakeisti net ateities tarpusavio santykius. Frazė „Ar mano partneris yra gėjus“ paieškos sistemose dabar yra 10% dažnesnė už „Ar mano partneris neištikimas“, o technologijos į šį klausimą padės nesunkiai atsakyti.

Tiesa, visuomet išliks klaidų tikimybė, o labiausiai netikslumai tikėtini analizuojant kitų rasių žmonių veidus, nes technologijos sukurtos remiantis baltųjų veidų savybėmis. Tačiau progresas yra didžiulis ir gali būti lyginamas su kalbos atpažinimo programų: šioje srityje proveržis įvyko kalbos atpažinimo tikslumui perkopus 95% ribą.

„Daug kas neįvertina skirtumo tarp 95 ir 99%. Jis yra milžiniškas ir turi lemiamą reikšmę“, – rašo „The Economist“ ir panašų scenarijų žada veido atpažinimo technologijoms.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Sony“ prikėlęs Kazuo Hirai palieka kompaniją

Kazuo „Kaz“ Hirai, „Sony“ valdybos pirmininkas ir buvęs ilgametis direktorius, paliko kompaniją ir išeina į...

Paslaugos
14:59
„Tele2“ buvusiai partnerei turi sumokėti 30.000 Eur 3

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ buvusiai partnerei bendrovei „Stateta“ turi sumokėti beveik 30.000 Eur, nes...

Aukščiausiasis Teismas po  5 metų padėjo tašką „PriceOn“ istorijoje 4

Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėta jau apie 5 metus (nuo 2015 m.) trunkanti kainų palyginimo...

Paslaugos
11:48
Trumpėja startuolio vizos suteikimo procedūra

Nuo liepos Lietuvoje startuolius steigiantiems užsieniečiams terminas dėl startuolio vizos suteikimo...

Gazelė
10:46
„Huawei“: JAV apribojimai mums kainuos 30 mlrd. USD 17

Dėl JAV veiksmų, nukreiptų prieš „Huawei“, kompanija šiemet negaus beveik 30 mlrd. USD planuotų pajamų,...

Paslaugos
2019.06.17
IT darbo rinkos analizė: daugelis studentų jau dirba Premium 2

Bendras užimtų darbo vietų skaičius Lietuvos ekonomikoje beveik nekinta, tačiau informacinių ir ryšių...

Paslaugos
2019.06.17
„Telia“ šiąnakt vykdys mobiliojo tinklo atsparumo pratybas 1

„Telia“ tinklo tarnybos specialistai ruošiasi tikrinti bendrovės mobiliojo ryšio tinklo atsparumą. Naktį iš...

Paslaugos
2019.06.17
„Facebook“ savo kriptovaliutą „Libra“ pristatys šią savaitę

Šaltiniai bendrovėje „Facebook“ praneša, kad socialinis tinklas užsitikrino daugiau nei tuzino didelių...

Paslaugos
2019.06.17
Bitkoinas pirmą kartą per 13 mėn. šturmavo 9.000 USD 1

Bitkoino kaina sekmadienį buvo pasiekusi ir viršijusi 9.000 USD kainos lygį, kuriame nebuvo buvusi...

Rinkos
2019.06.17
Visoje Argentinoje ir Urugvajuje buvo dingusi elektra 5

Dėl didelio elektros tinklo gedimo visoje Argentinoje ir Urugvajuje keletą valandų buvo dingusi elektra.

Pramonė
2019.06.16
Daugiausia uždirbti leidžiančių programavimo kalbų Europoje TOP 10 20

Tarptautinės Lenkijos kapitalo programavimo kursų kompanijos „Software Development Academy“ specialistai...

Paslaugos
2019.06.16
IBM gimtadienis: 7 faktai apie IT banginį, kurio nekentė Steve‘as Jobsas

Daugiau nei 350.000 darbuotojų 177 šalyse turinti JAV korporacija IBM šiandien (birželio 16 d.) švenčia savo...

Paslaugos
2019.06.16
„Uber“ vis drąsiau žvalgosi į dangų, nesnaudžia ir konkurentai Premium

JAV San Diego mieste jau šią vasarą turėtų pradėti skraidyti nepilotuojamos kompanijos „Uber“ skraidyklės,...

Kinija siekia sutrikdyti protestus Honkonge atakuodama „Telegram“ serverius Premium

Pastarąsias kelias dienas Honkongą drebina didžiuliai protestai, nukreipti prieš siūlomą ekstradicijos į...

Paslaugos
2019.06.14
Lietuvių „Pixelmator Photo“ laimėjo „Apple“ dizaino apdovanojimą 8

Kasmetiniuose „Apple“ dizaino apdovanojimuose šiemet vėl triumfavo lietuvių bendrovė „Pixelmator Team“ ir jos...

Paslaugos
2019.06.14
„Facebook“ pasisamdė bankų lobistą, ruošiasi kriptovaliutos paleidimui 1

Socialinis tinklas „Facebook“ pasisamdė britų bankų lobistą. Taip bendrovė Europoje ruošiasi politiniams ir...

Vadyba
2019.06.14
„Nortal“ į priekį varė įsigijimai ir naujos rinkos 2

Estijos kapitalo technologijų kompanija „Nortal“, Lietuvoje valdanti tokio paties pavadinimo įmonę, pernai...

„Foxconn“ ramina „Apple“: turime pakankamai fabrikų ne Kinijoje Premium 1

JAV ir Kinijos prekybos karui intensyvėjant, pasaulio fabriku vadinama Taivano užsakomosios gamybos milžinė...

Seimas patvirtino startuolio sąvoką, ministerija imasi opcionų 4

Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teiktam startuolio apibrėžimui. Smulkiojo ir vidutinio...

Paslaugos
2019.06.13
Kauniečių „Rubbee“ pritraukė 1,6 mln. Eur finansavimą Premium 5

Jauna Kauno UAB „Rubbee“, sukūrusi prie dviračio montuojamą elektrinę pavarą, ir nuo pirmojo modelio...

Paslaugos
2019.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau