Nobelio medicinos premija – už biologinio laikrodžio paaiškinimą

Cirkadinis ritmas yra vadinamojo biologinio laikrodžio mokslinis pavadinimas.

„Gyvybė Žemėje yra prisitaikiusi prie mūsų planetos sukimosi. Daugelį metų žinojome, kad gyvi organizmai, įskaitant žmones, turi vidinį biologinį laikrodį, kuris padeda jiems numatyti ir prisitaikyti prie reguliaraus dienos ritmo. Bet nesupratome, kaip šis laikrodis veikia. Jeffrey C. Hallas, Michaelis Rosbashas ir Michaelis W. Youngas sugebėjo pažvelgti į mūsų biologinio laikrodžio vidų ir išsiaiškinti, kaip jis veikia“, – rašoma Nobelio fondo pranešime.

Paprastai sakant, šių metų fiziologijos ar medicinos Nobelio premijos laureatai, naudodami vaisines museles kaip pavyzdinius organizmus, išskyrė geną, kuris kontroliuoja biologinį ritmą.

Jie taip pat išsiaiškino, kad šis genas užkoduoja baltymą, kuris per naktį kaupiasi ląstelėje, o dieną yra suskaidomas. Vėliau mokslininkai identifikavo ir papildomus šio biologinio mechanizmo baltyminius komponentus bei išsiaiškino, kad biologiniai laikrodžiai tokiu pačiu principu veikia ir kituose daugialąsteliniuose organizmuose, įskaitant žmones.

Fondo teigimu, šių mokslininkų atradimai paaiškina, kaip ir kodėl augalai, gyvūnai ir žmonės pritaiko savo biologinį ritmą, kad jis būtų sinchronizuotas su Žemės sukimusi.

Nobelio fondas pabrėžia, kad išskirtiniu tikslumu pasižymintis mūsų vidinis laikrodis pritaiko mūsų fiziologiją itin skirtingiems paros etapams. Šis laikrodis reguliuoja itin svarbias organizmų funkcijas, tokias kaip elgesys, hormonų lygis, miegas, kūno temperatūra ir medžiagų apykaita.

nuotrauka::1

Laikini neatitikimai tarp mūsų išorinės aplinkos ir šio vidinio biologinio laikrodžio veikia mūsų gerovę ir savijautą. Pavyzdžiui, skrendant per kelias laiko juostas patiriame nuovargį ir tam tikrus organizmo veiklos sutrikimus (angl. jet lag).

Taip pat yra požymių, kad nuolatinis gyvenimo būdo nesutapimas su vidiniu ritmu, kurį diktuoja biologinis laikrodis, yra susijęs su padidėjusia įvairių ligų rizika.

Apie premijas

Nobelio premija – tai kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą.

Premija sukurta pagerbiant švedų pramonininko ir išradėjo Alfredo Nobelio, išradusio dinamitą, valią. Testamentą p. Nobelis pasirašė 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos-Norvegijos klube Paryžiuje. Pagal šį testamentą Nobelis 96% savo turto skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros ir taikos), kurios būtų skiriamos asmenims, pasitarnavusiems žmonijai.

Per penkerius metus buvo įkurtas Nobelio fondas, o 1901 metais skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje.

Pretendentai gauti premijas paprastai paskelbiami spalio mėnesį, o premijos teikiamos Nobelio mirties dieną – gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu apie 1 mln. eurų. Jei tais metais kažkurios srities premija skiriama keliems žmonėms, premijos pinigai padalinami po lygiai.