Kaip tapti konkurencingesniems? Kalbėkimės

Konkurencingumo indekse didžiausia Lietuvos problema įvardinta mokesčių politika. Tam didžiausios įtakos turi faktas, kad mūsų valstybėje verslas neskatinamas reinvestuoti pelno. Net tokiai didelei bendrovei kaip „Telia“ dabartinis inovacijų skatinimo mechanizmas yra per daug lėtas ir sudėtingas, trūksta aiškių taisyklių ir ekosistemos, kuri skatintų ne išmokėti dividendus, o investuoti į tyrimus ir plėtrą.

Tačiau, nežiūrint šių iššūkių, IRT sektoriaus įnašas į šalies ekonomikos raidą auga, nes dirbame didelio konkurencingumo sąlygomis, skaitmenizuojame ir kuriame naujas paslaugas, gerai apmokamas darbo vietas. Jei padedančiųjų būtų dar daugiau, nei stabdančiųjų, technologijos suteiktų dar didesnį augimo potencialą.

Konkurencingumo indekso kritimui poveikį turėjo ir darbo reguliavimo situacija Lietuvoje. Visgi vertėtų atkreipti dėmesį, ar konkurencingumo indekse nurodyti darbo reguliavimo suvaržymai verslui nebuvo atspindėti kaip tik tuo metu, kada vyko karščiausios diskusijos dėl naujojo Darbo kodekso ir esminių jo principų – tarp darbo vietos visam gyvenimui garantavimo ir galimybės mokytis visą gyvenimą? Šiandien jau esame žengę žingsnį į priekį – gerų pokyčių valstybės politikoje dėl darbo reglamentavimo įvyko. Procesai taip pat pajudėję ir palengvinant startuolių vizų išdavimą. Tačiau valstybės politika turėtų atsakyti į esminį klausimą – ar skatiname sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų, ar žiūrime, kaip per mokesčius atimti ir padalinti iš jau esamų?

Kitas momentas – biurokratija. Valstybės biurokratijos efektyvumą galima didinti tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir versle. Įsivaizduokime, jei, pavyzdžiui, pagrindiniai šalies premjero tikslai būtų matuojami sukurtomis darbo vietomis ir vidutiniu atlyginimo dydžiu? Tada reguliavimas tikriausiai atsirastų ten, kur jis būtinas, o ne ten, kur nori viena ar kitai partija. Keltume aiškius klausimus, kuri ES paramos dalis panaudota tikslingai, kaip ji sugrįžta, kaip padeda žmonėms persikvalifikuoti ir integruotis į vis labiau skaitmeninę visuomenę.

Esame maža ir atvira rinka, todėl galime būti efektyvūs tik kaip didelės ekosistemos dalis. Ir čia labai padėtų gyvas dialogas tarp valdžios ir verslo. Iki šiol į tokias diskusijas žiūrima gan atsainiai, tiek iš verslo, tiek iš valstybės institucijų pusės yra daug mitų, kuriuos privalome griauti. Kalbėkimės, kitaip kitais metais mes ir toliau trypčiosime vietoje, o kiti šaus aukštyn.

Kęstutis Šliužas yra didžiausios Lietuvoje informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bendrovės „Telia Lietuva“ generalinis direktorius ir IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas.

Kitų verslininkų ir ekonomistų įžvalgas apie smukusį Lietuvos konkurencingumą galite rasti čia.