Interneto prieigą turi daugiau namų ūkių nei kompiuterius

Tokia tendencija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebima jau ne pirmus metus ir ji tik stiprėja. SD duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį kompiuterius turėjo 73%, o interneto prieigą 75% namų ūkių. Tai atitinkamai 1 ir 2 procentiniais punktais daugiau nei pernai tuo pat metu.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 78 ir 80% namų ūkių, kaime – atitinkamai 63 ir 66%.

Minimu laikotarpiu internetu naudojosi 78% 16–74 metų amžiaus gyventojų (2016 m. pirmąjį ketvirtį – 74%). Iš 16–24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 98%, iš 65–74 metų amžiaus – 34%. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 91%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“01a3cf07-db73-469c-8b0d-1c8b8290c727“ prefix=“G4s“ format=“interactive“ title=“Interneto naudojimo įpročiai“]

64% 16–74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (82% to amžiaus internautų), 11% – bent kartą per savaitę, (15% to amžiaus internautų). Taigi ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 75% 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 97% to amžiaus internautų.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu – 86%. Mobiliojo ryšio tinklais naudojasi 46%. Dalis respondentų naudoja ir fiksuoto ryšio ir mobiliųjų internetą, todėl skaičiai viršija 100%.

Kam naudoja internetą

Internetas daugiausia naudojamas naujienoms skaityti, ryšiams, informacijos paieškai: ryšiams internetą naudojo 72% 16–74 metų amžiaus gyventojų (93% to amžiaus internautų), 56% naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (72% to amžiaus internautų), 54% bendravo socialiniuose tinkluose (69% to amžiaus internautų).

25% 16–74 metų amžiaus gyventojų (32% to amžiaus internautų) 2017 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi internetinėmis duomenų saugyklomis nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams saugoti.

Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 48% 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 62% to amžiaus internautų.

Prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 29% 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 36% to amžiaus internautų (2016 m. pirmąjį ketvirtį – atitinkamai 24 ir 31%).

Dauguma (83%) asmenų, pirkusių prekes internetu, darė iki 5 užsakymų, daugiau nei pusė (54%) e. prekybos naudotojų per ketvirtį išleido iki 100 Eur. Per pastaruosius 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 38% 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 47% to amžiaus internautų.

Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant drabužius, avalynę, sporto prekes. Taip pat bilietus į kultūros renginius, maisto ir kasdienio vartojimo prekes, elektroninius prietaisus, apgyvendinimo paslaugas atostogoms.

Kodėl nenaudoja interneto

SD teigia, kad 62% namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose – tokių Lietuvoje iš viso yra 25% – nurodo, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos priežastys, dėl kurių gyventojai nesinaudoja internetu namuose yra šios: reikiamų įgūdžių trūkumas, brangi įranga, dideli paslaugų tarifai arba galimybė naudotis internetu kitur.

Ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 75% 16–74 metų amžiaus gyventojų. Šis skaičius sutampa su interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiumi.

Kompiuteriu minimu laikotarpiu naudojosi 76% 16–74 metų amžiaus gyventojų.

„Besinaudojančių kompiuteriu asmenų dalis atskirose amžiaus grupėse labai skiriasi, bet šis skirtumas kasmet po truputį sumažėja“, – pranešime skelbia SD.

Dažniausiai kompiuteriu naudojosi 16–24 metų amžiaus (97% visų šio amžiaus gyventojų) ir 25–34 metų amžiaus (94%) asmenys.

65–74 metų amžiaus gyventojų grupėje kompiuteriu naudojosi 34%, o 61% niekada neteko juo naudotis.

Dauguma (81%) asmenų, kurie 2017 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, 15% – bent kartą per savaitę.