Aukštojo mokslo apžvalga: trūksta tyrėjų ir efektyvaus lėšų panaudojimo

Publikuota: 2017-06-22
Atnaujinta 2017-06-22 12:09
Ramojus Reimeris, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramojus Reimeris, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aukštajame moksle ne tik per didelis universitetų skaičius yra problema. Grėmes atneša ir mažesnis inovacijų kūrimo finansavimas, tyrėjų ir tarptautiškumo trūkumas. Prisideda ir neefektyvus lėšų panaudojimas.

Į tokias problemas atkreipiamas dėmesys ketvirtadienį pristatytoje Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų apžvalgoje.

Ramojus Reimeris, apžvalgą parengusio Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas, kalba, kad pastarieji metai šioje srityje buvo įtempti dėl mėginamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos, kurioje yra ir studijų finansavimo pakeitimai, ir universitetų jungimo planas.

Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25%. Išlaidos studijoms sumenko 6%, o ūkiui ir administravimui skiriami pinigai išsipūtė 40%. Surinkti duomenys rodo, kad studentų skaičiumi mažesnių universitetų ūkiui ir administravimui skiriama didesnė išlaidų dalis:

  • Šiaulių universitetas – 32%;
  • Alekstandro Stulginskio – 30%;
  • Lietuvos edukologijos – 27%;
  • Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos sporto – 22%;

Tuo metu didesniuose universitetuose ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos mažesnės:

  • Vilniaus universitetas – 12%;
  • Vilniaus Gedimino technikos – 14%;
  • Kauno technologijos – 16%.

„Nors mažėja studentų skaičius, studijų programų skaičius nesumažėja“, – dar vieną problemą nurodo p. Reimeris.

2016 m. universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą bakalauro ar vienti­sųjų studijų programą priim­ta iki 10 studentų. Tiesa, ne vienas universitetas skelbė, kad šiais metais sumažins studijų programų skaičių, taigi, tikėtina, kad 2017 m. ši tendencija pradės nykti.

Investicijos į MTEP

Ponas Reimeris atkreipia dėmesį ir į tai, kad per metus reikšmingai sumenko šalies investavimas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šios srities finansavimas 2016 m., lyginant su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. Eur arba 78%. Pasak vadovo, tokį pokytį labiausiai nulėmė tai, kad pasibaigė vienas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos laikotarpis, o kitas vėlavo ir atsirado maždaug metus trukusi finansavimo pertrauka.

„Toks drastiškas finansinės injekcijos kritimas tik dar kartą parodo du dalykus: pirma, didelę priklausomybę nuo ES paramos ir antra, kad jau šiandien turime galvoti, ką darysime, kai po kelerių metų ES parama apskritai baigsis arba dar labiau sumažės“, – aiškina p. Reimeris.

Eugenijus Butkus, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas, taip pat kalba, kad mokslo finansavimas šalyje nėra tvarus.

„Mokslo finansavimas yra neįtikėtinai mažas, todėl pagal finansavimo rodiklius mūsų pasiekimai yra pakankamai neblogi. Deja, ta situacija yra ne vienerių metų ir ne vieno dešimtmečio. Lietuva savo pagrindinius MTEP skirtus resursus nukreipia į studijas ir kelias dabar yra perskirstyti investicijas MTEP naudai“, – aiškina p. Butkus.

Išlieka aukštojo mokslo prieinamumo problema

Ponas Reimeris, pristatydamas analizę, kalba, kad šalies regionuose moksleiviai vis dar turi prastesnes galimybes siekti aukštojo išsilavinimo. Didžiųjų miestų savivaldybėse bent vieną brandos egzaminą išlaikiusių aukštesniuoju lygiu dalis ženkliai didesnė nei regionuose, prasčiausia padėtis – rečiau gyvenamose kaimo vietovėse. Pasak jo, skirtumai pastebimi net savivaldybių viduje: centrinių miesto mokyklų abiturientai egzaminus išlaiko geriau nei esančių rajonuose.

„Šią tendenciją vertinant ne studijų kokybės, o socialinės dimensijos požiūriu, ryškėja rizika apsunkinti aukštojo mokslo prieinamumą ekonomiškai ar socialiai jautresnėms visuomenės grupėms“, – aiškina p. Reimeris.

Pagal dabartinę sistemą, tam, kad įstotum į valstybės nefinansuojamą vietą, reikia mokyklos baigimo diplomo. O siekiant gauti valstybės finansavimą, abiturientas turi būti išlaikęs tris egzaminus, surinkęs nustatytą konkursinį balą.

Mažas tarptautinis atvirumas

Be to, analizė parodė, kad į Lietuvą iš svetur atvyksta mažiau dėstytojų ir studentų nei į kitų valstybių aukštąsias mokyklas. Iš užsienio atvykusių studentų dalis, palyginti su visais studentais, sudaro 3,5% ir tai yra vienas žemiausių rodiklių ES. Lietuva išsiskiria ir itin mažu (3%) studijuoti pritrauktų doktorantų skaičiumi, kai ESBO šalių vidurkis – 27%.

Mažėja tyrėjų skaičius

Tyrėjų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 11,2%. Daugiau nei pusė apklaustų mokslo daktarų pagrindine priežastimi, kodėl jie nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardijo mažą atlyginimą.

„Mosta“ teigia, kad atlyginimai aukštojo mokslo sektoriuje nėra konkurencingi, o aukštosios mokyklos lėšų, skirtų atlyginimams išmokėti, trūkumą sprendžia įdarbindamos jaunuosius mokslininkus ir dėstytojus ne pilnai darbo dienai.

Valstybiniuose universitetuose pagrindinėje darbovietėje dirbančių dėstytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) buvo 1.091 Eur (0,89 etato), tyrėjų – 1.146 Eur (0,91 etato); valstybinių kolegijų dėstytojų – 849 Eur (0,84 etato); valstybinių mokslo tyrimų institutų tyrėjų – 1.069 Eur (0,91 etato). Taip pat pastebima dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams skiriamų išlaidų sumažėjimas: aukštojo mokslo sektoriuje – 6% verslo sektoriuje – 12% valstybiniame sektoriuje – 2,5%, rodo Švietimo valdymo informacinė sistemos (ŠVIS) 2016 m. spalio duomenys.

Priekaištų studijų kokybei turi tiek studentai, tiek ekspertai

Surinkti duomenys rodo, kad savo studijomis yra patenkinti šiek tiek daugiau nei pusė pirmos ir antros pakopos studentų. .

„Mostos“ analitikai pastebi, kad mažėjant konkurencijai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų susidaro sąlygos į jas priimti silpnesnius studentus. Valstybės finansuojamose studijose universitetuose vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo nuo 6,95 iki 6,73, o kolegijose – nuo 4,03 iki 3,93. Mažėjant konkurencijai, smunka ir įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas vidutinis konkursinis balas.

Didžiausių šalies universitetų rektoriai kalba apie tai, kad būtina nustatyti didesnį minimalų konkursinį balą, kuris leistų įstoti į aukštąsias mokyklas. Šiuo metu jis siekia 2 balus. Švietimo ir mokslo ministerija kalba apie balo padidinimą iki 3, o per kelerius metus minimalus balas galėtų išaugti iki 4.

Absolventų pasirengimas dirbti žemas

2016 m. sausį darbuose, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, įsidarbino 58% toliau nebestudijuojančių bakalauro studijų absolventų. Ryškūs skirtumai matyti tarp universitetus ir kolegijas baigusiųjų: 2015 m. aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą dirbo 53% kolegijų ir 32% universitetų absolventų.

„Šias tendencijas gali lemti dvejopi veiksniai – žema aukštos kvalifikacijos darbų pasiūla arba šiems darbams atlikti nepakankami absolventų įgūdžiai karjeros pradžioje. Tik keturiose Lietuvos apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio) pastebimas aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, kitose apskrityse vyrauja žemos pridėtinės vertės darbai, kuriems nereikia aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų arba yra tokių darbuotojų perteklius“, – sako „Mostos“ vadovas.

Analizė rodo, kad labiausiai studentai jaučiasi pasiruošę savo regiono darbo rinkai. Kolegijų absolventai jaučiasi pasiruošę labiau nei universitetus baigusieji. Konkurencingi Lietuvos mastu jaučiasi 42% studentų, penktadalis jaučiasi pasiruošę tarptautinei darbo rinkai.

Pedagogų rengimas nesubalansuotas

Ponas Reimeris vienu iš iššūkių įvardija ir pedagogų rengimą. Pasak jo, į švietimo studijas stoja silpniausiai pasirengę abiturientai, ir tai mažina Lietuvos galimybes suteikti kuo geresnį išsilavinimą mokyklose.

Vertinant pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijas egzaminų vidurkis buvo žemesnis nei bet kurioje kitoje krypčių grupėje: trijų geriausiai išlaikytų egzaminų rezultatų vidurkis siekė 30 balų iš 100 galimų.

Mokslo bendradarbiavimo su verslu rezultatyvumas mažas

Trečiadienį paskelbta Europos inovacijų švieslentė parodė, kad Lietuvai pažangos kelyje pagalį į ratus kiša mokslo ir verslo bendradarbiavimas rašant mokslinies publikacijas. Pernai 0,8% visų Lietuvos mokslininkų publikacijų buvo parengtos kartu su verslo įmonėmis, tuo tarpu ES vidurkis yra 2,1%, EBPO šalių – 1,7%.

Prarasta pozicija Pasaulio inovacijų indekse

Europos inovacijų švieslentėje Lietuva padarė didelį šuolį: pašoko iš 24 pozicijos į 16. Tačiau „Mosta“ atkreipia dėmesį, kad pasaulio inovacijų indekse 2017 m. Lietuva nukrito iš 39 vietos į 40.

Tarp 127 valstybių, kurių inovacijų ekosistemas vertina Pasaulio inovacijų indeksas, Latvijai tenka 33 vieta, Estija užima 25 vietą. .

Sumažėjusios išlaidos švietimui lėmė Lietuvos pozicijų prastėjimą švietimo srityje. Pagal švietimui tenkančią BVP dalį (4,6%) Lietuva užėmė 63 vietą pasaulyje (2015 m. su 5,2% Lietuvai teko 48 vieta). Kita vertus, vertinant mokinių ir mokytojų skaičiaus santykį vidurinio ugdymo srityje (8,1 mokinio mokytojui), Lietuva užima 8 vietą pasaulyje.

„Situacija, kai vienas rodiklis yra aukštas, o kitas žemas, rodo švietimo sistemos nesubalansuotumą. Panaši situacija yra ir aukštojo mokslo srityje: mažėjant į aukštąsias mokyklas priimamų abiturientų daliai (nuo 74% 2015 m. iki 69% 2017 m.) Lietuva užima aukštą 29 vietą pasaulyje, tačiau kiti rodikliai ženkliai prastesni – 43 vieta pagal gamtos mokslo ir inžinerijos absolventų skaičių bei 64 vietą pagal atvykstančių studentų skaičių“, – komentuoja p. Reimeris.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

JK leis „Huawei“ tiekti 5G ryšio įrangą 2

Jungtinė Karalystė (JK) planuoja leisti Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ tiekti įrangą, reikalingą...

Verslo aplinka
2019.04.24
Augantis vartojimas kilstelėjo „Tele2“ pajamas 13

Nuosekliai augantis klientų skaičius ir duomenų vartojimas lėmė telekomunikacijų operatoriaus „Tele2“ pajamų...

Paslaugos
2019.04.24
Telekomunikacijų segmentas: keičiasi ir ieško nišų augti Premium 1

Telekomunikacijų bendrovės, vienos didžiausių reklamos užsakovių Lietuvoje, aštriai ir toliau žvangina...

Rinkodara
2019.04.24
Mėnesio sandoris: „Telia“ konkurento stiprėjimas Skandinavijoje

Norvegijos telekomunikacijų bendrovė „Telenor“ dar balandžio pradžioje pranešė apie susitarimą už 1,5 mlrd.

Rinkos
2019.04.23
„Amazon Go“: ateities parduotuvė ar tik gražus fasadas Premium

JAV elektroninės komercijos milžinės parduotuvės be kasų „Amazon Go“ turi nemažai trūkumų ir sakydami, kad ši...

Prekyba
2019.04.23
„iScan“ – burtų lazdelė, vėluojanti 15 metų 2

Skeneris. Paprastai tai didokas plokščias objektas biure ant stalo. Arba milžiniško spausdinančio, faksus...

Verslo klasė
2019.04.22
Rusija dar labiau stiprina interneto kontrolę 13

Rusijos parlamentas palaimino naują įstatymą, galintį dar labiau sustiprinti duomenų srauto kontrolę šalyje...

Paslaugos
2019.04.20
Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas 13

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo...

Paslaugos
2019.04.20
Už ekstremistinį turinį JAV milžinams Europoje grės baudos iki 4% apyvartos 2

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui bausti tokias įmones kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ net...

Paslaugos
2019.04.20
Estai atrado lietuviškus dūmų detektorius  – „Eldes“ vos spėja juos gaminti Premium 2

Idėją patobulinti produktą gali pasiūlyti ir klientai: estų saugos tarnyba paprašė UAB „Eldes“ nuotolinį dūmų...

Gazelė
2019.04.19
„Facebook“ „netyčia“ pasisavino 1,5 mln. vartotojų kontaktų 1

„Facebook“ pastaraisiais mėnesiais šoka nuo vieno skandalo prie kito. Šiandien paaiškėjo, kad kompanija, be...

Paslaugos
2019.04.18
Rinkoje laukiamas „Samsung Galaxy Fold“ lūžta 1

Neseniai pristatytas beveik 2.000 USD kainuosiantis „Samsung“ išmanusis telefonas „Galaxy Fold“,...

Technologijos
2019.04.18
Sunkus „Apple“ sprendimas supurtė ryšio lustų rinką Premium

Šią savaitę paskelbtos kelios elektronikos ir puslaidininkių kompanijų naujienos, privertė ne vieną rinkos...

Paslaugos
2019.04.18
Idėja iš Londono: lietuviai sukūrė sporto klubus vienijančią interneto platformą Premium 1

Aktyvi dviejų vaikų mama Greta Šidlauskienė su broliu Laurynu Gružinsku sukūrė sporto klubus vienijančią...

Paslaugos
2019.04.18
„SpectroCoin“ turi pastabų kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui 13

Lietuvos planai dėl naujo kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo suvaržys visą šalies finansų technologijų...

Rinkos
2019.04.18
„Telecentras“ ir „LG Electronics“ bendradarbiaus Lietuvoje diegdami hibridinę TV 8

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) ir PIetų Korėjos bendrovė „LG Electronics“ sutarė...

Paslaugos
2019.04.18
„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Darbuotojus motyvuoja robotai Algis ir Pūkis Premium

Robotai ir darbų automatizacija dažnai įsivaizduojami kaip žmogiškosios darbo jėgos priešai. Tačiau bent jau...

Vadyba
2019.04.17
Populiariausi socialinės inžinerijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti? Verslo tribūna 2

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija...

Išmani Lietuva
2019.04.16
Pirmame gynybos hakatone triumfavo kompiuterinės regos sprendimų kūrėjai 1

Rukloje savaitgalį vykusios pirmosios Lietuvoje gynybos technologijų kūrybos stovyklos (hakatono) pagrindinį,...

Paslaugos
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau