Iš savanos į didmiestį. Gyvenimo būdas pralenkė evoliuciją

Publikuota: 2016-04-30
Mūsų kūnas atsilieka nuo spartaus vystymosi, tad šiandien jo sandara nebetinka mūsų gyvenimo būdui. „Iliustruotojo mokslo“ nuotr.
Mūsų kūnas atsilieka nuo spartaus vystymosi, tad šiandien jo sandara nebetinka mūsų gyvenimo būdui. „Iliustruotojo mokslo“ nuotr.
 

Atsistojome ant dviejų kojų ir ėmėme vaikščioti. Vietoje neapdorotų augalų pradėjome valgyti mėsą. Apsigyvenome higieniškuose namuose. Kaskart žengdami žingsnį į priekį, žmonės evoliucionavo. Mūsų kūnas atsilieka nuo spartaus vystymosi, tad šiandien jo sandara nebetinka mūsų gyvenimo būdui.

Metabolizmas – paseno prieš 1 500 m.

Šiuolaikinė mityba apgauna smegenis. Prieš keletą šimtmečių cukrus buvo retas delikatesas. Šiandien jo rasime visur. Cukrus apgauna smegenų centrus, kontroliuojančius alkio jausmą. Rezultatas – antsvoris ir gyvenimo būdo ligos.

Laikui bėgant, žmonių mityba taip smarkiai pasikeitė, kad medžiagų apykaita (metabolizmas) nesugebėjo prisitaikyti. Prieš kelis tūkstantmečius žmonės cukraus gaudavo tik iš vaisių, uogų ir medaus, ir tik keletą mėnesių per metus. Tuomet saldumynai sudarė tik labai nedidelę raciono dalį, o angliarūgštės prisotintuose saldžiuose gėrimuose, saldainiuose ir pyraguose esantis cukrus Vakarų pasaulyje dabar sudaro apie 20 proc. kasdien gaunamų kalorijų skaičiaus.

Saldumas sukelia poreikį valgyti daugiau, nes cukrus apgauna smegenų centrus, reguliuojančius sotumo pojūtį, tad mes linkę suvartoti per daug kalorijų. Be to, didelis cukraus kiekis trukdo medžiagų apykaitai reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o tai gali sukelti ne vieną su gyvenimo būdu susijusią ligą: diabetą, širdies ir kraujotakos negalavimus, nutukimą ir chronišką infekciją.

ŽALINGA: metabolizmo nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų mitybos įpročių – arba atvirkščiai – kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai.

Protiniai dantys – paseno prieš 50 000 m.

Augalus kramtę dantys buvo sutverti didesniam žandikauliui. Dideli dantys burnos gilumoje buvo pritaikyti mūsų protėvių maistui – daržovėms. Žmonėms ėmus valgyti daugiau mėsos, žandikauliai sumažėjo, tačiau protiniai dantys išliko, nors iš esmės jie beverčiai. Kai kurie žmonės dėl genetinio nukrypimo gimsta be protinių dantų, šis nukrypimas tapo labai naudingas ir ėmė plisti tarp Žemės gyventojų.

ŽALINGA: protiniai dantys kliudo kitiems dantims, juos sunku valyti, tad neretai yra pašalinami.

Akys – paseno prieš 35 mln. m.

Turime nereikalingą akies voką. Akies kamputyje prie nosies yra nedidelė balta membrana, kuri kadaise galėjo uždengti visą akies obuolį, it užuolaida. Trečiuoju voku vadinama membrana susitraukė, ir jos beveik neliko, tačiau žuvys, ropliai, amfibijos, paukščiai ir kai kurie žinduoliai ją tebeturi. Ši membrana saugo paukščių akis, pvz., nuo skiedrų, kai šie snapu kapoja medį.

Mokslininkai įrodė, kad per pirmą embriono vystymosi stadiją trečiasis vokas sparčiai auga, tačiau vėliau augimas sustoja, ir membrana negali uždengti toliau didėjančio akies obuolio.

NEKENKSMINGA: mūsų akims apsaugoti visiškai pakanka dviejų akies vokų, tačiau trečiojo voko liekanos nekenksmingos.

Nosis – paseno prieš 300 000 m.

Nosis valdė mūsų protėvių lytinį potraukį. Ankstyvųjų žmonių smegenys buvo santykinai mažos, tad jų elgsena daugiausia rėmėsi instinktais. Tai tebegalioja daugumai gyvūnų – instinktus, pvz., lytinį potraukį, sukelia vadinamieji feromonai, kuriuos aptinka tam tikras nosyje esantis organas. Kai žmonės tapo protingesni ir išmoko sąmoningai kontroliuoti savo elgesį, jiems šis organas pasidarė nereikalingas. Tačiau manoma, kad iki 60 proc. žmonijos tebeturi jo liekanų. Yra daug ženklų, kad šis organas pradeda vystytis per embriono stadiją, tačiau dauguma žmonių jo vėliau netenka.

NEKENKSMINGA: vadinamasis vomeronazalinis organas, aptinkantis feromonus, tikriausiai nebeturi paskirties ir yra nekenksmingas.

Akloji žarna – paseno prieš 2 mln. m.

Nauja mityba sukūrė akląją žarną. Akloji žarna sutverta tam, kad daugybė bakterijų skaidytų augalų dalis. Kai ankstyvųjų žmonių mityboje augalinės kilmės maistą pakeitė mėsa, ši žarna liko nereikalinga. Dabar tai tik maišelis plonojo ir storojo žarnyno sankirtoje, turintis ploną pieštuko dydžio ataugą – apendiksą, kuris gali „užsidegti“. Kai kurių mokslininkų teigimu, akloji žarna jau turi naują paskirtį. Kai žarnyno flora žūva dėl, pvz., apsinuodijimo maistu arba antibiotikų, kai kurios gerosios bakterijos išgyvena aklojoje žarnoje ir vėliau vėl kolonizuoja žarnyną.

ŽALINGA / NAUDINGA: apendiksą gali tekti pašalinti dėl uždegimo, tačiau jame išgyvena gerosios bakterijos.

Imuninė sistema – paseno prieš 100 m.

Mes sutverti gyventi purve. Organizmas nuolat pasirengęs gintis nuo mikroorganizmų. Švariuose šiuolaikiniuose namuose imuninė sistema „nuobodžiauja“ ir ima jaudintis dėl, pvz., nekenksmingų žiedadulkių.

Per pastaruosius 100 metų žmonės Vakarų pasaulyje persikėlė iš nehigieniškų namų į beveik laboratorine švara pasižyminčius namus. Geresnė higiena ir prieiga prie švaraus vandens darė neįkainojamą poveikį visuomenės sveikatai, nes gerokai palengvino imuniteto kovą su ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Tačiau dabar, kai aplinka yra per daug švari, mūsų apsauginiai mechanizmai neturi ką veikti. Virusai, bakterijos, parazitai ir purvas stimuliuoja imuninę sistemą ir ją balansuoja. Egzistuoja grėsmė, kad aplinkoje, kur beveik nėra kuo užsiimti, imuninė sistema ims reaguoti per stipriai. Tai gali sukelti alergiją, t. y. perdėtą reakciją į santykinai nekenksmingas daleles, pvz., žiedadulkes.

Imuninės sistemos „nuobodžiavimas“ gali turėti ir kur kas rimtesnių padarinių. Tam tikrais atvejais ji ima puldinėti organizmo ląsteles. Jei „artilerija“ nukreipta prieš kasą, susirgsite pirmojo tipo cukriniu diabetu, o smegenų nervinių ląstelių ataka gali baigtis skleroze. Nuo autoimuninių ligų kenčia apie 20 proc. pasaulio gyventojų, daugiausia moterų, be to, šių ligų dažnėja.

ŽALINGA / NAUDINGA: veiksminga mūsų imuninė sistema saugo organizmą nuo priešų, tačiau per švarioje aplinkoje gali reaguoti netinkamai.

Dubuo – paseno prieš 2–4 mln. m.

Gimdymo takai tapo per siauri. Kai mūsų ankstyvieji protėviai atsistojo ir ėmė vaikščioti dviem kojomis, žmonija žengė svarbų žingsnį pirmyn, tačiau gimdančios moterys žengtelėjo atgal. Mūsų protėviai išmoko rankomis atlikti sudėtingesnes užduotis, tad vystėsi smegenys – per milijonus metų jos smarkiai padidėjo. Todėl vaikų galvos tapo didesnės, o kelias gimdymo takais susiaurėjo.

Vaikščiojimas dviem kojomis pakeitė kūno svorio pasiskirstymą. Kad būtų atkurta pusiausvyra, apatinė stuburo dalis susilenkė, o dubuo tapo trumpesnis, platesnis ir nuožulnesnis. Tai padeda išlaikyti vidaus organus vietoje ir neleisti jiems iškristi – šią užduotį atlieka keturkojų šonkauliai.

Dabar dubuo tobulai tinka vaikščioti dviem kojomis, tačiau gimdymo takai siauri ir susisukę, todėl moterys gimdo sunkiau.

NAUDINGA: gimdymo skyriuose ir ligoninėse pavyko sušvelninti dėl siaurų gimdymo takų kylančias problemas, tad galime mėgautis visais naujojo dubens pranašumais.

Uodegikaulis – paseno prieš 35 mln. m.

Embrionas tebeturi uodegytę. Nors kitiems gyvūnams uodegos tarnauja kaip universalus įrankis, žmonėms jų nebereikia, tad mūsų uodega beveik išnyko. Tačiau mes tebeturime apatinius 3–5 stuburo slankstelius, kurie, iš dalies susijungę, sudaro uodegikaulį. Embriono uodega aiškiai matoma 26–42 vystymosi dieną, tačiau vėliau ji sparčiai mažėja.

NAUDINGA: mes negalime išsiversti be uodegikaulio liekanų, jį laiko keli raumenys. Be to, jis išlaiko išangę.

Žąsies oda – paseno prieš 1 mln. m.

Pasišiaušę plaukeliai saugo nuo šalčio. Žąsies oda, arba šiurpas, yra senovinis refleksas. Kailis pasišiaušia, kai reikia pagerinti apsaugą nuo šalčio, tačiau žmonės neteko visų kūno plaukų, tad refleksas nebeturi paskirties. Kiekvienas kūno plaukas turi mažytį raumenį, galintį jį pakelti. Įtempus raumenis, atsiranda mažų gumbelių. Tai tas pats mechanizmas, kaip ir šuns, pašiaušiančio nugaros plaukus.

NEKENKSMINGA: šiurpas neturi paskirties, nes netekome kūną apaugusių plaukų. Šis reiškinys nekenksmingas.

FOTOGALERIJA Gyvenimo būdas pralenkė evoliuciją (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau