Jungiamoji gija. Nuo smėlio – iki mikroskopų

Publikuota: 2016-03-12
Galileo Galilei Venecijos dodžui rodo, kaip naudoti teleskopą. „Wikimedia Commons“ nuotr.
Galileo Galilei Venecijos dodžui rodo, kaip naudoti teleskopą. „Wikimedia Commons“ nuotr.
 

Istorijoje gausu laimėjimų ir išradimų, kurie netiesioginiu būdu davė pradžią labai įvairiems novatoriškiems kūriniams. Pasidomėkime šią jungiamąja gija.

5000 m. pr. Kr. Pradžia – silicio turintis smėlis

Pirmuosius žingsnius šiuolaikinių mikroskopų link žengė Artimųjų Rytų žemdirbiai. Užgesus laužavietėms arba trenkus žaibui, jie kartais rasdavo neaiškios kietos medžiagos gabalų. Šie gabalai – pirmosios stiklo atmainos – buvo paprasčiausias silicio turintis smėlis, kuris dėl aukštos liepsnos temperatūros pavirsdavo į stiklą.

1000 m. pr. Kr. Stiklą išrado finikiečiai

Senovės Mesopotamijos gyventojai mokėjo gaminti skaidrų stiklą. Apie 400 m. pr. Kr. finikiečiai išsiaiškino, kad liejant lydytą stiklą į liejimo formas galima pagaminti indų, dubenų ir puodelių.

200 m. pr. Kr. Romėnai išrado stiklo šlifavimą

Bėgant šimtmečiams, Romos imperijos specialistai ištobulino stiklo šlifavimo techniką, ir imperija iš puikių stiklo gaminių eksporto uždirbo gražaus pelno. Romėnų stiklo pūtikai išmoko išpūsti net langams naudojamą stiklą. Viduramžiais ši technika buvo pamiršta, tad europiečiai iš senų romėnų indų ir langų gamino naują stiklą.

1000 m. Didinamasis stiklas iš Kinijos

Kinai pastebėjo, kad žvelgiant per storo stiklo gabalus vaizdai atrodo didesni arba mažesni. Jie pagamino stiklą, kurio vidurinė dalis storesnė už kraštus, ir išrado išgaubtą lęšį – taip dienos šviesą išvydo didinamasis stiklas. Naujieji lęšiai iš Kinijos paplito daugumoje Europos šalių.

1280 m. Italai išrado akinius

Tiksliai nežinoma, kas sugalvojo išgaubtus lęšius naudoti akiniams, padedantiems prastu regėjimu besiskundžiantiems žmonėms. Šie nuopelnai dažnai priskiriami Salvino degli Armati, tačiau istorikai žino tik tiek, kad apie 1280 m. italai pirmieji pritvirtino lęšius prie nedidelių medinių rėmelių, pritaikytų nosies tiltui.

1609 m. Galilei tobulino teleskopus

XVI a. pabaigoje olandas Hansas Lippershey dirbo su stiklais, išdėstytais į eilę, ir 1608 m. pademonstravo teleskopą. Šis atradimas privertė italų astronomą Galileo Galilei susidomėti stiklo galimybėmis, ir 1609 m. jis pristatė pirmąjį teleskopą, kurį buvo galima naudoti Žemėje esantiems objektams ir toli Visatoje skriejančioms planetoms tyrinėti.

1637 m. Optikos paslaptį išsiaiškino prancūzų matematikas

Prancūzų matematikas ir filosofas René Descartes'as traktate „Dioptrika“ suformulavo šviesos spindulio lūžimo dviejų aplinkų riboje dėsnį. Šios žinios leido stiklo šlifuotojams gaminti geresnius ir veiksmingesnius lęšius.

1673 m. Mikroskopas padidino pasaulį

Naudodamas naujus ir efektyvius lęšius, olandas Antonie van Leeuwenhoekas sukonstravo pirmąjį pasaulio mikroskopą, galintį padidinti apie 275 kartus. Gamtininkas savo naujuoju išradimu pasinėrė į tyrimus. Jis pirmasis stebėjo ir nupiešė augalų bei gyvūnų ląsteles, eritrocitus ir bakterijas.

FOTOGALERIJA Jungiamoji gija. Nuo smėlio – iki mikroskopų (6 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau