Neįmanoma visata. 10 keisčiausių dangaus kūnų

Publikuota: 2016-03-05
Visata nepaliauja stebinusi astronomų ir ne visiems atradimams mokslas sugeba rasti paaiškinimų. NASA/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Visata nepaliauja stebinusi astronomų ir ne visiems atradimams mokslas sugeba rasti paaiškinimų. NASA/„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 

Deimantinės planetos, nemirtingos žvaigždės ir neįmanomos spiralės – Visata nepaliauja stebinusi astronomų. Susipažinkime su 10 keistų objektų, tarsi paneigiančių fizikos dėsnius.

1. Tamsiausia planeta Visatoje.

Toli esanti planeta atspindi mažiau nei 1 proc. iš žvaigždės gaunamos šviesos. Todėl ji kur kas tamsesnė už anglį, o tai turėtų būti neįmanoma.

Už 750 šviesmečių astronomai aptiko tamsiausią kada nors matytą planetą. Ji tamsesnė už anglį: mokslininkai negali paaiškinti šio reiškinio priežasčių. Jupiterio dydžio planeta skrieja aplink savo žvaigždę nedideliu 5 mln. km atstumu. Dėl nedidelio atstumo nuo žvaigždės temperatūra planetoje siekia apytiksliai 1 200 °C – ten kur kas karščiau nei bet kurioje kitoje Saulės sistemos planetoje. Ten taip karšta, kad planeta skleidžia silpnus infraraudonuosius spindulius, kaip žarijos. Ištyrę spinduliuotę, mokslininkai nustatė, kad planeta atspindi mažiau nei 1 proc. žvaigždės skleidžiamos šviesos. Žemė atspindi 37 proc. Saulės šviesos. Matavimų rezultatus nagrinėjantis mokslininkas dr. Davidas Kiplingas iš Harvardo universiteto teigia, kad planeta tokia tamsi todėl, kad ji šviesą sugeria, o ne atspindi. Tokį didelį šviesos kiekį gali sugerti dujinis natris arba titano oksidas, tačiau tai nėra labai plačiai paplitusios medžiagos.

TEORIJA: Planeta juoda dėl nežinomos egzotiškos chemijos.

2 Mažas Mėnulis pernelyg glotnus

Tik 3 km skersmens Saturno palydovė Metonė yra tokia maža, kad gravitacija nepavertė jos apvalia. Vis dėlto ji beveik tobulai apvali. Be to, joje nėra kraterių. Metonė skrieja arti Saturno žiedo. Kitus Saturno palydovus dengia krateriai.

TEORIJA: Palydovė gali būti didelis apvalus dulkių debesis.

3 Dvi planetos, skriejančios per arti

Greta už 1 200 šviesmečių esančios žvaigždės „Kepler-36“ astronomai aptiko keistą reiškinį. Dujų milžinė „Kepler-36c“ ir uolinė planeta „Kepler-36b“ skrieja labai panašiomis orbitomis.

Abi planetos aplink savo žvaigždę apskrieja per dvi savaites ir net keletą kartų praskrenda labai arti viena kitos. Stebuklas, kad iki šiol jos nesusidūrė. Ne mažiau keista ir tai, kad jos labai skirtingos – iš uolos sudaryta planeta „Kepler-36b“ yra aštuonis kartus tankesnė nei dujų milžinė „Kepler-36c“.

Rasti dvi tokias skirtingas planetas taip arti viena kitos yra visiškai netikėta. Paprastai dujų milžinės susiformuoja šaltoje, išorinėje (planetų) sistemos dalyje. Šiuo atveju dujų milžinė skrieja labai arti savo žvaigždės, kur planetų temperatūra paprastai yra aukštesnė. Ji yra visai greta uolinės planetos, kurios trajektorija ir turi būti arti žvaigždės.

TEORIJA: Dujų milžinė „Kepler-36c“ arčiau žvaigždės pasislinko po susidarymo.

4 Ankstyvoji galaktika per geros formos

Šviesa iš galaktikos BX442 iki mūsų keliavo 10,7 mlrd. metų. Ji susidarė tik prieš 3 mlrd. metų iki Didžiojo Sprogimo. Taip anksti Visatos istorijoje atsiradusios galaktikos paprastai nėra tokios išbaigtos, tačiau BX442 neįtikėtinai puikios formos ir turi didelių aiškiai matomų spiralės formos vijų.

TEORIJA: Galaktikos BX442 spiralinės vijos galėjo atsirasti dėl kaimynų gravitacijos.

5 Dvi milžinės, turinčios neįmanomą motiną

Planetos gali susiformuoti tik aplink tas žvaigždes, kuriose gausu sunkiųjų elementų. Dabar astronomai aptiko dvi planetas, visiškai neatitinkančias šios teorijos. Šios planetos yra didelės – jų masė 0,8 ir 2,9 karto didesnė už Jupiterio. Tačiau jos skrieja aplink žvaigždę, kurioje yra tik 1 proc. sunkiųjų elementų, panašiai kaip mūsų Saulėje. Sunkieji elementai kaupiasi laipsniškai, o ši žvaigždė atsirado prieš 12,8 mlrd. metų, tad ji negalėjo sudaryti šių planetų. Tai, kad šis reiškinys visgi įvyko, gali reikšti būtinybę perrašyti mokslo teorijas apie žvaigždžių formavimąsi.

TEORIJA: Planetos gali susidaryti iš nedidelio skaičiaus sunkiųjų elementų.

6 Žvaigždžių pora šoka keistą mirties šokį

Dvi naujai atrastos žvaigždės viena aplink kitą apskrieja vos per 2,5 valandos. Žvaigždės yra raudonosios nykštukės, t. y. mažos raudonos žvaigždės, sudarančios iki 80 proc. Paukščių Tako žvaigždžių. Kol kas astronomai manė, kad dvi nykštukės viena aplink kitą apskrieja ne mažiau kaip per penkias valandas, nes kitaip atstumas tarp jų sumažėtų tiek, kad jos susilietų į vieną. Žvaigždės tikriausiai susiformavo toliau viena nuo kitos ir mažesniu atstumu apsigyveno tik vėliau.

TEORIJA: Magnetinis laukas sumažino poros greitį ir priartino žvaigždes vieną prie kitos.

7 Planeta – didžiulis deimantas

Už 4 000 šviesmečių aplink keistą žvaigždę skrieja keista planeta. Ji yra pulsaras, t. y. neutroninė žvaigždė, itin greitai besisukanti aplink savo ašį – ne mažiau nei 10 000 kartų per minutę, arba 167 kartus per sekundę. Planeta yra mirusios pulsaro žvaigždės dvynės liekana. Kai žvaigždė sprogo kaip supernova ir tapo neutronine žvaigžde, ji nuplėšė partnerės išorinį sluoksnį, ir ši tapo vadinamąja baltąja nykštuke – maža ir labai kompaktiška žvaigžde. Neutroninė žvaigždė jau seniai turėjo ją praryti, tačiau jos branduolys tebėra sveikas, ir ji tapo planeta. Didelį planetos tankį galima paaiškinti tik tada, jei ji sudaryta iš kompaktiškos anglies – kaip didelis deimantas.

TEORIJA: Planeta unikali. Turimomis žiniomis jos paaiškinti negalima.

8 Žvaigždė, neturėjusi gimti

Kažkur Paukščių Take yra žvaigždė, kurios amžius siekia ne mažiau kaip 13 mlrd. metų, tad ji beveik tokia pat sena, kaip ir visa Visata. Tačiau pagal jos amžių šioje planetoje gerokai per mažai sunkiųjų elementų. Už Saulę šiek tiek mažesnė žvaigždė susiformavo prabėgus tik 700 mln. metų po Didžiojo Sprogimo. Mūsų Saulėje yra apytiksliai 1 proc. sunkiųjų elementų – tai 20 000 kartų daugiau nei senojoje žvaigždėje. Mokslininkai niekada nestebėjo žvaigždės, kurioje būtų tiek mažai sunkiųjų elementų. Žvaigždėje beveik nėra ličio, kuris, be vandenilio ir helio, yra vienas pagrindinių per Didįjį Sprogimą sukurtų elementų. Todėl šių elementų pėdsakų turi būti visose žvaigždėse, net pačiose seniausiose. Visgi keistojoje žvaigždėje jų yra 50 kartų mažiau, nei turėtų būti, jei Didžiojo Sprogimo teorija teisinga.

TEORIJA: Šios žvaigždės paaiškinti negalime. Ji neigia mūsų žinias apie Didįjį Sprogimą ir ankstyvųjų žvaigždžių susidarymą.

9 Kamštinė planeta turėjo susprogti

Už 1 400 šviesmečių esanti planeta TrES-4b yra nepakankamai kieta, kad egzistuotų. Ji 70 proc. didesnė už Jupiterį, bet jos masė tėra 75 proc. Jupiterio masės. Jos tankis yra 0,3 g/cm3, t. y. toks pats kaip kamščio. Planeta tokia didelė todėl, kad joje tvyranti beveik 1 300 laipsnių temperatūra išpūtė ją it balioną. Kaip ir Jupiterį, šią planetą tikriausiai sudaro vandenilis ir helis. Skaičiavimai rodo, kad šios planetos žvaigždė jau seniai turėjo susprogdinti jos atmosferą ir palikti tik jos branduolį.

TEORIJA: Arba planeta dar nesuiro, arba kažkas nežinomo ją nuo to sulaiko.

10 Paslaptinga Krabo ūko spinduliuotė

Krabo ūko viduryje pasislėpusi ypatinga neutroninė žvaigždė skleidžia kur kas daugiau energijos nei turėtų.

Krabo ūkas Tauro žvaigždyne yra vienas nuodugniausiai ištirtų dangaus kūnų. Jis yra supernovos, pastebėtos jau 1054 m., liekana, tad astronomai turėtų jį gerai pažinti. Tačiau paaiškėjo, kad Krabo ūko viduryje esanti neutroninė žvaigždė skleidžia kur kas stipresnę spinduliuotę, nei prognozavo teorijos.

Astronomai seniai žino, kad mažoji neutroninė žvaigždė kartkartėmis skleidžia santykinai silpnus gama spindulius. Dabar vienam mokslininkui pavyko užfiksuoti daugiau kaip 100 GeV gama spinduliuotę – t. y. daugiau kaip milijoną kartų stipresnę nei ligoninėse naudojamų rentgeno aparatų skleidžiama spinduliuotė.

Spinduliuotę nustačiusiam mokslininkui Nepomukui Otte iš Kalifornijos kolegos keletą kartų patarė mesti paieškas, teigdami, kad Krabo ūko pulsaras negali skleisti tokių stiprių spindulių. Astronomai žino tik tiek, kad stipri spinduliuotė sklinda iš ūko vietos, esančios apie 100 km nuo 20 km dydžio neutroninės žvaigždės.

TEORIJA: Teoretikai turi pakeisti savo teorijas apie neutroninių žvaigždžių spinduliuotę.

FOTOGALERIJA 10 keisčiausių dangaus kūnų (12 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau