„Iliustruotasis mokslas“: mirtina Hačepsutos tuštybė

Publikuota: 2016-02-20
Moteriškos gudrybės leido Hačepsutai po vyro mirties perimti valdžią. Ji net reikalavo, kad ją vaizduotų kaip vyrą. „Matton“ nuotr.
Moteriškos gudrybės leido Hačepsutai po vyro mirties perimti valdžią. Ji net reikalavo, kad ją vaizduotų kaip vyrą. „Matton“ nuotr.
 

Kaip ir visi egiptiečiai, faraonė Hačepsuta buvo apsėsta grožio manijos. Tačiau, pasak mokslininko iš Vokietijos Michaelio Höveler-Müllerio, ji vartojo mirtiną kremą. Atkimšęs Egipto muziejuje Bonoje saugomo mažo flakonėlio kamštį, mokslininkas atskleidė 3 500 metų senumo paslaptį.

Suradę faraonės Hačepsutos mumiją, egiptologai taip pat aptiko kvepalų ar kosmetikos flakonėlį. Paaiškėjo, kad nedidelis buteliukas, kuris kartu su jo savininke išbuvo palaidotas 3 500 metų, slėpė paslaptį ir gali atskleisti, kas sukėlė vienos mįslingiausių Egipto faraonių mirtį.

Kai egiptologas iš Vokietijos Michaelis Höveler-Mülleris pirmą kartą pamatė flakoną su užrašytu Hačepsutos vardu, įtarė, kad jame gali būti išlikę šiek tiek turinio.

„Pirmą kartą laikiau flakoną rankose studijų metais, kai padėjau rengtis Egiptologijos muziejaus Bonoje atidarymui. Man buvo aišku, kad kamštis originalus“, – teigia M. Höveler-Mülleris.

Jei kamštis išties originalus, buteliuke galėjo būti išlikę šiek tiek jo tikro turinio. Kai M. Höveler-Mülleris savo teoriją pristatė muziejaus kuratorei, ji atmetė jo mintį, teigdama, kad buteliukas pilnas išdžiūvusio purvo, o tariamas kamštis tebuvo viršutinis purvo sluoksnis.

„Tačiau man atrodė, kad flakonas per lengvas, kad būtų pilnas purvo“, – tvirtina M. Höveler-Mülleris.

Mažas buteliukas nepatraukė ekspertų dėmesio, tad jaunasis egiptologas keletą metų laukė ir tik neseniai gavo leidimą atkimšti kamštį – taip jis atskleidė 3 500 metų senumo paslaptį.

Saugojo nuo piktos akies

Kaip ir visi egiptologai, M. Höveler-Mülleris žinojo apie gerai išplėtotą egiptiečių grožio pramonę. Odos priežiūros ir kosmetikos produktų vaidmuo kasdieniame gyvenime buvo labai svarbus, tad tualeto reikmenų randama ir mirusiųjų įkapėse. Archeologai aptiko tūkstančius kosmetikos ir kremų indelių bei buteliukų. Papiruso tekstai ir kapuose rasti piešiniai suteikė mokslininkams informacijos apie kvapų, kosmetikos vartojimą ir perukų nešiojimą senovės Egipte. Rytais vartojamos kosmetikos kiekis priklausė nuo socialinio sluoksnio, tačiau visų socialinių klasių vyrai ir moterys stengdavosi naikinti raukšles, skusdavosi, kvepindavosi ir naudodavo makiažo priemones.

Esama nemažai ženklų, kad šios pastangos buvo ne tik dėl grožio. Kosmetika taip pat rodė statusą ir priklausymą tam tikrai socialinei klasei. Juodos linijos, kuriomis egiptiečiai ryškino akis ir antakius, pvz., buvo skirtingos formos ir priklausė nuo to, ar asmuo yra faraonas, šokėjas ar žemdirbys. Dar viena akių makiažo funkcija buvo saugoti nuo piktos akies – pakenkti galinčių žvilgsnių, kuriais, to meto įsitikinimu, svaidėsi kai kurie žmonės ir mitologinės būtybės.

Akių kosmetika žudė bakterijas

Pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad egiptietiška kosmetika atliko ir kitą funkciją. Juodi dažai akims buvo gaminami iš galenito – nepermatomo mineralo. Galenitas efektyviai žudo bakterijas, esama daug ženklų, kad kosmetika taip pat veikė kaip vaistas nuo odos ir akių ligų. Iš papirusų tekstų mokslininkai žino, kad tokios ligos senovės Egipte buvo įprastos.

M. Höveler-Mülleris žinojo, kad Hačepsutos flakonėlyje gali būti įdomių medžiagų, ir jo nepamiršo. Po kelerių metų tapęs Bonos muziejaus, kuriame pirmąkart pamatė šį buteliuką, kuratoriumi, mokslininkas nedelsdamas ėmė jį tyrinėti. Kartu su farmakologu Helmutu Wiedenfeldu iš Bonos universiteto jis peršvietė indelį rentgenu ir kompiuteriniu tomografu. Vėliau mokslininkai buteliuką atkimšo. M. Höveler-Mülleris iš pat pradžių buvo teisus. Buvo sveikas ne tik flakono kamštis – Hačepsutos flakone tebebuvo senovinio turinio.

Kremas nuo odos ligų

Chemijos tyrimais atskleista medžiaga, kuri iš pradžių buvo skysta, o vėliau išdžiūvo. Medžiagoje buvo daug palmių ir muskatų aliejaus. Tokia medžiaga labai riebi, tad mokslininkai iš pradžių abejojo, kad Hačepsuta tokiu riebiu tepalu tepėsi veidą. Tačiau jie nustatė, kad tepale gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kuriomis gydomos odos ligos.

Galų gale abu mokslininkai rado trečią sudedamąją dalį – angliavandenilį, kuris paskatino įtarimus, kad buteliuko turinys buvo skirtas odos negalavimams gydyti. Angliavandenilių yra akmens anglių degute, kuriuo anksčiau gydytas bėrimas, žvynelinė ir psoriazė. Šiandien žinoma, kad akmens anglių degutas labai kancerogeniškas. Tarp angliavandenilių buvo rasta ir benzipireno – ypač kancerogeniškos medžiagos.

Remdamiesi tyrimais, vokiečių mokslininkai padarė išvadą, kad mažame flakone laikytas kremas nuo odos ligų. Tad kyla klausimas, ar faraonė pati tepėsi šiuo kremu. Pasak M. Höveler-Müllerio, tai labai tikėtina, nes ant buteliuko užrašytas jos vardas, tačiau atsakymą pateiks tik Hačepsutos palaikų tyrimas.

Hačepsutos mumija mokslininkus erzino nuo pat 1903 m., kai buvo rasta. Senovėje Hačepsutos palaikai buvo perkelti iš laidojimo kameros į kuklų kapą, ši mumija gulėjo anoniminiame karste, tad mokslininkai ne iškart išsiaiškino, kad palaikai buvo faraonės. Tačiau tame pačiame kape jie rado kitą mumiją, ant kurios karsto buvo užrašytas Hačepsutos žindyvės vardas, tad buvo svarstoma, ar anoniminė mumija galėtų būti faraonės.

Hačepsuta sirgo kaulų vėžiu

Mumijos tapatybė patvirtinta 2007 metais. Kelių Hačepsutos vardu pažymėtų daiktų tyrimai kompiuteriniu tomografu atskleidė, kad mažoje medinėje dėžutėje buvo dantis. Palyginęs jį su mumijos tyrimo rezultatais, odontologas įrodė, kad dantis tobulai atitiko mumijos žandikaulyje esančią ertmę.

Apie Hačepsutą turimi duomenys atskleidžia, kad faraonė kentėjo nuo įsisenėjusio kaulų vėžio, o M. Höveler-Mülleris tvirtina esant daug ženklų, kad, pati to nežinodama, ji lėtai nuodijosi odos kremu.

„Jei Hačepsuta sirgo chroniška odos liga, kurios simptomus malšino šis kremas, metams bėgant, tai galėjo tapti labai rizikinga“, – teigia M. Höveler-Mülleris.

Egipte mumijos tyrinėjimai tęsiasi, tad ar Hačepsuta kentėjo nuo sunkios odos ligos, sužinosime tik tada, kai bus paskelbti jų rezultatai.

ĮDOMU

Faraonė apsimetė vyru

Moteriškos gudrybės leido Hačepsutai po vyro mirties perimti valdžią. Ji net reikalavo, kad ją vaizduotų kaip vyrą.

Egipte sostą tėvas perduoda sūnui, tačiau, net būdama moteris, Hačepsuta sugebėjo ateiti į valdžią ir valdyti 21 metus nuo maždaug 1479 m. iki 1458 m. pr. Kr. Po vyro faraono Tutmozio II mirties ji formaliai valdė nepilnamečio posūnio vardu, tačiau netrukus ėmė elgtis kaip karalienė ir posūnį nustūmė į antrą vietą. Pamažu Hačepsuta ėmė reikalauti, kad ją vaizduotų vis vyriškesnę – net su barzda ir tradiciniu faraonų galvos apdangalu. Daugybė Hačepsutos portretų leido įteisinti moteriškos lyties valdovės valdžią.

Atkurtas egiptietiškas kvapas

Senovės egiptiečiai turėjo daug chemijos įgūdžių, sudarančių šiuolaikinės kvepalų ir kosmetikos gamybos pagrindą. Bendradarbiaudami su egiptologais, Prancūzijos kosmetikos bendrovės „L'Oréal“ ekspertai atkūrė senovės grožio priemones ir atskleidė įspūdingus egiptiečių sugebėjimus. Formulės sudarytos pagal senovės egiptiečių ir graikų tekstus bei egiptiečių kvepalų buteliukų ir kosmetikos indų turinio analizės rezultatus.

FOTOGALERIJA Mirtina Hačepsutos tuštybė (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau