Graikijoje – pirmalaikiai rinkimai, Tsipras atsistatydina

Publikuota: 2015-08-20
Atnaujinta 2015-08-21 09:21
Maximo Shemetovo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Maximo Shemetovo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Alexis Tsipras, Graikijos premjeras, ketvirtadienį šalies prezidentui įteiks atsistatydinimo pareiškimą, „Reuters“ patvirtino vyriausybės atstovas.

„Sausio 25-osios rinkimų politinis mandatas išnaudotas, ir dabar Graikijos žmonės turi teisę pasisakyti“, – vėliau kreipdamasis į tautą kalbėjo p. Tsipras, pridėdamas, kad rinkimuose graikai turės pasakyti, ar su kreditoriais pasiektas susitarimas buvo teisingas žingsnis.

Premjerui atsistatydinus, šalyje turi būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai. Manoma, kad jie galėtų įvykti rugsėjo 20-ąją.

Apie galimybę rinkimus surengti anksčiau laiko p. Tsipras yra užsiminęs jau anksčiau, kai parlamente prarado dalies savo partiečių iš „Syrizos“ palaikymą. Pastarieji premjerą kaltino išdavus rinkėjų suteiktą mandatą, pasiekus susitarimą dėl trečio finansinės pagalbos paketo iš tarptautinių kreditorių.

Formaliai vyriausybę gali formuoti opozicija, realiai – ne

Pagal Graikijos konstituciją, jeigu Vyriausybė atsistatydina praėjus mažiau negu metams po paskutiniųjų rinkimų, šalies prezidentas suteikia mandatą formuoti naują vyriausybę didžiausios opozicinės partijos lyderiams. Jeigu šiems to nepavyksta padaryti per 3 dienas, teisė pereina antrai pagal dydį opozicijos partijai.

Taigi, tokį mandatą turėtų gauti konservatorių „Naujosios demokratijos“ partija, valdžiusiai šalį nuo 2012 m. balandžio iki 2015 m. sausio. Tačiau faktiškai ši politinė jėga suburti koalicijos neturi šansų, nes „Syrizai“ priklauso 149 (iš 300) vietų parlamente. Pastarosios koalicijos partneriai „Nepriklausomi graikai“ užima dar 13 vietų.

Kitos opozicijos juo labiau neturi realių galimybių formuoti daugumą. Tai žinodami opozicijos atstovai minėtą mandatą burti vyriausybę veikiausiai tiesiog iš karto grąžins prezidentui, taip atverdami kelią priešlaikiniams rinkimams.

Klausimai dėl politinių rokiruočių

Tai, kad šalies vyriausybės vos patvirtinus naująją gelbėjimo programą gali laukti atsistatydinimas, tapo aišku jau praeitą penktadienį. Tada Graikijos parlamentas pritarė naujam paramos paketui. Jį palaikė 222 parlamentarai iš 300.

Tačiau svarbiausia, jog „Syrizos“ ir „Nepriklausomų graikų“ koalicijoje, formaliai turinčioje 162 vietas, už gelbėjimo paketą balsavo tik 118 narių. Pagal šalies konstituciją, jeigu valdančioji koalicija nesugeba suburti 120 savo narių palaikymo, ji laikoma netekusi mandato.

Tai reiškė, kad vyriausybės mažiausiai laukė balsavimas dėl pasitikėjimo. Jeigu parlamentas būtų nutaręs nepalaikyti dabartinio kabineto, vyriausybė vis tiek būtų turėjusi atsistatydinti.

Didžiosios opozicijos partijos, kurių parama leido patvirtinti naują pagalbos paketą, o prieš tai ir kelias reformų programas, įspėjo, kad šalies gelbėjimo programos palaikymas neturi nieko bendra su balsavimu dėl pasitikėjimo vyriausybe.

Taigi veikiausiai p. Tsipras tiesiog nutarė iš anksto rengti priešlaikinius rinkimus, kol jo populiarumo galutinai neišdžiovino skausmingos reformos, kurių poveikį šalies gyventojai netruks pajusti. Laukia pensijų karpymas, mokesčių augimas, viešojo valdymo pertvarka.

Liepos mėnesio apklausų duomenimis „Syriza“ tebėra populiariausia politinė jėga šalyje. „The Guardian“ pateikiamų apklausų duomenimis, jos palaikymas šiuo metu siekia 33–34 %. Savo ruožtu antros pagal dydį partijos „Naujosios demokratijos” palaikymas liepą buvo daug kuklesnis ir siekė 21-23%.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų laimėtojas Graikijoje gauna 50 vietų parlamente premiją, „Syriza“ ir vėl turi realius šansus ne tik laimėti rinkimus, tačiau ir užsitikrinti rezultatą, leisiantį nesunkiai suformuoti koaliciją.

Kita vertus greičiausiai „Syriza“ skils. Neišvengiamai nuo jos turėtų atsiskirti bent jau radikalusis flangas, vadinamoji „Kairioji platforma“ (turinti apie 30 kėdžių parlamente). Būtent jos nariai jau kuris laikas maištavo ir balsavo prieš visas p. Tsipro teikiamas svarstyti reformų programas bei pasiūlymus. Jie žinoma nepalaikė ir naujos šalies gelbėjimo programos.

Dabar lieka atviras klausimas ar ši grupė į rinkimus eis kaip atsikara politinė jėga ir jeigu taip, kokią balsų dalį jai pavyks atimti iš „Syrizos“.

Daugumą Graikijos parlamente „Syriza“ laimėjo sausį. Politikai kampaniją grindė pasiryžimu nutraukti „tarptautinių kreditorių primestą taupymo politiką“.

Ketvirtadienį Graikija gavo pirmąją dalį – 13 mlrd. Eur – iš III finansinės pagalbos programos, o tai šaliai leido atlikti 3,2 mlrd. Eur įmoką Europos centriniam bankui.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau