Balandį – išankstinė 3,6% metinė ir 0,2% mėnesio infliacija
Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pačiu laikotarpiu) siekė 1,8%.
Išankstiniai duomenys pateikiami pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).
Mėnesio infliacija fiksuojama aštuntą mėnesį iš eilės.
Metinė infliacija per pastaruosius 12 mėnesių svyravo nuo 0,1% pernai spalį iki 3,7% šių metų kovą. Tuo metu vidutinė metinė infliacija krito nuo 3,8% pernai balandį, o žemiausią tašką buvo pasiekusi lapkritį – 0,8%.
Indrės Genytės-Pikčienės, banko „Artea“ (buvusio Šiaulių banko) ekonomistės, teigimu, metinės infliacijos pikas greičiausiai dar nepasiektas – rudenį šis rodiklis taip pat gali kilti.
„Aš dar neskubėčiau sakyti, kad jau stebėjome metinės infliacijos piką (...). Formuosis šių metų rudenį žemesnė palyginamoji bazė ir gali būti momentų, kai stebėsime metinę infliaciją gal kiek aukštesnę negu pastaraisiais mėnesiais“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau, anot jos, vidutinės metinės infliacijos dydis šiemet greičiausiai nusistovės tarp 3,5 ir 3,8%.
Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas, sako tikėjęsis mažesnės metinės infliacijos.
„Tos infliacijos rezultatas šiek tiek neigiamai stebina turint omeny, kad balandį turėjome labai didelį energetikos ir žaliavų kainų kritimą rinkose dėl paskelbtų tarifų (Jungtinių Valstijų padidintų muitų – BNS)“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto teigimu, nepaisant to, kad balandį vyko „tikra drama“ – labai stipriai nukrito naftos ir kitų žaliavų kainos, bet prekių metinė infliacija Lietuvoje iš esmės liko stabili ir labai panaši kaip kovą ir vasarį.
A. Izgorodinas mano, kad taip įvyko ir dėl minimalios algos padidinimo, „nes ji pakėlė atitinkamai kitus atlyginimus bei kaip ir paveikė ir prekių kainas“.
Smarkiai nukrito lūkesčiai
Ekonomisto teigimu, pirmą ketvirtį Lietuvos vartojimo apimtys toliau kilo ir vartojimas, atmetus kainų poveikį, dar viršijo pokovidinį piką Lietuvoje, tačiau kovą–balandį A. Izgorodinas mato labai didelį lūkesčių kritimą.
„Šiuo metu Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas yra blogiausia per 28 mėnesius. Manau, kad artimiausiu metu yra labai reali tikimybė, kad vartojimas nebekils ir tai gali būti labai svarbiu veiksniu, kuris lems tam tikrą prekių infliacijos galbūt šiokį tokį sulėtėjimą“, –pabrėžė A. Izgorodinas.
Pasak jo, pirmąjį ketvirtį vartotojai galėjo pakelti augančias kainas ir nemažinti vartojimo, bet antras ketvirtis gali būti kitoks – vartojimas gali šiek tiek sustoti ir įmonės, pasak ekonomisto, galbūt, jau pradės atidžiau galvoti, ar iš tiesų gali perkelti visą brangesnį dyzeliną ir minimalios algos didėjimą ant vartotojų pečių.
„Artea“ banko ekonomistės nuomone, kuklią 0,1% mėnesio infliaciją taip pat didžiąja dalimi lėmė degalų pigimą sąlygojęs naftos kainų mažėjimas.
Nepaisant itin žemos mėnesio infliacijos, ji sakė nesitikinti, jog Lietuvoje šiais metais bus fiksuota mėnesio defliacija. Tačiau daug kas, anot ekonomistės, priklausys ir nuo prekybos karų eigos.
Statistikai skaičiuoja, kad didžiausios įtakos metinei infliacijai kovą darė šilumos energijos (didėjo 17,9%), atostogų (20,4%), restoranų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo paslaugų (6,4%)brangimas.
