Šita statistika reikalinga rinkėjams. Pvz. rudenį 2020 metais, kai atėjo konservai, deficitas buvo didesnis - kas kaltas? Konservatoriai, nes "tik atėjo" į valdžią ir per 2 mėn. Lietuvą "praskolino". 2024 metais atėjo socbebrai ir "per 2 mėn. viską sutvarkė". Mąstantis rinkėjas supranta kas ir kaip, bet masei užtenka girdėti tik "išvadas". Todėl konservatoriai atėję į valdžią "visada prasiskolina", o bet kokia atėjusi partija po konservų kaip mat per kelis mėnesius viską sutvarko :)

Atsiprašau, kad jūsų istoriją sugadinsiu faktais, procentai skaičiuojami dalinant deficitą iš BVP, o ne kaip pakliūna.

Kalbi apie skolos/BVP santykį, o ne biudžeto deficitą. Nesupranti ką šneki. O kalbant apie biudžeto deficitą, tai bent į žodyną pažiūrėk ką reiškia [1]. Faktais jis kalba, matai. Mokyklą baik. Bandei pasirodyti labai smart-ass ir nesigavo kaip viskas tavo gyvenime. [1] https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/budget-deficit

Atsiprašau, kad jūsų istoriją sugadinsiu faktais, bet tiek skolą, tiek deficitą Eurostatas lygina su BVP, tai gana aiškiai ir VŽ straipsnyje nurodyta. Jūs galbūt kalbate apie pinigų principu rengiamą valstybės biudžetą, kuris Eurostatui nelabai įdomus, nes Eurostatas vertina Valdžios sektoriaus (valstybės, savivaldybių, socialinės apsaugos fondų ir kai kurių įmonių) konsoliduotą deficitą, kuris skaičiuojamas kaupimo principu. Šie skaičiai nepalyginami tiek dėl aprėpties, tiek dėl skaičiavimo principo.

Man nereikalingi tave atsiprašymai, eik pailsėk emociniame kambarėlyje, nes ryte panikos ataką gavai pamatęs savo paties šešėlį. Lūzeris. Kaip rašiau kamentare "Tokie deficito skaičiavimai nuslepia tikrą biudžėto deficitą". Ką ten kaip kas skaičiuoja man nė motais, nes parašiau kodėl tai nėra gerai.

Valstybės ir savivaldybių biudžeto deficitas, nėra niekur akcentuojamas, nes nelabai ką pasako apie realią finansų būklę. Pvz., savivaldybė bet kuri pasiimtų 1mlrd paskolų ir jūsų biudžeto deficitas/perteklius pagerėtų +1mlrd, nors tas paskolas tai grąžint reiks. Būtent dėl to Eurostatas rengia metodologiją, kaip suskaičiuoti valstybių narių deficitus kaupimo principu, kad tie deficitai būtų palyginami tarp šalių narių. O jūsų minimas biudžeto deficitas (pinigų principu) nėra niekur slepiamas, galite jį rasti šiame faile (2A ir 2C lapų pirmos eilutės): https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/11807164/PDP_Balandis_2025.xlsx/

Nelabai ką pasako apie realią finansų būklę? 23 mlrd. biudžetas, 5 mlrd. skolinamės, bet nieko nesako, kad gyvenam kaip žmonės su greitaisiais kreditais. Pamėgink pats gyvent su 28 proc. biudžeto deficitu ir po to papasakok kaip sekėsi atskirame straipsnyje. Valdžioje ten sėdi tokie kaip tu, skaičiukus dėlioja kol viskas ant poperiaus pradeda atrodyti labai gerai.

Sunku su jumis diskutuoti, nes painiojate valstybės biudžetą su valdžios sektoriaus deficitu, pinigų principą su kaupimo principu, o skolos padidėjimą iš karto laikote deficitu. Taip, skola tikrai turėtų padidėti 5mlrd., bet nereiškia, kad visi jie pavirs išlaidomis, tikriausiai nemaža dalis pavirs grąžą generuojančiomis investicijomis (amunicijos gamyklos; paskolos verslams per ILTE), tad realus deficitas tikrai bus mažesnis. Jei skolinsimės po 3-4% palūkanų, o skolą panaudoję uždirbsim 4-5%, tai nėra ko bijoti tokio deficito. Gal nelyginkit su greitaisiais kreditais ir jų palūkanų normomis. Taip, didžioji dalis tų 5mlrd visgi tikrai virs deficitą atnešančiomis išlaidomis. Ir taip, sutinku, kad deficitas didelis ir kelių metų bėgyje jį bus būtina vėl normalizuoti, ne veltui Europos Komisija prižiūri, kad įprastomis sąlygomis jis neviršytų 3% BVP.

šneki pievas yra biudžeto įstatymas kiekvienais metais. ten viskas aiškiai ir detaliai surašyta.