Prezidentas: GPM progresyvumas turėtų būti saikingas, neperžengiant protingų ribų
„Yra pasiūlyta iki 36%, bet aš manau, kad tai yra per didelis tarifas dideles pajamas gaunantiems žmonėms ir galima būtų galbūt apsiriboti 32%, nes mes turime vertinti ir konkurenciją mokesčių tarifais aplinkui. Jeigu mes tikrai rimtai kovojame dėl kvalifikuotų žmonių, dėl patrauklių darbo vietų, tai tas progresyvumas turėtų būti saikingas ir tikrai neperžengti tam tikrų protingų ribų“, – LRT televizijai ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Už tai aš visada pasisakiau, nes auganti ekonomika Lietuvai yra be galo reikalinga“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Finansų ministerija siūlo nustatyti keturis GPM tarifus – nuo 20% iki 36% – taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. Jie būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno.
36% tarifą siūloma taikyti didžiausioms pajamoms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių.
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS trečiadienį minėjo, kad didžioji dirbančiųjų dalis – vidurinės klasės atstovai – tarifo išaugimo nepajus.
Be to, siūloma 10% apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.
Pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu iki 17%, o lengvatinį – iki 7%.
Reikėtų didesnių „grindų“ NT mokesčiui
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, G. Nausėda teigė pasisakantis už didesnes mokesčio „grindis“, tačiau pripažįsta, kad NT apmokestinimas turėjo keistis.
„Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti. (...) Štai kodėl mažinami tarifai, plečiama bazė, tačiau turime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie tikrai turi nedaug turto ir kad jie nepatirtų papildomų sąnaudų vien dėl to, kad turi kažkokį tai kuklų turtą, kuris paprastai yra gyvenamajai paskirčiai skirtas, ir turi pakankamai nedideles pajamas“, – sakė šalies vadovas.
„Pagrindinė diskusija šiuo metu yra apie tai, kaip nustatyti didesnes grindis, nustatyti tarifą, kuris reaguotų į faktą, ar tai yra pirmos paskirties būstas, ar tai yra papildomas būstas, numatyti tam tikras lengvatas šeimoms, ir pagaliau tikrai nesismulkinti, jeigu tas nekilnojamasis turtas dienos pabaigoje išeina nedidelis – penki ar ten dešimt eurų – kad apskritai tai ignoruoti ir kad žmonės galėtų toliau ramiai gyventi ir nebūti įtraukti į NT mokesčio sistemą“, – teigė jis.
Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40.000 Eur būsto vertės, o šeimai – nuo 80.000 Eur. Mokesčio tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1% – pastarasis tarifas būtų taikomas virš 600.000 Eur vertės turtui.
Be to, turtui iki 450.000 Eur vertės tarifas būtų mažinamas 50%.
50% būsto mokesčio siūloma skirti savivaldybėms, kitą dalį – Gynybos fondui.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2% tarifu, tačiau tik nuo 150.000 Eur vertės.
Pasigenda atviro pokalbio su verslu
Prezidentas teigė nemanantis, kad mokestiniai pakeitimai sukels recesiją, tačiau sakė, kad valdantieji turėjo daugiau diskutuoti su interesų grupėmis.
„Ko aš ir šiandien vis dar pasigendu, tai nuoširdaus ir atviro pokalbio su verslu, su įvairiomis jo organizacijomis, su profsąjungomis. Tam tikra prasme, tas paskelbimas, kuris jau įvyko, buvo šiek tiek ankstyvas, nes galima buvo dar išsamiau padiskutuoti su įvairiomis interesų organizacijomis, tada pateikti viešai ir jau tada judėti link sprendimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Dabar tai padaryta, turbūt nemažai verslininkų pasakytų, šiek tiek užbėgant už akių“, – pridūrė jis.
