Konservatoriai ir liberalai linkę nepritarti GPM ir NT mokesčių pakeitimams, demokratai abejoja
Papildyta premjero komentaru (paskutinis skirsnis)
Konservatorių lyderis L. Kasčiūnas paaiškino, kodėl nepritars nekilnojamojo turto ir GPM mokesčio pakeitimams.
„Tie mokesčiai, kurie neis į gynybą, bus vertinami skeptiškai. Ir dabar galiu tvirtai pasakyti dėl nekilnojamo turto, kad nepritarsime, ir lygiai taip pat galiu pasakyti, kad gyventojų pajamų mokesčio variacijos, kurios apmokestins labiau kūrybingus, kvalifikuotus žmones, irgi nesulauks mūsų palaikymo“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
Valdančiosios Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, kad demokratai taip pat abejoja dėl Finansų ministerijos siūlomų gyventojų pajamų (GPM) ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių pokyčių bei naujo draudimo mokesčio.
„Demokratai visada buvo dėl nekilnojamo turto už kur kas aukštesnes grindis – apie 100.000 Eur ribą“, – žurnalistams Seime sakė L. Kukuraitis.
„Taip pat turime rimtą klausimą dėl papildomo koalicijoje nesutarto gyventojų pajamų mokesčio 4% virš labai didelių pajamų ir dėl draudimo mokesčio taip pat turime klausimų, kuriuos, jeigu jie nenuspręs pakeliui Vyriausybėje, tikėtina, kad spręsime per iniciatyvas Seime“, – kalbėjo demokratų atstovas.
36% GPM mokesčio tarifą siūloma taikyti didžiausioms pajamoms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS trečiadienį minėjo, kad didžioji dirbančiųjų dalis – vidurinės klasės atstovai – tarifo išaugimo nepajus.
„Aušriečiai“ turi pasiūlymų dėl NT mokesčio apskaičiavimo
Valdančiosios koalicijos narės „Nemuno aušros“ frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad Finansų ministerijai neatsižvelgus į partijos siūlymą dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, „aušriečiai“ teiks pasiūlymą indeksuoti turto vertę.
R. Žemaitaitis nepritaria siūlymui dėl didžiausioms pajamos siūlomo naujo 36% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo.
„Tikrai teiksime (siūlymus dėl NT – BNS), (...) nes jau turime projektą, su kuriuo galime dirbti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras.
Pasak R. Žemaitaičio, NT apskaičiavimo tvarka netenkina, nes siūlomos per žemos mokesčio grindys – riba, iki kurios jis nebūtų taikomas.
„Per maža riba įvertinant tai, kad kaina didėja. Arba tokiu atveju turime įvesti indeksavimą, kas būtų logiška, nes mes indeksavimus turime daugelyje sričių – pensijų, vaikų išlaikymo lėšų. Tai siūlyčiau taikyti indeksavimą NT vienam vienetui arba pačiam fiziniam asmeniui“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Tada niekada žmonės nepapultų į tuos spąstus, kai turto vertė padidėja keturis ar šešis kartus“, – pridūrė parlamentaras.
Jis pareiškė nepritariantis ir siūlymui dėl naujo 36% GPM tarifo.
„Nepritariu 32% plius 4% Visiškai nėra jokios logikos, nes papuola net individualiai veikiantys gyventojai, papuola žemės ūkio sektorius, valstybės deleguotas funkcijas atliekantys. Manau, kad šiek tiek negerai elgiamės iš valstybės pozicijos“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Jis nepritaria kai kurių ekonomistų nuogąstavimams, kad gyventojus labiau palies GPM pokyčiai, o ne NT tarifai.
Pasak politiko, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui buvo sutarta didinti nuo 9 iki 12%, tuo metu finansų ministras siūlo lengvatą apskrita naikinti.
„Nemuno aušros“ frakcijos lyderis pritaria pelno mokesčio padidinimui vienu punktu.
„Vienas procentas pelno man absoliučiai įtakos neturi. Sutinku mokėti papildomai vieną procentą pelno mokesčio, kad mano verslas būtų apsaugotas. Reikia suprasti, kad tas mokestis – tai tavo turto apsaugai, jeigu galvojame apie valstybę į priekį 10-15 metų“, – pareiškė R. Žemaitaitis.
Be kita ko, jis priekaištavo, kad mokesčių pokyčių projektai pateikti prieš Velykų šventes.
„Tokių dalykų prieš šventes niekas neteikia“, – tvirtino jis.
V. Čmilytė-Nielsen: kertama šaka, ant kurios sėdi visa valstybė
„GPM ir pelno mokestis yra tie mokesčiai, kurie lėtins mūsų ekonomikos augimą ir iš esmės kerta tą šaką, ant kurios sėdi visa valstybė, kas užtikrina valstybės ekonomikos augimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamentarė.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
„Neramina tai, kad tos lėšos bus surinktos, bus skiriamos daugiau socialdemokratų socialinės programos įgyvendinimui, o ne gynybai. Tai labai negerai, nes argumentuojama gynybos finansavimu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji sakė matanti problemą, kad koalicija negali sutarti dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
„Kai vienas koalicijos partneris aktyviai dalyvauja mitingo prieš koalicijos siūlomą NT mokestį organizavime, tai parodo, kokios nuotaikos koalicijoje dėl to mokesčio“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Neskubėčiau vertinti, ar tai bus vilniečių mokestis, ar didmiesčių, ar daugiau regionų mokestis, tiesiog labai prieštaringos nuomonės eina iš koalicijos atstovų. Luktelkime, kol jie apsispręs“, – pridūrė ji.
Premjeras žada tęsti diskusijas
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl konkrečių Finansų ministerijos pateiktų mokesčių pakeitimų projektų nuostatų dar bus diskutuojama.
„Finansų ministerija apsistojo prie tokių projektų, kokie yra pateikti, dabar jie bus svarstomi ir diskutuojami kartu su visuomene, po to jau Vyriausybė pareikš nuomonę savo nutarimu teikdama projektus Seimui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.
„Dar turime bene keturis diskusijų laiptus, kuriuose tos pateiktos pirminės nuostatos bus tikslinamos, dėl kai kurių bus deramasi, galbūt kažkur bus pasislinkta, kažkur atvirkščiai, tvirtai stovėta, tai normalus procesas“, – pridūrė jis.
Premjeras pabrėžė, kad reikia subalansuotų sprendimų, kurie netrikdytų verslo, nemažintų vartojimo, bet leistų tvariai finansuoti gynybos ir kitas valstybės išlaidas.
„Yra šnekančių, ypač iš verslo asociacijų pusės, ar jums sunku pasiskolinti? Supraskit, ne Seimas ir ne Vyriausybė skolinasi, o skolinasi visi Lietuvos piliečiai. Galiu atsakyti: o verslui, jums, sunku pasiskolinti, kad sumokėtumėt papildomą mokestį? Kodėl apie tai nesvarstote, o norite, kad tą skolą prisiimtų visi Lietuvos piliečiai“, – teigė G. Paluckas.
Kalbėdamas apie siūlomus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, G. Paluckas teigė, kad tai nėra „nei drakoniška, nei dramatiška“.
„Neabejoju, jog diskutuojant Seime, komitetuose, paimsit, prisitaikysit ir pamatysit, kiek reikia to nekilnojamojo turto mokesčio mokėti, ir pamatysit, kad tai yra nei drakoniška, nei dramatiška. Tai infrastruktūros vystymo tam tikras mokestis. Galų gale visi norit aplink savo namus, būstą ir šaligatvio, ir asfalto, ir skverelio, ir kitų dalykų“, – teigė premjeras.
„Europos pinigų šaltiniai senka ir kita finansinė perspektyva bus kūda, jei neturėsime papildomų šaltinių, nuslūgus geopolitinėms įtampoms, tad vieni gyvens geresnėje aplinkoje, kiti kitoje“, – pridūrė jis.
Premjeras teigė, kad pagal siūlomą projektą, jam per metus tektų mokėti apie 12 Eur NT mokesčio.
