Kiek tvirta ekonomikos kraujagyslių sistema?

Publikuota: 2020-02-06
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvoje veikiančių bankų sektorius, kaip ir dauguma kitų, per pastarąjį dešimtmetį patiria egzistencinę transformaciją – stebima aktyvi technologijų plėtra, aptarnavimas vis sparčiau keliasi į elektroninę erdvę ir kt.

VŽ atlikta analizė rodo, kad bankai išoriškai pasikeitė išties nemažai – apsikarpė padalinių, darbuotojų skaičių, pristabdė mokėjimo kortelių dalybas, nors bankomatų tinklas išliko gana stabilus. Tačiau pirmiausia į akis krinta gerokai – daugiau nei tris kartus – susitraukęs bankų padalinių skaičius. Net eliminavus žlugusių „Snoro“ ir Ūkio bankų įtaką, jų per 10 metų sumažėjo daugiau nei du kartus. Patys bankai sako, kad šie skaičiai „puikiai iliustruoja įvykusią technologijų plėtrą“.

O štai paskolų portfelis per tą laiką augo gerokai lėčiau nei pritrauktų indėlių suma, ir tą bent iš dalies galima aiškinti gyventojų išmoktomis praėjusios krizės pamokomis – tapome gerokai atsargesni ir laikomės kiek asketiškesnio vartojimo gyvenimo būdo. Kęstutis Kupšys, bankų klientus atstovaujančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius, mažai tepaaugusį paskolų, bet smarkiai pasistiebusį indėlių portfelį aiškina ir pačių finansininkų iniciatyva prisuktu paskolų kraneliu. Dar praėjusios krizės priešaušryje dažniau kalbėdavome apie bankų paskolų dalijimo lenktynes ir varžymąsi dėl kuo didesnės rinkos dalies, o dabar vis dažniau girdime apie atvėsusį šių verslų norą kredituoti. Lyg to būtų mažai, akis jau bado ir dėl sumažėjusios konkurencijos kylanti skolinimosi kaina, nors pasaulis vis dar gyvena (ir, matyt, gyvens) nulinių palūkanų zonoje.

VŽ neabejoja, kad bankų akcininkams malonu stebėti ataskaitas, kurios rodo, kad Lietuvoje veikiantys jų verslai pagal kaštų dydį yra vieni efektyviausiai veikiančių Europoje ir gal net pasaulyje, o dviženklė nuosavybės grąža yra daugiau nei tenkinanti. Tačiau verslo klientai vis garsiau kalba, kad bankams jau būtų laikas kaštų mažinimosi ir karpymosi strategiją keisti veiklos apimties augimo tikslu. Ankstesni Lietuvos bankų vadovai teigia pastebintys bankuose dabar vykstančius struktūrinius pokyčius, bet leidžia suprasti, kad jie yra netoliaregiški. Šią mintį galima praplėsti ilgamečio SEB banko vadovo Juliaus Niedvaro citata.

„Tai, kad šalies finansinė sistema, jos siūlomos paslaugos atsilieka nuo išaugusio visuomenės finansinio pajėgumo, yra nemalonus faktas visai sistemai. Nedidelė finansų ir verslo bendradarbiavimo istorinė patirtis ir formuojama nuomonė apie Lietuvos bankininkystę kaip labai konservatyvią, nepaslankią ir be perspektyvos tikrai neprisideda prie situacijos keitimo“, – sako J. Niedvaras, SEB bankui vadovavęs 1990–2005 m. Kai indėlių portfelio augimas viršija banke paskolų portfelio dydį, jiems nebereikia papildomai skolintis rinkoje – belieka tik turėti fantazijos, kur ir kaip pinigus sėkmingai panaudoti. Buvusio bankininko teigimu, jei bankai nekeis dabartinės strategijos, t. y. neras, kaip gyventi šiomis sąlygomis, ir kaip vienintelį gerą sprendimą matys visa ko griežtinimą ir mažinimą, jie taps vis mažiau įdomūs vartotojams. Kartu atsivers vis daugiau erdvės naujoms, technologijomis grįstoms iniciatyvoms. Natūralu, kad gyvenimas vietoje nestovi – keičiasi vartotojų ir verslo poreikiai bei įpročiai, griežtėja reguliavimas, kinta pinigų kaina, į sektorių braunasi ir bent dalį pajamų kėsinasi nukąsti agresyviai nusiteikusios finansų technologijų įmonės.

Bet pamatinis dalykas – tai, kad bankai tebėra ekonomikos kraujagyslių sistema, per kurią teka pinigai, maitinantys verslių žmonių iniciatyvas, nepasikeitė. Ir labai norėtųsi tikėtis, kad bendram mūsų labui ji funkcionuos efektyviau, nes klientai akivaizdžiai nėra patenkinti jų dabartinėmis paslaugomis. Juk bankai, turintys galimybę prieiti prie ilgalaikių ir didelės apimties finansinių išteklių, kuriuos perskolina gyventojams ir verslui, kaip buvo, taip ir liko vienintelės tokios komercinės struktūros. Bent kol kas...

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ubitela“ pasiūlė draudimo kainą nustatyti pagal vairavimo stilių Premium 2

Lietuvoje startuoja vairuotojų privalomojo draudimo, apskaičiuojamo pagal vairavimo stilių, paslauga. Ją,...

Paslaugos
05:45
Indėlis – Lietuvoje, indėlio draudimas – Latvijoje

Lietuvoje toliau augant indėlių bankuose sumai, kai kurie indėlius šalies bankuose dedantys asmenys...

Rinkos
2020.02.26
E. parduotuvių klientai galės lanksčiau atsiskaityti už pirkinius 

El. parduotuvėms sudarius sutartį su vienu banku jų pirkėjai taip pat nuo šiol galės už prekes ar paslaugas...

Finansai
2020.02.25
Patvirtinta: „Revolut“ pritraukė 500 mln. USD investiciją 3

Jungtinės Karalystės neobankas „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją, pritraukė 500 mln. USD...

Rinkos
2020.02.25
Draudimas vežėjams pigo, bet „Linavos“ nuopelnus įžvelgia tik ji pati Premium

Draudimo bendrovės įsteigti nesugebėję vežėjai guodžiasi, kad civilinės atsakomybės draudimo kainos...

„Luminor“ perkels buvusius „Nordea“ klientus į vieningą platformą

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ ruošiasi didžiausiam dalies savo klientų duomenų ir...

Finansai
2020.02.24
Versija: Rusija skandalais bando išstumti švedų bankus iš Baltijos šalių 17

Rusija įgyvendina surežisuotą kampaniją, per kurią, pasitelkiant informaciją apie per bankus vykdytą pinigų...

Rinkos
2020.02.24
Medicinos banko pardavimas: koks progresas Premium 6

Vienas mažiausių Lietuvos sektoriaus dalyvių – Medicinos bankas – jau kelis mėnesius yra parduodamas rinkoje,...

Rinkos
2020.02.24
LB į banknotų apdorojimo įrangą investavo 2,75 mln. Eur

Lietuvos bankas už 2,75 mln. Eur iš Vokietijos kompanijos „Giesecke+Devrient Currency Technology“ įsigijo dvi...

Finansai
2020.02.21
Grynieji tebelaimi prieš atsiskaitymus kortele, bet laikas veikia ne jų naudai  1

34% gyventojų prekybos vietose susimoka tik grynaisiais pinigais, o 16% – tik mokėjimo kortele. Tiesa, dar...

Finansai
2020.02.21
Vartojimo paskolos pradėjo pigti – grįžta į vienaženklio skaičiaus zoną Premium

Nulinių palūkanų aplinka Lietuvoje iki šiol mažai džiugindavo imančius vartojimo paskolas, tačiau naujausia...

Rinkos
2020.02.21
„Luminor“ ruošia aruodą būsto paskolų dalyboms: skolinsis 500 mln. Eur Premium

Baltijos šalių bankas „Luminor“ ruošiasi artimiausiu metu išleisti trečią savo obligacijų emisiją ir tokiu...

Rinkos
2020.02.20
Alternatyviam verslo finansuotojui – 10 mln. Eur europinių pinigų injekcija 1

Lietuvos nebankinis verslo paskolų teikėjas „Noviti Finance“ pasirašė susitarimą su su Europos investicijų...

Rinkos
2020.02.20
Vartojimo finansuotojai iš Estijos ir Švedijos didino veiklos apimtis Lietuvoje 1

Estijos vartojimo finansavimo bankas „Inbank“ ir Lietuvos rinkos naujokas iš Švedijos „TF Bank“ didino...

Rinkos
2020.02.20
„American Express“ viena koja grįžta į Lietuvą

JAV tarptautinė mokėjimo kortelių operatorė „American Express“ dalinai sugrįžta į Lietuvą.

Rinkos
2020.02.20
SEB IT sutrikimų pasekmės verslui: kas laukia dėl delspinigių Premium

Po naujos SEB banko IT platformos įdiegimo savaitgalį dalis banko verslo klientų susiduria su sunkumais...

Rinkos
2020.02.19
„Luminor“ rezultatai: indėlių portfelis augo, žada aktyvesnį kreditavimą 1

Praėjusių metų 4 ketvirtį ir per visus 2019 m. „Luminor“ banko Baltijos šalyse grynosios palūkanų ir...

Rinkos
2020.02.19
Komunikacija dėl pinigų plovimo: „Swedbank“ nukentėjo labiau nei SEB

Į pinigų plovimo skandalus pernai įsivėlę didžiausi Lietuvoje skandinaviško kapitalo bankai „Swedbank“ ir SEB...

Rinkodara
2020.02.18
Kur dėti indėlį: 2,1% palūkanos ar užsienio šalies draudimas Premium 1

Indėlių sumai Lietuvos bankuose toliau augant, klausimas, kur padėti indėlį ir bent dalinai atpirkti...

Rinkos
2020.02.18
HSBC atleis apie 35.000 darbuotojų

Jungtinėje Karalystėje įsikūręs HSBC, didžiausias bankas Europoje, pranešė, kad atleis maždaug 35.000...

Finansai
2020.02.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau