Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Publikuota: 2019-11-17
"Swedbank" savitarnos centras Ozo prekybos centre. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
"Swedbank" savitarnos centras Ozo prekybos centre. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais. 

Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams. 

Gruodį – pokyčiai pratusiesiems prie gyvo aptarnavimo

SEB bankas gruodžio 2 d. baigs skyrių tinklo pertvarką – juose bus teikiamos konsultacijos finansiniais klausimais, o grynųjų pinigų operacijos bus atliekamos savitarnos zonose.

„Grynųjų pinigų operacijos (įskaitant užsienio valiutos keitimo operacijas) šiais metais yra teikiamos tik trijų SEB banko skyrių kasose Vilniuje ir Kaune. Šių skyrių kasose grynųjų galima pasiimti, jei suma yra ne mažesnė kaip 2.000 Eur“, – BNS sakė SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak jos, pastaruosius kelerius metus bankas pastebi, kad klientai dėl kasdienių paslaugų į banko skyrius užsuka vis rečiau, o banko paslaugomis naudojasi savarankiškai – elektroninėje erdvėje bankas veikia visą parą. 

„Swedbank“ nuo gruodžio 9 d. savo klientų aptarnavimo padaliniuose neteiks valiutų keitimo grynaisiais pinigais paslaugos. Bet grynųjų operacijos eurais tuose padaliniuose, kurie dirba su grynaisiais pinigais, bus ir toliau atliekamos. Šiuo metu „Swedbank“ turi 61 padalinį, o grynųjų operacijos atliekamos 28 iš jų.

„Valiutų keitimo operacijų skaičius „Swedbank“ per trejus pastaruosius metus sumažėjo tris kartus. Klientų elgsena keičiasi dėl euro zonos plėtros ir vis dažniau naudojamų mokėjimo kortelių viešint užsienio šalyse“, – informavo „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. 

„Luminor“ jau nuo liepos 1 d. savo skyriuose nebevykdo operacijų grynaisiais pinigais ir siūlo naudotis savitarnos erdvėmis. 

„Šiuo metu skaitmeninio identifikavimo priemones turintis klientas gali gauti iš principo visas bankines paslaugas internete, išskyrus, kai nori nutraukti antros pakopos pensijų sutartį bei kai baigiasi kliento dokumento galiojimas“, – BNS komentavo „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė. 

Permainos vertinamos skirtingai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pažymi, kad bankai neatsisako grynųjų pinigų, tiesiog aptarnavimas pereina „iš žmogaus į aparatą ir tai yra didysis virsmas“. Jis kartu paragino atkreipti dėmesį, jog kiekvienas bankas turi savo specifinę strategiją. 

„Turime skirtingus bankus Lietuvoje ir kiekvieno banko strategija yra skirtinga. (...) Bet viena tendencija yra labai aiški: robotizacija ir skaitmenizacija paliečia visas sritis, tarp jų ir bankininkystę, ir tai yra didelė tarptautinė jėga, kuri veikia mus visus tarptautiškai. Tai bankai, nekurdami savo efektyvumo, gali tapti neefektyviais (...)“, – sakė M. Zalatorius. 

„Turime aiškiai suvokti: visame pasaulyje bankų padalinių mažėja. Jeigu bandysime eiti prieš pasaulinę tendenciją, greičiausiai ta tendencija bus stipresnė už mus“, – pridūrė jis. 

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad retėjantis gyvai teikiamų bankų paslaugų spektras daro jas mažiau prieinamas, pavyzdžiui, regionuose. 

„Galiu sutikti, kad paslaugų persikėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas, bet tuo pat metu mes turime suprasti, kad dalis visuomenės bus iš esmės atkirsta nuo bankinių paslaugų prieigos. Ir didžiųjų bankų noras optimizuoti savo veiklą ir tuo būdu sukurti daugiau pelno savo akcininkams ilgoje perspektyvoje gali turėti tiems patiems akcininkams labai negerą rezultatą todėl, kad reikia įvertinti ne šiandieninę grąžą, bet ir ilgalaikę grąžą“, – BNS sakė K. Kupšys. 

Anot jo, banko darbuotojų keitimas robotais ar bankomatais lems klientų nusigręžimą nuo dabar veikiančių kredito įstaigų.

„Gyvo žmogaus pakeitimas bejausmiu aparatu atgręš dalį klientų pasukti atgal, ir jie tiesiog nelankys to banko skyriaus, kuris liko toks tarsi pusiau virtualus. Kiek nori dėk savitarnos terminalų, bet bendravimo su gyvu žmogumi, ypač jeigu tai yra rimtos, galbūt visam gyvenimui įsigyjamos brangios finansinės paslaugos, tai nepakeis“, – sakė jis. 

Tendencijas stebi, bet sekti neskuba 

Medicinos bankas, savo ruožtu, šią savaitę paskelbė, kad „perima valiutą keisti norinčius kitų bankų klientus“.

„Šalies bankams atsisakant grynųjų pinigų keitimo operacijų, į smulkųjį ir vidutinį verslą bei fizinius klientus besiorientuojantis Medicinos bankas šią paslaugą ketina toliau teikti visuose savo padaliniuose“, – nurodoma banko pranešime. 

Pasak jo, nors kiti bankų rinkos žaidėjai teigia, kad tokios paslaugos poreikis nuolat mažėja, Medicinos bankas skaičiuoja, jog grynosios pajamos iš operacijų užsienio valiuta per devynis šių metų mėnesius siekė 3,7 mln. Eur ir palyginti su atitinkamu 2018 metų laikotarpiu išaugo 5 proc.

Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius šią savaitę teigė, kad bankas nenumato pokyčių su grynaisiais pinigais. 

„Neturime kažkokių minčių šiuo metu keisti. Tiek grynieji pinigai, tiek valiutos keitimas mūsų padaliniuose ir šiandien, ir rytoj yra įmanomas. Jaučiame poreikį dalies žmonių sugebėti rasti vietą, kur jie galėtų pasikeisti turimą valiutą ir atlikti tam tikras operacijas grynaisiais pinigais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sinius. 

„Jeigu matysime, kad mažėja poreikis grynųjų pinigų, atitinkamai reaguosime. Bet šiandien norime dar turėti paslaugos prieinamumą, tuo ir norime išsiskirti iš kitų“, – pridūrė jis. 

„Swedbank“, kalbant apie valiutos keitimą, pažymi, kad užsienyje atsiskaityti mokėjimo kortele yra saugiau negu grynaisiais, o nedidelę grynųjų pinigų sumą galima išsikeisti atvykus svetur arba išsiimti iš bankomato toje šalyje.

SEB atstovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė įsitikinusi, jog savitarnos priemonėmis klientai reikalus gali susitvarkyti greičiau, patogiau ir pigiau. 

„Savitarnos priemonės (bankomatai, interneto bankas, mobilioji programėlė) yra pigesnė alternatyva operacijoms, atliekamoms tarpininkaujant banko skyriaus darbuotojui“, – sakė ji. 

„Luminor“ nurodo, kad didelę dalį kasdienių ir taupymo paslaugų sutarčių klientai gali sudaryti telefoninio pokalbio metu (dėl paslaugų krepšelių, mokėjimo kortelių, e-sąskaitų, indėlių), visos šios sutartys pasiekiamos ir interneto banke.

Fintech: bankų konkurentai ar partneriai? 

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas K. Kupšys mano, kad tradiciniams bankams potencialiai praradus dalį klientų, šią nišą užims mažesni bankai, nauji rinkos žaidėjai, finansinių technologijų (fintech) sektoriaus atstovai.

„Gali būti nebe tiek svarbu Lietuvos vartotojui, kas jam suteiks taupymo, investicijų ar kreditavimo paslaugą, nes per fintech'us, kurie plės savo veiklą ES mastu, jiems (vartotojams – BNS) bus prieinami pasiūlymai ir iš kitų šalių, bet tai nėra šios dienos perspektyva, tai neišsprendžia atskirties šiuo metu. Tai yra tam tikras pažadas gal 10-20 metų į priekį“, – sakė jis. 

„Tekę jau girdėti, kad norėdamas Europoje padėti indėlį (...) gali paieškoti per tam tikrą platformą, koks bankas duoda daugiau palūkanų ir, iš principo, lietuvis gali taupyti ne Lietuvos banke (tai yra, ne banke Lietuvoje – BNS) pasidėjęs indėlį savo vardu ir jis vis tiek bus apgintas pagal indėlių draudimo schemą“, – kalbėjo K. Kupšys. 

Savo ruožtu M. Zalatorius įsitikinęs, kad priešprieša tarpa fintech ir Lietuvoje veikiančio bankų sektoriaus yra dirbtinė. 

„Kažkokios kovos tarp bankų ir fintech'ų tikrai nėra (...) Finansinės technologijos yra labai svarbios tiek bankams, kaip ir yra bankai labai svarbūs finansinių technologijų žaidėjams. Nes visa naujausia pasaulio tendencija rodo, kad šitos dvi dalys visiškai integruojasi viena į kitą, kitaip sakant, be bankų finansinių technologijų žaidėjai nelabai gali ką pasiūlyti ir atvirkščiai“, – sakė M. Zalatorius. 

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia, kad, remiantis Europos bankų federacijos duomenimis, bankų padalinių skaičius nuosekliai mažėja.

2018 m. visoje Europos Sąjungoje veikė apie 174.000 bankų padalinių ir tai – 5,6% mažiau negu 2017 m. Šis sumažėjimas – didžiausias nuo 2008-2009 m. finansinės krizės. Nuo 2008 m. bankų padalinių visoje ES sumažėjo 27% arba 65.000. Ši tendencija esą atspindi, kad vartotojai vis dažniau naudojasi skaitmeniniais bankininkystės sprendimais.

Lietuvoje 2008 m. buvo 783 bankų padaliniai, o šiemet jų yra tris kartus mažiau – 252.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos garantinis fondas bankui moka neigiamas palūkanas  Premium

Neigiamos palūkanos graužia ir valstybės valdomų įmonių, kitų viešojo sektoriaus institucijų bankų sąskaitose...

Finansai
05:45
Biudžeto ir finansų komitetas dėl bankų turto mokesčio daro pertrauką

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį patvirtino anksčiau jo priimtą sprendimą nuo 15 iki 20%...

Finansai
2019.12.09
„Swedbank“ Lietuvoje paleidžia nemokamą prekybą baltiškomis akcijomis 2

„Swedbank“ planuoja nuo 2020 m. vasario 1 d. privatiems klientams pasiūlyti nemokamą prekybą Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Swedbank“ grupę palieka dar dvi aukštos vadovės, bus vertinama banko kultūra 4

Galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandale atsidūrusį Švedijos banką „Swedbank“ palieka Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Revolut“ žengia pirmuosius žingsnius į pensijų kaupimo rinką 3

Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją, žengia pirmuosius žingsnius...

Rinkos
2019.12.06
Estijos AML startuolis pritraukė 2 mln. USD investiciją 1

Estijos vardui skambant bankų pinigų plovimo skandaluose Europoje, šios šalies pinigų plovimo prevencijos...

Rinkos
2019.12.06
LB imasi investicinio draudimo teikėjų – reikalaus skaidrumo dėl mokesčių

Lietuvoje veikiantys investicinio gyvybės draudimo teikėjai turės teikti daugiau duomenų apie savo taikomus...

Rinkos
2019.12.06
Seime skinasi pataisa bankus apmokestinti 20% pelno mokesčiu 1

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį pritarė siūlymui bankų pelno mokestį padidinti nuo 15...

Finansai
2019.12.06
Lietuvos atsakas į pinigų plovimo skandalus – užkardymo centras Premium 4

Lietuva į Europoje ir Baltijos šalyse skambančius pinigų plovimo skandalus atsakys stiprindama pinigų plovimo...

Rinkos
2019.12.06
„Swedbank“ pradeda siūlyti „Apple Pay“ mokėjimus 6

„Swedbank“ privatiems klientams, turintiems bekontaktes „Mastercard“ korteles, atveria „Apple Pay“...

Paslaugos
2019.12.05
Šiaulių bankui – viena neutrali, viena gera žinia Premium

Daugelis akcijų Baltijos biržose ketvirtadienį buvo linkusios pigti, išimtimi buvo „Olainfarm“. Šiaulių...

Rinkos
2019.12.05
Medicinos banko grupė pelną augino 1,7 karto

Per devynis šių metų mėnesius Medicinos banko grupė uždirbo 2,63 mln. Eur grynojo pelno, arba 1,7 karto...

Rinkos
2019.12.05
Faktoringo paslaugų teikėja „PayRay“ gavo banko licenciją

Lietuvos bendrovė „PayRay“, teikianti faktoringo paslaugas ir mikrokreditus smulkiajam bei vidutiniam...

Rinkos
2019.12.04
Lenkijoje pasiskolinusieji frankais teismuose laimi prieš bankus 1

Dauguma Lenkijos gyventojų, ėmusių būsto paskolas frankais ir nukentėjusių dėl Šveicarijos valiutos...

Rinkos
2019.12.03
Seimas sugriežtino pinigų plovimo prevenciją: kas realiai keičiasi Premium

Seimui šiandien nubalsavus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją sustiprinantį įstatymo...

Rinkos
2019.12.03
Darbą pradeda nauja LB Priežiūros tarnybos direktorė J. Govina 6

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorės pareigas nuo antradienio pradeda eiti Jekaterina Govina,...

Rinkos
2019.12.03
Naująjį biržos banką instituciniai investuotojai pasitiko „kukliau, nei tikėtasi“

Į Baltijos biržą žengiantis estų kooperatyvų bankas „Coop“ už minimalią pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO)...

Rinkos
2019.12.02
„Swedbank“ naikina prekybos komisinius, konkurentai neskuba stoti į kainų karą Premium 3

„Swedbank“ smulkesniems klientams Estijoje nuo pirmadienio panaikino komisinį mokestį už prekybą Baltijos...

Rinkos
2019.12.02
Australiją irgi drebina pinigų plovimo skandalas

Pinigų plovimo skandalai pasaulyje pastaraisiais metais palyginti dažnai užklumpa Skandinavijos bankus ir...

Rinkos
2019.11.30
Finansiniai Europos beraščiai lietuviai nei taupo, nei skiria kreditą nuo debito Premium

Seime laužomos ietys dėl išlaidų pūtimo 2020 m. biudžete yra chrestomatinis pavyzdys, kaip lietuviams sunku...

Finansai
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau