Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai ir prie pareiškimo prisijungusi Latvija teigia, kad ES būtina įsteigti centrinę priežiūros instituciją, kuri kovotų su pinigų plovimu Bendrijos finansų sistemoje, rašo „Reuters“.

Iniciatyva kilo po virtinės skandalų Latvijoje, Maltoje ir Kipre ir po to, kai keli didieji Šiaurės ir Baltijos šalių bankai buvo apkaltinti dalyvavę nešvarių milijardų eurų vertės Rusijos pinigų plovimu per Estijos „Danske Bank“ padalinį – teigiama, kad tai buvo pats didžiausias pinigų plovimo skandalas ES.

„Danske Bank“ pėdsakais

VŽ rašė, kad „Danske Bank“ filialas Estijoje, kaltintas dėl bemaž dešimtmetį trukusių pinigų plovimo schemų.

2007-2015 m. per „Danske Bank“ Estijos skyrių buvo atlikta 200 mlrd. Eur vertės operacijų, daugelis iš kurių laikomos įtartinomis. Dėl pinigų plovimo skandalo tyrimai pradėti Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.

Įtariama, kad į schemas galėjo būti įtrauktas ir „Swedbank“. Švedijos televizija SVT šiemet vasarį teigė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 m. galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. Eur), ir tai galėjo būti pinigų plovimas – jie keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka, anuomet pabrėžė, kad būtina sukurti bendrą ES ir euro zonos pinigų plovimo prevencijos sistemą.

„Matome, kad pastarieji įvykiai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek kitose šalyse turi labai ryškų tarptautiškumo pobūdį, dėl to būtinas bendras ES atsakas“, – teigė ministras. Vasario mėnesį Estijos finansinės priežiūros tarnyba uždraudė „Danske Bank“ filialo Estijoje veiklą.

Nacionalinės institucijos nepajėgios

Pranešime apie šešių ES valstybių iniciatyvą teigiama, kad būtinybė įsteigti bendrą ES priežiūros instituciją kyla, nes nacionalinės priežiūros institucijos nesusidoroja kovodamos su pinigų plovimu.

„Kai susiduriama su milžiniškai finansiniais interesais, kyla rizika, kad prižiūrimos įstaigos bei interesų grupės tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti nacionalines priežiūros institucijas“, — teigiama pranešime.

Šešios šalys siūlo arba sukurti naują priežiūros instituciją, arba, kad jos imtųsi Paryžiuje įsikūrusi Europos bankininkystės institucija (angl. European banking authority, EBA), kuriai būtų suteikti atitrinkami įgaliojimai.

Raginimas kurti naują ES finansų įstaigų priežiūros instituciją paskelbtas prabėgus keliems mėnesiams po Bendrijos sprendimo imtis griežtesnių priemonių su pinigų plovimu. Tuomet pasiūlyti sprendimai, kuriuos pateikė ES finansų komisaras ir buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, buvo kritikuoti, kaip nepakankami.

Pareiškimas dėl suteikimo daugiau galių su pinigų plovimu kovojančiai institucijai rodo, kad keičiasi Vokietijos pozicija. Tokios šalys kaip Pranbžcūzija, Italija ir Ispanija jau anksčiau spaudė imtis griežtesnių kovos su pinigų plovimu sankcijų. Tačiau Berlynas ilgą laiką priešinosi radikalioms permainoms.

Prie pareiškimo prisijungusios šešios valstybės taip pat ragina priimti naujas kovos su pinigų plovimu taisykles. Vos prieš metus pasiektas susitarimas, jų nuomone, jau nebeatitinka nūdienos lūkesčių.

Pareiškimas paskelbtas prieš gruodį vyksiantį kitą ES šalių finansų ministrų susitikimą, kuriame tikimasi rasti bendrą susitarimą dėl kovos su pinigų plovimu.