Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta

Publikuota: 2019-06-13
Atnaujinta 2019-06-13 16:42
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas (kairėje) ir Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas (kairėje) ir Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo pirmąkart nuo 2009 m.  Komercinių bankų atstovai pripažįsta tendenciją, tačiau nesutinka su centrinio banko aiškinimu, kodėl mažėja verslo finansavimas ir auga palūkanos.

Apžvalgoje nurodoma kad įmonių paskolų portfelio metinis augimo tempas smuko nuo 4,9% 2018 m. pradžioje iki –0,6 proc. 2019 m. balandį, iki 8,56 mlrd. Eur.

Centrinio banko duomenimis, vidutinės paskolų verslui palūkanos per metus padidėjo 0,5 proc. punkto, iki 3,12%.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, teigia, kad bankų skolinimas sumažėjo verslui dėl pokyčių bankų sektoriuje, o aukšta rinkos koncentracija lėmė ir menką konkurenciją paskolų rinkoje.

nuotrauka::1 right

„Dviejų didžiausių bankų dalis išaugo, „Luminor“ tebevykdo pertvarką, todėl du didieji bankai gali jaustis ramiai perimdami kitų bankų klientus“, — ketvirtadienį pristatydamas ataskaitą žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.

Šiuo metu atmetama 30% verslo paraiškų paskolai gauti.

„Tačiau didelių įmonių tik – tik 5%, palyginimui mažų įmonių atmetama net 60% paraiškų, kai anksčiau būdavo 40%“, — sako p. Vasiliauskas.

[infogram id="d832c665-a13c-4541-a696-85123f657821" prefix="6dC" format="interactive" title="Paskolų verslui palūkanos ir vertė"]

Nuomonės išsiskyrė

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas, kalbėdamas dėl skolinimo verslui pripažino, kad pastaruoju metu skolinimo apimčių augimas kiek sulėtėjo, tačiau eliminavus keliuose sektoriuose įvykusius reikšmingus paskolų gražinimus, paskolų verslui portfelis „nuosekliai auga apie 4% kasmet“.

„Pastebime, kad verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1% 2017 metais iki beveik 10% 2019 metais. Todėl vertinti verslo finansavimo galimybes, analizuojant tik bankų veiklos rodiklius, nebūtų netikslu“, – sakė p. Zalatorius.

LBA vadovas taip pat sako, kad būsto paskolų palūkanų svyravimai priklauso tiek nuo objektyvių ekonomikos ir rinkos reguliavimo veiksnių, tiek nuo rizikos vertinimo.  

Pirma, ekonominis ciklas šiuo metu yra pakilime, todėl šis laikotarpis yra tinkamas metas kaupti atsargas juodai dienai.

„Dėl šios priežasties Lietuvos bankas jau 2018 m. kovą priėmė sprendimą dėl 0,5% anticiklinio kapitalo rezervo normos taikymo. Nuosekliai padidinta, šiuo metu ji lygi 1%. Tad būtų keista, jeigu ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms“, — teigia p. Zalatorius.

Antra, paskolų palūkanų dydį nulemia lėšų kaina rinkoje.  Jis atkreipia dėmesį, kad bankų platinamos obligacijos brangsta, todėl normalu, kad auga ir paskolų palūkanos. Be to, lėšų kainos augimą lemia tiek pinigų plovimo skandalai, tiek neapibrėžtumo nuotaikos Europoje.

LB valdybos pirmininkui nesuprantama, kodėl bankai tarp palūkanų didinimo priežasčių, pavyzdžiui, nurodo nuo 2019 m. birželio 30 d. – nuo 0,5 iki 1% – didinamą anticiklinio kapitalo rezervo normą, taip pat kilusius pinigų plovimo skandalus.

„Anticiklinio rezervo didinimas augimo metu yra normalus, jis neturėtų didinti palūkanų, kaip vieną priežasčių nurodo bankai. Be to, palūkanų augimas stebėtas dar iki pinigų plovimo skandalų “, — tęsė p. Vasiliauskas.

„Manau, kad palūkanų didėjimo pagrindinė priežastis yra susijusi su rinkoje esančia paklausa bei menka konkurencija“ – kartoja p. Vasiliauskas.

Ponas Zalatorius savo ruožtu nesutinka su centrinio banko aiškinimu, kad aukšta koncentracija lemia mažą konkurenciją.

Lietuvoje esą veikia aštuoni bankai, netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti. Penki iš šiuo metų veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams. Vadinamųjų mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai. Pasak LBA vadovo, jeigu šie bankai nebūtų nekonkurencingi, jų portfelis taip greitai neaugtų.

nuotrauka::2 left

„Tad kai kurių politikų ir valstybės tarnautojų kalbėjimas, esą Lietuvoje veikia du su puse banko, mažų mažiausiai klaidina vartotojus“, - pridūrė p. Zalatorius.

Rinkos burbulų neįžvelgia

Nors skolinimas įmonėms sulėtėjo, bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, o bendra tendencija finansų sektoriaus priežiūrininkams nerimo šiuo metu nekelia.

„Paskolų augimas atitinką BVP augimą ir mes kažkokių burbulų nematome“, – sakė p. Vasiliauskas.

Įmonių kreditavimo portfelis per metus sumažėjo 0,6% ir tai pirmas kartas nuo 2009 m. Tačiau gyventojų kreditavimas, ypač būsto paskolos, 2018 m. išaugo 9% daugiau nei prieš metus. Ponas Vasiliauskas vis tik pridūrė, kad būsto paskolos suteikiamos su mažesniu pradiniu įnašų ir ilgesnei trukmei.

2018 m. būsto paskolų rinka išaugo per 10,1%,  būstų parduota 16,8% daugiau.

LB pranešime nurodo, kad Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 m. sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 m. Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4% per metus.

Nors kredito vaidmuo būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimai padidėjo, jis yra reikšmingai mažesnis nei prieš ankstesnę krizę. Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40% būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė arti 70%.

Finansų sistema išlieka stabili

Nepaisant prastėjančios išorinės aplinkos, aukštos koncentracijos bankų sektoriuje, Lietuvos finansinė sistema veikia stabiliai ir yra gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams nei per ankstesnę krizę.

Testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai pajėgtų atlaikyti reikšmingą ekonomikos nuosmukį. Net ir įvykus ypač stipriam hipotetiniam ekonomikos sukrėtimui (šalies BVP sumažėjus 6%, o NT kainoms  – 22 %), Lietuvoje veikiantys bankai tebebūtų mokūs ir su atsarga viršytų normatyvus.

LB nurodo, kad svarbiausios rizikos mūsų finansų sistemos stabilumui yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Atsižvelgęs į galimą riziką dėl aktyvaus bankų skolinimo ir įvertinęs finansinio ciklo pakilimą, Lietuvos bankas dar 2018 m. priėmė sprendimą stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,5 iki 1% – ji įsigalios 2019 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikiančių bankų anticiklinis kapitalo rezervas šiuo metu sudaro 65 mln. Eur, o nuo birželio 30 d. jis padidės dvigubai.

FOTOGALERIJA Lietuvos banko Finansinio stabilumo ataskaitos pristatymas, 2019 06 13 (17 nuotr.)

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Revolut“ nusisamdė vadovus iš „Deutsche Bank“, „Goldman Sachs“, kitų bankų 1

JK „fintech“ startuolis „Revolut Ltd“ į vadovų komandą paskyrė specialistus, ėjusius vadovaujamas pareigas...

Rinkos
07:00
Į Šiaulių banką investavusi „Girteka“ turi pasiūlymą Premium

Vienas didžiausių finansinių investuotojų Baltijos šalyse – transportininkė „Girteka Logistics“, esanti ir...

Rinkos
05:45
Pradėta „Swedbank“ ir SEB integracija: viename interneto banke jau galima matyti abiejų sąskaitas 30

Lietuvoje šiandien startuoja atviroji bankininkystė, tik gal kiek kitokiu pavidalu nei tikėjosi šios idėjos...

Paslaugos
2019.08.22
Kinų „fintech“ bendrovė „supainiojo“ sąskaitas – Lietuvos bankas nubaudė 17.000 Eur 1

Lietuvos bankas nustatė, kad Lietuvoje veikianti Kinijos kapitalo elektroninių pinigų įstaiga „PanPay Europe“...

Rinkos
2019.08.22
Faktoringo ir verslo kreditavimo rinkoje bandys įsisprausti naujokas iš Estijos Premium

Lietuvos faktoringo ir verslo paskolų rinkoje bandys įsisprausti estiškų šaknų bendrovė „Finora kreditas“,...

Rinkos
2019.08.22
Vietoje apleistų „Snoro“ pastatų Vilniaus Žirmūnuose planuoja butus Premium 15

Aukcione iš bankrutavusio banko „Snoras“ apleistus pastatus įsigijusi įmonė Vilniaus Žirmūnuose, prie Neries,...

Statyba ir NT
2019.08.21
Lietuvoje būsto paskolų brangimas – vienas didžiausių Europoje 61

Vakarų Europoje bankai jau pradeda primokėti už tai, kad žmonės ima būsto paskolas, tuo tarpu Lietuvoje...

Rinkos
2019.08.20
„Revolut“ konkurentas pasiūlė vartojimo paskolas 6

Jungtinės Karalystės neobankas „Monzo“ savo klientams pasiūlė vartojimo paskolas.

Rinkos
2019.08.20
Bankai beveik pasiruošė savo klientų duomenų atvėrimui Premium 6

Lietuvoje mažiau nei po mėnesio įsigalios Atvirosios bankininkystės reikalavimai, kurie šalyje veikiančius...

Rinkos
2019.08.17
K. Kupšys: „PNB Banka“ žlugimas blogina Baltijos šalių bankų reputaciją 5

Paskelbus apie dar vieno Latvijos banko – „PNB Banka“ žlugimą, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“...

Finansai
2019.08.16
M. Zalatorius apie „PNB Banka“ žlugimą: Latvijos bankų sektorius tęsia apsivalymą 10

Latvijoje paskelbus apie dar vieno komercinio banko „PNB Banka“ žlugimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA)...

Rinkos
2019.08.16
Po banko uždarymo latvių indėlių draudimo fondui – 297 mln. Eur sąskaita 1

Latvijoje uždarius šeštą pagal dydį banką „PNB Banka“ (buvęs „Nordik Banka“), šalies Indėlių garantijų fondas...

Rinkos
2019.08.16
Uždaromas šeštas pagal dydį Latvijos bankas 14

Latvijos bankas „PNB Banka“ nuo ketvirtadienio vakaro nutraukia operacijas, Europos centriniam bankui (ECB)...

Rinkos
2019.08.15
„Profitus“ peržengė 5 mln. Eur ribą, nusisamdė COO 12

Per metus veikiančią sutelktinio finansavimo platformą „Profitus“ į nekilnojamojo turto (NT) projektus...

Statyba ir NT
2019.08.12
„Fintech“ įkurtuvės: ne tik fanfarų lydimos 10

Lietuvos ryžtas tapti regioniniu finansinių technologijų („fintech“) centru nei prislopo, nei išgaravo – apie...

Finansai
2019.08.12
Pensijų reforma padidino „Aviva Lietuvos“ įmokas, bet ne pelną Premium 1

Visos „Aviva Lietuvos“ gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokos augo 48% iki 89,2 mln. Eur, tačiau pelnas...

Finansai
2019.08.12
Stambių sumų laikymas banke – vis didesnė prabanga Europoje

Didelių indėlių laikymas į turtingus klientus orientuotuose bankuose Vakarų Europoje tampa vis didesne...

Rinkos
2019.08.08
„Goldman Sachs“ vartotojams JAV pradeda siūlyti „Apple“ korteles 3

JAV technologijų milžinė „Apple“ kartu su vienu didžiausių šalies bankų  „Goldman Sachs Group“ išleido...

Paslaugos
2019.08.07
„Mokilizingo“ savininkai turi ambicijų Lietuvai, domina indėlininkai 1

Estijos bankas „Inbank“, pernai įsigijęs pirkimo išsimokėtinai ir vartojimo paskolų „Mokilizingą“, vykdo...

Rinkos
2019.08.06
S. Jakeliūnas nepasiduoda dėl „Vilibor“: prašys Vyriausybės skųsti prokurorų sprendimą 7

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ketina prašyti...

Rinkos
2019.08.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau