Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta

Publikuota: 2019-06-13
Atnaujinta 2019-06-13 16:42
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas (kairėje) ir Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas (kairėje) ir Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo pirmąkart nuo 2009 m.  Komercinių bankų atstovai pripažįsta tendenciją, tačiau nesutinka su centrinio banko aiškinimu, kodėl mažėja verslo finansavimas ir auga palūkanos.

Apžvalgoje nurodoma kad įmonių paskolų portfelio metinis augimo tempas smuko nuo 4,9% 2018 m. pradžioje iki –0,6 proc. 2019 m. balandį, iki 8,56 mlrd. Eur.

Centrinio banko duomenimis, vidutinės paskolų verslui palūkanos per metus padidėjo 0,5 proc. punkto, iki 3,12%.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, teigia, kad bankų skolinimas sumažėjo verslui dėl pokyčių bankų sektoriuje, o aukšta rinkos koncentracija lėmė ir menką konkurenciją paskolų rinkoje.

nuotrauka::1 right

„Dviejų didžiausių bankų dalis išaugo, „Luminor“ tebevykdo pertvarką, todėl du didieji bankai gali jaustis ramiai perimdami kitų bankų klientus“, — ketvirtadienį pristatydamas ataskaitą žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.

Šiuo metu atmetama 30% verslo paraiškų paskolai gauti.

„Tačiau didelių įmonių tik – tik 5%, palyginimui mažų įmonių atmetama net 60% paraiškų, kai anksčiau būdavo 40%“, — sako p. Vasiliauskas.

[infogram id="d832c665-a13c-4541-a696-85123f657821" prefix="6dC" format="interactive" title="Paskolų verslui palūkanos ir vertė"]

Nuomonės išsiskyrė

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas, kalbėdamas dėl skolinimo verslui pripažino, kad pastaruoju metu skolinimo apimčių augimas kiek sulėtėjo, tačiau eliminavus keliuose sektoriuose įvykusius reikšmingus paskolų gražinimus, paskolų verslui portfelis „nuosekliai auga apie 4% kasmet“.

„Pastebime, kad verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1% 2017 metais iki beveik 10% 2019 metais. Todėl vertinti verslo finansavimo galimybes, analizuojant tik bankų veiklos rodiklius, nebūtų netikslu“, – sakė p. Zalatorius.

LBA vadovas taip pat sako, kad būsto paskolų palūkanų svyravimai priklauso tiek nuo objektyvių ekonomikos ir rinkos reguliavimo veiksnių, tiek nuo rizikos vertinimo.  

Pirma, ekonominis ciklas šiuo metu yra pakilime, todėl šis laikotarpis yra tinkamas metas kaupti atsargas juodai dienai.

„Dėl šios priežasties Lietuvos bankas jau 2018 m. kovą priėmė sprendimą dėl 0,5% anticiklinio kapitalo rezervo normos taikymo. Nuosekliai padidinta, šiuo metu ji lygi 1%. Tad būtų keista, jeigu ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms“, — teigia p. Zalatorius.

Antra, paskolų palūkanų dydį nulemia lėšų kaina rinkoje.  Jis atkreipia dėmesį, kad bankų platinamos obligacijos brangsta, todėl normalu, kad auga ir paskolų palūkanos. Be to, lėšų kainos augimą lemia tiek pinigų plovimo skandalai, tiek neapibrėžtumo nuotaikos Europoje.

LB valdybos pirmininkui nesuprantama, kodėl bankai tarp palūkanų didinimo priežasčių, pavyzdžiui, nurodo nuo 2019 m. birželio 30 d. – nuo 0,5 iki 1% – didinamą anticiklinio kapitalo rezervo normą, taip pat kilusius pinigų plovimo skandalus.

„Anticiklinio rezervo didinimas augimo metu yra normalus, jis neturėtų didinti palūkanų, kaip vieną priežasčių nurodo bankai. Be to, palūkanų augimas stebėtas dar iki pinigų plovimo skandalų “, — tęsė p. Vasiliauskas.

„Manau, kad palūkanų didėjimo pagrindinė priežastis yra susijusi su rinkoje esančia paklausa bei menka konkurencija“ – kartoja p. Vasiliauskas.

Ponas Zalatorius savo ruožtu nesutinka su centrinio banko aiškinimu, kad aukšta koncentracija lemia mažą konkurenciją.

Lietuvoje esą veikia aštuoni bankai, netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti. Penki iš šiuo metų veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams. Vadinamųjų mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai. Pasak LBA vadovo, jeigu šie bankai nebūtų nekonkurencingi, jų portfelis taip greitai neaugtų.

nuotrauka::2 left

„Tad kai kurių politikų ir valstybės tarnautojų kalbėjimas, esą Lietuvoje veikia du su puse banko, mažų mažiausiai klaidina vartotojus“, - pridūrė p. Zalatorius.

Rinkos burbulų neįžvelgia

Nors skolinimas įmonėms sulėtėjo, bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, o bendra tendencija finansų sektoriaus priežiūrininkams nerimo šiuo metu nekelia.

„Paskolų augimas atitinką BVP augimą ir mes kažkokių burbulų nematome“, – sakė p. Vasiliauskas.

Įmonių kreditavimo portfelis per metus sumažėjo 0,6% ir tai pirmas kartas nuo 2009 m. Tačiau gyventojų kreditavimas, ypač būsto paskolos, 2018 m. išaugo 9% daugiau nei prieš metus. Ponas Vasiliauskas vis tik pridūrė, kad būsto paskolos suteikiamos su mažesniu pradiniu įnašų ir ilgesnei trukmei.

2018 m. būsto paskolų rinka išaugo per 10,1%,  būstų parduota 16,8% daugiau.

LB pranešime nurodo, kad Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 m. sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 m. Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4% per metus.

Nors kredito vaidmuo būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimai padidėjo, jis yra reikšmingai mažesnis nei prieš ankstesnę krizę. Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40% būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė arti 70%.

Finansų sistema išlieka stabili

Nepaisant prastėjančios išorinės aplinkos, aukštos koncentracijos bankų sektoriuje, Lietuvos finansinė sistema veikia stabiliai ir yra gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams nei per ankstesnę krizę.

Testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai pajėgtų atlaikyti reikšmingą ekonomikos nuosmukį. Net ir įvykus ypač stipriam hipotetiniam ekonomikos sukrėtimui (šalies BVP sumažėjus 6%, o NT kainoms  – 22 %), Lietuvoje veikiantys bankai tebebūtų mokūs ir su atsarga viršytų normatyvus.

LB nurodo, kad svarbiausios rizikos mūsų finansų sistemos stabilumui yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Atsižvelgęs į galimą riziką dėl aktyvaus bankų skolinimo ir įvertinęs finansinio ciklo pakilimą, Lietuvos bankas dar 2018 m. priėmė sprendimą stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,5 iki 1% – ji įsigalios 2019 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikiančių bankų anticiklinis kapitalo rezervas šiuo metu sudaro 65 mln. Eur, o nuo birželio 30 d. jis padidės dvigubai.

FOTOGALERIJA Lietuvos banko Finansinio stabilumo ataskaitos pristatymas, 2019 06 13 (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Swedbank“ stabdo Estijos padalinio vadovų įgaliojimus

Į galimo pinigų plovimo skandalą įsipainiojęs Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienio vakarą sustabdė Estijos...

Rinkos
09:59
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 14

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta 13

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo...

Finansai
2019.06.13
„Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės 50

Vilniuje steigiamo „Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės, prieš tai vadovavęs „SEB investicijų...

Rinkos
2019.06.13
30% „fintech“ įmonių Lietuvoje – neveiklios 16

Lietuva Rytų Europos regione bando susikurti finansinių technologijų („Fintech”) centro įvaizdį, į šalį viena...

Rinkos
2019.06.13
„Skandia“ uždaro paslaugų centrą Vilniuje Premium 18

Švedijos draudimo paslaugų bendrovė „Skandia“ uždaro paslaugų centrą Vilniuje ir gražina darbo vietas į...

Finansai
2019.06.13
Panaikino baudą „Bankeros“ įkūrėjui, bet LB nusileisti nežada 51

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos banko bendrovei...

Rinkos
2019.06.12
Šiaulių bankas jaukinasi momentinius mokėjimus 5

Šiaulių bankas jungiasi prie momentinių mokėjimų eurais sistemos.

Rinkos
2019.06.11
Naujas bankas Lietuvoje pradės nuo verslo klientų 11

Naujas Lietuvos bankų sektoriaus žaidėjas „European Merchant Bank“ 2019 m. rudenį pradės šalyje teikti...

Rinkos
2019.06.11
„Aviva“ naikina 1.800 darbo vietų 6

Jungtinės Karalystės (JK) draudimo grupė „Aviva“, viekianti ir Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė, kad savo...

Vadyba
2019.06.07
„Metrunos“ konfliktas su „Swedbank“: mums atsisakė pratęsti garantijas Premium 11

Banko „Swedbank“ ir metalo laužo prekyba užsiimančios UAB „Metruna“ konfliktas gilėja – pateikusi ieškinį...

Finansai
2019.06.07
„Luminor“ paskolų čiaupo atsukti neplanuoja Premium 1

Bankų paskolų portfelio augimas nuo praėjusių metų liepos sustojo – paskolos gyventojams auga, o įmonėms –...

Finansai
2019.06.05
Į Lietuvą ateina trys naujos užsienio „fintech“ įmonės 14

Lietuvos bankas išdavė tris naujas elektroninių pinigų įstaigos licencijas – jas gavo UAB „Verse Payments...

Rinkos
2019.06.04
Civilinės atsakomybės draudimas pagaliau pinga, skelbia Lietuvos bankas 7

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), brangęs dvejus metus iš eilės,...

Rinkos
2019.06.04
„Danske Bank“ parduoda paskolų portfelį Estijoje už 410 mln. Eur 1

„Danske Bank“ susitarė dėl 450 mln. Eur paskolų portfelio Estijoje perleidimo estų „LHV Group“. Pastaroji...

Rinkos
2019.06.03
Antrasis BVP įvertis: finansų sektorius su minuso ženklu

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo dėka gerokai išaugusių investicijų, rodo antrasis BVP įvertis.

Finansai
2019.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau