Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta

Publikuota: 2019-06-13
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas (kairėje) ir Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas (kairėje) ir Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo pirmąkart nuo 2009 m.  Komercinių bankų atstovai pripažįsta tendenciją, tačiau nesutinka su centrinio banko aiškinimu, kodėl mažėja verslo finansavimas ir auga palūkanos.

Apžvalgoje nurodoma kad įmonių paskolų portfelio metinis augimo tempas smuko nuo 4,9% 2018 m. pradžioje iki –0,6 proc. 2019 m. balandį, iki 8,56 mlrd. Eur.

Centrinio banko duomenimis, vidutinės paskolų verslui palūkanos per metus padidėjo 0,5 proc. punkto, iki 3,12%.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, teigia, kad bankų skolinimas sumažėjo verslui dėl pokyčių bankų sektoriuje, o aukšta rinkos koncentracija lėmė ir menką konkurenciją paskolų rinkoje.

nuotrauka::1 right

„Dviejų didžiausių bankų dalis išaugo, „Luminor“ tebevykdo pertvarką, todėl du didieji bankai gali jaustis ramiai perimdami kitų bankų klientus“, — ketvirtadienį pristatydamas ataskaitą žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.

Šiuo metu atmetama 30% verslo paraiškų paskolai gauti.

„Tačiau didelių įmonių tik – tik 5%, palyginimui mažų įmonių atmetama net 60% paraiškų, kai anksčiau būdavo 40%“, — sako p. Vasiliauskas.

[infogram id="d832c665-a13c-4541-a696-85123f657821" prefix="6dC" format="interactive" title="Paskolų verslui palūkanos ir vertė"]

Nuomonės išsiskyrė

Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas, kalbėdamas dėl skolinimo verslui pripažino, kad pastaruoju metu skolinimo apimčių augimas kiek sulėtėjo, tačiau eliminavus keliuose sektoriuose įvykusius reikšmingus paskolų gražinimus, paskolų verslui portfelis „nuosekliai auga apie 4% kasmet“.

„Pastebime, kad verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1% 2017 metais iki beveik 10% 2019 metais. Todėl vertinti verslo finansavimo galimybes, analizuojant tik bankų veiklos rodiklius, nebūtų netikslu“, – sakė p. Zalatorius.

LBA vadovas taip pat sako, kad būsto paskolų palūkanų svyravimai priklauso tiek nuo objektyvių ekonomikos ir rinkos reguliavimo veiksnių, tiek nuo rizikos vertinimo.  

Pirma, ekonominis ciklas šiuo metu yra pakilime, todėl šis laikotarpis yra tinkamas metas kaupti atsargas juodai dienai.

„Dėl šios priežasties Lietuvos bankas jau 2018 m. kovą priėmė sprendimą dėl 0,5% anticiklinio kapitalo rezervo normos taikymo. Nuosekliai padidinta, šiuo metu ji lygi 1%. Tad būtų keista, jeigu ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms“, — teigia p. Zalatorius.

Antra, paskolų palūkanų dydį nulemia lėšų kaina rinkoje.  Jis atkreipia dėmesį, kad bankų platinamos obligacijos brangsta, todėl normalu, kad auga ir paskolų palūkanos. Be to, lėšų kainos augimą lemia tiek pinigų plovimo skandalai, tiek neapibrėžtumo nuotaikos Europoje.

LB valdybos pirmininkui nesuprantama, kodėl bankai tarp palūkanų didinimo priežasčių, pavyzdžiui, nurodo nuo 2019 m. birželio 30 d. – nuo 0,5 iki 1% – didinamą anticiklinio kapitalo rezervo normą, taip pat kilusius pinigų plovimo skandalus.

„Anticiklinio rezervo didinimas augimo metu yra normalus, jis neturėtų didinti palūkanų, kaip vieną priežasčių nurodo bankai. Be to, palūkanų augimas stebėtas dar iki pinigų plovimo skandalų “, — tęsė p. Vasiliauskas.

„Manau, kad palūkanų didėjimo pagrindinė priežastis yra susijusi su rinkoje esančia paklausa bei menka konkurencija“ – kartoja p. Vasiliauskas.

Ponas Zalatorius savo ruožtu nesutinka su centrinio banko aiškinimu, kad aukšta koncentracija lemia mažą konkurenciją.

Lietuvoje esą veikia aštuoni bankai, netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti. Penki iš šiuo metų veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams. Vadinamųjų mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai. Pasak LBA vadovo, jeigu šie bankai nebūtų nekonkurencingi, jų portfelis taip greitai neaugtų.

nuotrauka::2 left

„Tad kai kurių politikų ir valstybės tarnautojų kalbėjimas, esą Lietuvoje veikia du su puse banko, mažų mažiausiai klaidina vartotojus“, - pridūrė p. Zalatorius.

Rinkos burbulų neįžvelgia

Nors skolinimas įmonėms sulėtėjo, bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, o bendra tendencija finansų sektoriaus priežiūrininkams nerimo šiuo metu nekelia.

„Paskolų augimas atitinką BVP augimą ir mes kažkokių burbulų nematome“, – sakė p. Vasiliauskas.

Įmonių kreditavimo portfelis per metus sumažėjo 0,6% ir tai pirmas kartas nuo 2009 m. Tačiau gyventojų kreditavimas, ypač būsto paskolos, 2018 m. išaugo 9% daugiau nei prieš metus. Ponas Vasiliauskas vis tik pridūrė, kad būsto paskolos suteikiamos su mažesniu pradiniu įnašų ir ilgesnei trukmei.

2018 m. būsto paskolų rinka išaugo per 10,1%,  būstų parduota 16,8% daugiau.

LB pranešime nurodo, kad Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 m. sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Šiuo metu būstų pastatoma netgi daugiau nei 2008 m. Kita vertus, išaugusi būsto pasiūla ir padidėjęs neparduotų butų skaičius riboja pernelyg spartų būsto kainų kilimą, kuris sudaro 7,4% per metus.

Nors kredito vaidmuo būsto rinkoje pastaraisiais metais pastebimai padidėjo, jis yra reikšmingai mažesnis nei prieš ankstesnę krizę. Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40% būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė arti 70%.

Finansų sistema išlieka stabili

Nepaisant prastėjančios išorinės aplinkos, aukštos koncentracijos bankų sektoriuje, Lietuvos finansinė sistema veikia stabiliai ir yra gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams nei per ankstesnę krizę.

Testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai pajėgtų atlaikyti reikšmingą ekonomikos nuosmukį. Net ir įvykus ypač stipriam hipotetiniam ekonomikos sukrėtimui (šalies BVP sumažėjus 6%, o NT kainoms  – 22 %), Lietuvoje veikiantys bankai tebebūtų mokūs ir su atsarga viršytų normatyvus.

LB nurodo, kad svarbiausios rizikos mūsų finansų sistemos stabilumui yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję mūsų didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Atsižvelgęs į galimą riziką dėl aktyvaus bankų skolinimo ir įvertinęs finansinio ciklo pakilimą, Lietuvos bankas dar 2018 m. priėmė sprendimą stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,5 iki 1% – ji įsigalios 2019 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikiančių bankų anticiklinis kapitalo rezervas šiuo metu sudaro 65 mln. Eur, o nuo birželio 30 d. jis padidės dvigubai.

FOTOGALERIJA Lietuvos banko Finansinio stabilumo ataskaitos pristatymas, 2019 06 13 (17 nuotr.)

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau