Lietuvos ekonomika 2023 m. smuko 0,3%
Tekstas papildytas ekonomistų komentarais
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) taip pat buvo neigiamas ir sudarė –0,3%, antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra, remdamasi preliminariais duomenimis.
Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos paskutinio metų ketvirčio BVP pokytis, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 0,03%.
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), pokytis sudarė –0,3%.
[infogram id="6e5c4dae-7547-43b3-b77a-0b33f7e2cd74" prefix="fDu" format="interactive" title="Lietuvos BVP pokytis 2005-2023 m."]
Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, sako, kad palengva atsigaunančią vidaus paklausą 2023 m. užgožė sunkumai užsienyje.
„Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėjantis į eksportą orientuotų veiklų aktyvumas suvaržė ekonomikos plėtrą“, – komentare cituojamas D. Imbrasas.
Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė, komentuoja, kad iš visų plėtros veiksnių Lietuvos ūkis pernai tvirčiau rėmėsi tik į augusių investicijų koloną, tuo tarpu vidaus vartojimo ir eksporto dedamųjų rezultatai buvo prastesni nei 2022 m. Tuo metu įmones nuo investicijų ir plėtros atgrasė aukštos palūkanų normos ir kitos ciklinės makroekonominės aplinkybės bei agresorių kaimynystės keliamas neapibrėžtumas.
„Vis dėlto, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas inžinerinių statinių vystymas – viešosios investicijos į kelius, viadukus ir kitus inžinerinius statinius bei energetikos infrastruktūrą – suveikė kontracikliškai ir kažkiek amortizavo kitų ekonominių veiklų praradimus“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Prognozės 2024 metams
LB ekonomistai numato, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos aktyvumas palengva atsigaus: metus pradėsianti vangiu augimu, ekonomikos plėtra turėtų įgauti pagreitį, o metų pabaigoje priartėti prie ilgalaikės tendencijos.
Šis atsigavimas sietinas tiek su palankesne pagrindinių prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, ekonomine raida, tiek su vėl pastebimiau pradėsiančiomis didėti Lietuvos namų ūkių išlaidomis. Dėl tebedidėsiančių ES paramos srautų tebeaugs ir investicijos. LB prognozuoja, kad BVP šiemet padidės
Vis dėlto svarbu pastebėti, kad šiuo metu nepalankių rizikų, kurios gali lemti lėtesnę, nei numatoma, Lietuvos ekonomikos raidą, yra daugiau nei teigiamų.
„Lietuvos ekonomikos aktyvumą gali slopinti tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, užsitęsęs Lietuvos namų ūkių atsargumas, stipresnis, nei dabar tikimasi, sugriežtintos pinigų politikos poveikis euro zonos ekonomikai ar geopolitinių konfliktų suintensyvėjimas“, – teigia D. Imbrasas.
Šiaulių banko ir LB ekonomistai šiemet tikisi, kad Lietuvos BVP išaugs 1,8%.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, po pauzės 2023 m. Lietuvos ekonomika turėtų grįžti į augimo trajektoriją, tačiau dėl vangios eksporto rinkų paklausos pirmoje metų pusėje vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų.
„Energingesnės plėtros sulauksime antrąjį pusmetį, kuomet karpomos palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, sveiki darbo rinkos rodikliai ir tęsiamos investicijos rodo, kad įmonės pajėgumų nemažina ir stengiasi būti pasirengusios lanksčiai ir greitai sureaguoti į atsigausiančią paklausą užsienyje.
