ERBP Lietuvoje 2022 m. investavo per 200 mln. Eur – nuo EPSO-G iki „Maxima Grupės“

    Publikuota: 2023-02-03
    Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
    svg svg
    Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

    2022 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) į Baltijos šalis investavo rekordinę 358 mln. Eur sumą, iš jų 208 mln. Eur į 11 projektų Lietuvoje. Tai didžiausia kada nors Lietuvoje per metus šio banko investuota suma.

    Latvijoje 2022 m. bankas investavo 76 mln. Eur, t. y. šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais (113 mln. Eur). Estijoje pernai investuoti 74 mln. Eur, t. y. daugiau nei 2021 m., kai buvo investuota 56 mln. Eur.

    Kaip pranešime pažymi ERPB, bankas suteikė reikalingą finansinę paramą Baltijos šalių ekonomikoms, kurias paveikė didžiausia Europoje infliacija, taip pat energetinė krizė (kai atsikračius agresorės Rusijos tiekiamų dujų sukilo dujų ir elektros kainos), iššūkiai, kilę priimant pabėgėlius iš užpultos Ukrainos.

    Tomas Kairys, ERPB vadovas Baltijos šalims, teigia, kad geopolitiniai ir ekonominiai neramumai, kuriuos sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, smarkiai paveikė Baltijos šalis, todėl sumažėjo investuotojų apetitas regione, kapitalo rinkose padidėjo rinkos svyravimai.

    Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    „Didžiuojamės, kad galėjome padidinti savo investicijas tuose sektoriuose, kuriuose paramos reikėjo labiausiai. Rekordiniai skaičiai rodo mūsų įsipareigojimą ir tvirtą tikėjimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomika ir kapitalo rinkomis“, – pranešime cituojamas T. Kairys.

    [infogram id="1bf73bb5-c05c-46bc-a422-2610dada5f6d" prefix="88w" format="interactive" title="ERBP investicijos Lietuvoje"]

    Prioritetas stiprinti energetinį nepriklausomumą

    VŽ rašė, kad ERPB, kartu su kitais investuotojais, 2023 m. sausį paskolino 10 mln. Eur Viešųjų investicijų plėtros agentūrai. Pinigai bus panaudoti gyvenamiesiems pastatams renovuoti, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą. ERPB taip pat sausį paskelbė, kad sostinės savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ suteiks iki 48,25 mln. Eur paskolą naujiems 159 troleibusams pirkti.

    Pilną  ERPB investicijų Lietuvoje sąrašą galima rasti ČIA.

    Finansų ministrė Gintarė Skaistė, ketvirtadienį susitikusi su  ERPB viceprezidentu Jurgenu Rigterinku, pabrėžė siekį didinti ERPB investicijas prisidedant prie šalies energetinio nepriklausomumo stiprinimo ir kapitalo rinkų plėtros. Be to, akcentuotas privataus sektoriaus, įskaitant ir Lietuvos įmones, įtraukimo į Ukrainos atstatymo darbus vaidmuo.

    „Siekiant šių tikslų ERPB yra svarbus ir patikimas partneris. Taip pat banko vaidmuo svarbus prisidedant prie Lietuvos kapitalo rinkų vystymo ir plėtojant daug potencialo turinčią žaliųjų finansų sritį“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

    Nuo bankų, EPSO-G iki „Maxima Grupės“

    Daugiausiai (72 mln. Eur) 2022 m. ERPB investavo į mažmeninės prekybos tinklo operatorės UAB „Maxima Grupė“ obligacijų emisiją, kuria buvo paremta mažmeninės prekybos tinklo prieiga prie kapitalo rinkų finansavimo neapibrėžtumo laikotarpiu.

    „Maxima Grupė“ pagal finansavimo sąlygas įsipareigojo įdarbinti 720 Ukrainos pabėgėlių, kurių didžioji dauguma – moterys.

    Daugiau nei pusė (193 mln. Eur) visų ERPB investicijų Baltijos šalyse teko finansų įstaigų sektoriui.

    Lietuvoje ERPB investavo 21 mln. Eur į Šiaulių banko išleistas privilegijuotąsias obligacijas, kuriomis remiamas sistemiškai svarbios įstaigos Lietuvoje atsparumas ir atitiktis minimalaus kapitalo reikalavimams.

    Dar 97 mln. Eur investuoti į „Luminor“ banko padengtąsias obligacijas, o pritrauktas lėšas skyrė banko plėtrai. 32 mln. Eur iš obligacijų emisijos skirta Lietuvai.

    ERPB, kartu su kitomis institucijomis, taip pat investavo 22,5 mln. Eur į Lietuvos valstybės valdomos energetikos grupės EPSO-G su tvarumu susietas obligacijas. Tai buvo pirmoji tokia Baltijos šalių įmonės išleista obligacijų emisija, kuri leido tęsti investicijas į elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, užtikrinant Lietuvos energijos tiekimą.

    Investicijos Latvijoje ir Estijoje

    Latvijoje ERPB pasirašyta 20 mln. Eur vertės „Latvenergo“ žaliųjų obligacijų emisija leido šiai elektros energijos tiekimo įmonei finansuoti šalies elektros skirstymo tinklo tobulinimą, prisidėjo prie Latvijos kapitalo rinkos, kuri susiduria su investuoti tinkamų vertybinių popierių trūkumu ir prastu antrinės rinkos likvidumu, plėtros.

    Tarp reikšmingų investicijų Estijoje ERPB įvardija 15 mln. Eur injekciją į didžiausios Estijos finansinių paslaugų grupės „LHV Group“ privilegijuotąsias obligacijas. Gautomis lėšomis grupė padidino nuostolių padengimo pajėgumą pagal minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. Minimum Requirement for Own Funds and Eligible Liabilities, MREL).

    „LHV Group“ taip pat įsipareigojo panaudoti ERPB lėšas Estijos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurias paveikė karas Ukrainoje, finansuoti.

    Kas antras euras į žaliąją ekonomiką

    • ERPB iš viso investavo daugiau kaip 800 mln. Eur į 105 projektus Estijoje, daugiau kaip 990 mln. Eur į 100 projektų Latvijoje ir daugiau kaip 1,3 mlrd. Eur į 117 projektų Lietuvoje.
    • Iš viso 2022 m. ERPB investavo 13,1 mlrd. Eur, iš kurių 50% investuota į žaliąją ekonomiką. Daugiau nei 10%, arba 1,7 mlrd. Eur, buvo panaudota Ukrainoje.

     

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Tema „Finansai“
    Rašyti komentarą 0
    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

    „Bloomberg“: „Credit Suisse“ ir UBS – tarp bankų, kuriuos JAV tikrina dėl galimo sankcijų pažeidimo

    Švecarijos bankai „Credit Suisse“ ir UBS yra tikrinami JAV Teisingumo departamento atliekamame tyrime, kuriuo...

    Rinkos
    13:51
    Nemokamos bankų paslaugos ir akcijos: kuo gali pasinaudoti verslas Premium

    Kai kurie bankai, kiti verslo finansų partneriai linkę pasiūlyti palankesnes paslaugų sąlygas su įvairiais...

    Mano verslas
    12:53
    „Deutsche Bank“ akcijos smuktelėjo 8% 4

    Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ akcijos penktadienį smuktelėjo 8%, staigiai pabrangus banko...

    Rinkos
    11:47
    Kauno „Kitron“ pelną augino 41%

    Elektronikos produktų gamybos UAB „Kitron“ per 2022 m. pardavimo pajamas padidino 22,4% iki 124,8 mln. Eur,...

    Pramonė
    10:57
    Ekonomistai nežinioje: ECB palūkanų normas kels link 4% arba nebekels visai Premium 4

    Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų. Didieji bankai brėžia dar du...

    Rinkos
    09:12
    „Reuters“: ECB spaudžia Austrijos „Raiffeisen“ pasitraukti iš Rusijos

    Europos centrinis bankas (ECB) spaudžia antrą pagal dydį Austrijos banką „Raiffeisen Bank International“...

    Rinkos
    07:13
    Turinio viršenybę prieš formą primatavo ir kolektyviniam investuotojui Premium 1

    Lietuvos banko (LB) suteikta licencija kolektyvinio investavimo subjektui (KIS) dar nereiškia, kad jis galės...

    Finansai
    05:45
    Buvo sutrikusi „Swedbank“ elektroninės bankininkystės veikla

    Ketvirtadienio vakarą buvo sutrikusi „Swedbank“ elektroninės bankininkystės veikla.

    Rinkos
    2023.03.23
    Anglijos bankas 11-tą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą

    Anglijos bankas ketvirtadienį vienuoliktą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą, pinigų politikos...

    Rinkos
    2023.03.23
    I. Šimonytė: bankų solidarumo mokestį reikia susieti su visiems svarbiais projektais 2

    Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų...

    Verslo aplinka
    2023.03.23
    Šveicarijos centrinis bankas pakėlė palūkanų normas 50 bazinių punktų

    Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė apie reikšmingą palūkanų normų padidinimą, siekdamas...

    Rinkos
    2023.03.23
    R. Valiūnas. Ar į Prokrusto lovą guldomi bankai – geriausias būdas biudžetui papildyti? 2

    Kai Rusija pernai užpuolė Ukrainą, nemažai verslų Lietuvoje turėjo aiškinti užsienio partneriams apie mūsų...

    Nuomonės
    2023.03.23
    Finansų viceministras: solidarumo mokestis bankų saugumui įtakos neturės

    Gediminas Norkūnas, finansų viceministras, sako, kad Lietuvoje planuojamas laikinas solidarumo mokestis...

    Rinkos
    2023.03.23
    Lietuvos kredito unijų pelnas pernai augo 8%

    Lietuvos kredito unijos praėjusiais metais uždirbo 10 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 8% daugiau nei...

    Rinkos
    2023.03.23
    A. Foglia. Kaltos bankų reguliavimo taisyklės, kvailuti

    Užuot išsiugdę tvirtą supratimą, kokios klaidos nulėmė 2008 m. pasaulinę finansų krizę, politikai ir...

    Nuomonės
    2023.03.23
    V. Mitalas nemano, jog nauji individualios veiklos ir NT mokesčiai bus priimti Seime 2

    Vytautas Mitalas, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas, teigia, jog mažai šansų, kad Vyriausybės...

    Finansai
    2023.03.23
    Šveicarijos reguliatorius: vyriausybės paskola pateisino „Credit Suisse“ AT1 obligacijų nurašymą

    Šveicarijos vyriausybės suteikta paskola ir garantijos gelbėjant banką „Credit Suisse“ buvo pagrįsta...

    Rinkos
    2023.03.23
    Vasarį fiksuotas pramonės augimas

    Per šių metų sausį ir vasarį visa pramonės produkcija sudarė 6 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su...

    Pramonė
    2023.03.23
    Sankcijos pakirto rusų oligarcho įmonę Kaune Premium

    Rusijos oligarcho Igorio Ziuzino netiesiogiai kontroliuojamos Kauno vielos ir vielos gaminių UAB „Mechel...

    Pramonė
    2023.03.23
    Didžiausi „CoCo“ nuostoliai istorijoje atsilieps bankų finansavimosi galimybėms Premium

    Finansų pasaulis skaudžiu būdu gavo progą pamatyti, kaip veikia po praėjusios finansų krizės sukurtos...

    Rinkos
    2023.03.23

    Verslo žinių pasiūlymai