„Swedbank“ Baltijos šalims šiemet prognozuoja trumpalaikį nuosmukį, SEB prognozės Lietuvai nekeičia

Tekstas atnaujintas papildoma informacija, komentarais apie Estiją

Nepaisant išvengtos gilesnės energetinės krizės, „Swedbank“ ekonomistai vis dar mato daug ekonominių iššūkių. Remiantis banko ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose valstybėse, įskaitant Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis.

Tuo metu SEB nurodo, kad praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl palieka prieš du mėnesius skelbtą šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozę nepakeistą: Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1%, o vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, bus 9% („Swedbank“ – 8,7%) .

[infogram id="f28523dc-dec1-4544-a722-f7878a9fe429" prefix="MtZ" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 01 24"]

„Infliacija 2023 metais mažės ir euro zonoje, tačiau iš Europos Centrinio Banko (ECB) dar tikimės trijų bazinės palūkanų normos didinimo sprendimų, o palūkanų, mokamų už komercinių bankų indėlius centriniame banke, normos piko – 3,25%“ – komentare teigia Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas.

SEB grupės ekonomistų įžvalgos pateikiamos antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

[infogram id="8e033788-291e-4a73-a07b-20f189bfa544" prefix="6zT" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2023 01 24"]

„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad ECB šių metų vasario pradžioje bazines palūkanas padidins dar puse procentinio punkto, o birželio mėnesį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25% – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir EURIBOR.

Kaip pastebi Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, daugelio Vakarų valstybių ekonomikos patirs stagnaciją, tačiau po tuo slypi dideli skirtumai – kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, kasybos ir turizmo klestės, o kiti, tokie kaip nekilnojamojo turto, gali susidurti su rimtesniais iššūkiais.

Baltijos šalys krizės išvengs

Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP išliks nepasikeitęs, Latvijos BVP sumažės 0,9%, o Lietuvos smuks 0,3%. Tačiau šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis, ir kitais metais jau tikėtinas Lietuvos BVP augimas. 

„Latvijos ir Estijos BVP pradėjo mažėti dar praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, ir pernai Estijos ekonomika susitraukė 0,4%, tuo metu Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio ir vis dar augo gana sparčiu tempu. Lietuvos eksportuotojų ir vidaus paklausos atsparumas buvo maloni staigmena, tačiau imuniteto daugeliui išorinių problemų neturime, todėl, tikėtina, kad jos palies ir mūsų ekonomiką“, ? prognozuoja N. Mačiulis.

SEB pažymi, kad po vangios metų pradžios laukiama spartesnės ūkio plėtros Lietuvoje antrą pusmetį.

Pirmą pusmetį neigiamą įtaką BVP darys ir liksiantis metinis namų ūkių vartojimo nuosmukis, nes infliacija vis dar bus didesnė negu gyventojų pajamų pokytis. 

„Antrą pusmetį infliacija bus vienaženklė (darome prielaidą, kad birželį metinė infliacija bus mažesnė negu 10%) ir realusis namų ūkių vartojimo pokytis jau turėtų vėl būti teigiami“, – komentuoja T. Povilauskas.

Be to, SEB nuo 8,5% iki 9% padidino vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo prognozę, matydami, kad nemažai darbdavių ir šiemet ketina nemenkai didinti atlyginimus, norėdami išvengti darbuotojų kaitos.

„Swedbank“ ekonomistai Estijoje, pažymi, kad ekonominis nuosmukis Estijoje užfiksuotas dar 2022 m., kai šalies BVP smuko 0,4%, o šie metai bus laikytini sėkmingais, jeigu bus išvengta nuosmukio.

Tokio žemo pasitikėjimo ekonomikos perspektyvomis, išskyrus koronaviruso krizės metų pasiektą trumpalaikį dugną, Estijoje nebuvo nuo 2009 m. Estijos „Aeripaev“ pažymi, kad koronaviruso krizė Estiją paveikė nežymiai, o atsigavimas buvo labai greitas, tačiau pernai prasidėjęs karas viską pakeitė iš esmės.

Dabar „Swedbank“ ekonomistai Estijoje prognozuoja, kad antrąjį pusmetį atsiras ekonomikos augimo atsigavimo galimybė, o didėjantis darbo užmokestis padidins gyventojų perkamąją galią. Nors ukrainiečių pabėgėlių indėlis į ekonomiką yra ganėtinai kuklus, manoma, kad jie taip pat prisidės prie ekonominės veiklos ir pagyvėsiančio vartojimo šalyje.

[infogram id="c5ef1004-9b32-4d6a-b195-dedc75992842" prefix="IRr" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2023 01 24"]