Lietuva pateikė prašymą EK dėl 565 mln. Eur subsidijų iš RRF plano

Papildyta Finansų ministerijos duomenimis, kontekstu

Planuojama, kad paramą Lietuvą gaus jei EK vertinimas bus pozityvus, pranešė  Finansų ministerija.

Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir pritarus ES Tarybai skiriamos lėšos – Lietuvos atveju – už pirmuosius 33 rodiklius.  

Pagal RRF Lietuvai 2021–2026 m. laikotarpiu ekonomikos skaitmeninei ir žaliajai transformacijai skirta 2,2 mlrd. Eur subsidijų.

289 mln. Eur avansas iš RRF lėšų Lietuvą pasiekė dar 2021 m. rugsėjį, už kurias atsiskaityti nereikia, tačiau kitos išmokos pasieks biudžetą tik atsiskaičius EK už plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų priemonių įgyvendinimą. 

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, sako, jog tai reikšmingas „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimo žingsnis.

„Planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui paprastai reikia šiek tiek daugiau laiko. Per pirmuosius metus įgyvendinome pusę reformų veiksmų ir užtikrintai judame pirmyn“, – pranešime sakė ministrė. 

Pasak jos, rengiamas plano papildymas investicijomis į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą.

Planą sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima kartu su EK ekspertais.

G. Skaistė anksčiau pripažino, kad laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žadėjo tai padaryti iki metų pabaigos, o prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai. 

Finansų ministerija anksčiau BNS nurodė, kad bus prašoma paskolinti apie 1 mlrd. Eur atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui. 

Skelbta, kad prašymas EK buvo atidėtas, nes nebuvo priimti sprendimai dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio, nepakeista Strateginio valdymo metodika. Ministerija trečiadienį pranešė patikslinusi įstatymo pataisų projektą dėl naujo gyventojų NT mokesčio modelio ir teikia jį Vyriausybei.

VŽ jau rašė, kad  kad Vyriausybė dėl šių laiku neatliktų „namų darbų“ atidėjo pirmąjį prašymą EK. Išsamiau apie tai skaitykite čia.

Marius Vaščega, EK atstovas Lietuvoje, tada BNS teigė, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžė, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.

M. Vaščegos teigimu, Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. Eur, tačiau iš kiekvieno mokėjimo išskaičiuojant 13% pernai išmokėto 289 mln. Eur avanso, reali suma bus mažesnė – 565 mln. Eur.

2023 metais Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. Eur, 2024 metais – 319 mln. Eur, 2025 metais – 192 mln. Eur, 2026 metais – 288 mln. Eur.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš šio plano skirti iki 3 mlrd. Eur paskolų ir 2,225 mlrd. Eur dotacijų.