N. Mačiulis: recesija ateina, tačiau, kad ji virstų krize, daug priežasčių nėra

Tekstas papildytas naujomis infogramomis, N. Mačiulio komentarais

„Swedbank“ ekonomistai taip pat prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

Jų vertinimu, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitais metais sulėtės iki 8,7%, panašiais tempais didės ir atlyginimai. Sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas 2024 metais, kai kainos turėtų padidėti 2,3%.

„Swedbank“ ekonomistai nepakeitė BVP augimo prognozės Lietuvai: kaip prognozuota rugsėjį, šiemet numatomas 0,5% augimas, kitąmet ekonomika neaugs, o 2024 m. kilstels 2,1%.

[infogram id="5b4b558f-9712-4b67-b5d6-8d13c9f65204" prefix="Z25" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2022 10 25"]

Recesija yra, tačiau krizės nėra

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pristatydamas makroekonominę prognozę antradienį žurnalistams pabrėžė, kad laukiama recesija tai dar nėra krizė.  

Recesija yra ekonomikos susitraukimas, apibūdinamas kaip du ketvirčius iš eilės mažėjantis BVP. Tai dar vadinama technine recesija.

Ekonomisto teigimu, krizės šiuo metu nėra, nes pagal apibrėžimą tai yra netikėtumas, didelis skausmingas šokas.

„Tokio šoko nėra. Matome energijos krizę, ją valdome“, – komentavo N. Mačiulis.

Jo teigimu, gali būti netikėtumų, nesuvaldytų situacijų Europoje, ką neseniai stebėjome Jungtinėje Karalystėje  (JK): ten buvo beprasidedanti sisteminė finansų krizė po to, kai buvo patvirtintas nesubalansuotas biudžetas ir investuotojai prarado pasitikėjimą JK valiuta ir vertybiniais popieriais. Tačiau situacija buvo greitai suvaldyta.

„Tokio pobūdžio sukrėtimų, sisteminių šokų gali būti, tačiau, mūsu vertinimu, tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus“, – komentavo N. Mačiulis. 

[infogram id="6b4d5a3b-4fda-4645-929f-ff2273d06489" prefix="kJJ" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 10 25"]

Vertinant recesijos gylį ir plotį, pasak ekonomisto, svarbu vertinti net tik BVP susitraukimą, bet taip pat ar auga nedarbo lygis, kaip keičiasi užimtumas ir realios gyventojų pajamos.  

Jis kalba, kad euro zonoje stebima recesija, dar laikytina „labai geru gyvenimu“, kur nedarbo lygis išlieka žemas, vis dar trūksta darbuotojų.  

„Tad recesija tam tikru aspektu yra nusileidimas nuo aukšto vartojimo lygio iki šiek tiek žemesnio lygio, galbūt laikinai, tol, kol didelę dalį pajamų suvalgo pabrangusios žaliavos, vietiniai ištekliai“, – tęsė N. Mačiulis. 

Ekonomistas teigia, kad Baltijos šalims, kaip ir daugeliui kitų ES valstybių, šią žiemą recesijos išvengti nepavyks. 

„Kita vertus, nėra daug priežasčių tikėtis didelio šoko – gyventojų skola išlieka viena mažiausių ES, mes nebuvome per daug atitrūkę nuo savo galimybių, padės ir anticiklinė fiskalinė politika“, – pranešime cituojamas N. Mačiulis.

Realus darbo užmokestis Baltijos šalyse šiemet sumažėjo maždaug 7%, bet kol kas didelės įtakos vartojimo tendencijoms tai neturėjo. Mažmeninės prekybos apimtis išlieka panašiame arba šiek tiek žemesniame lygyje nei prieš metus. 

„Vyriausybių siūlomos energijos kainų kompensavimo priemonės, mažėsianti infliacija, didėjantis minimalus bei vidutinis atlyginimai amortizuos neigiamus šokus. Tačiau turbūt svarbiausia yra tai, kad nedarbo lygis sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų, ir kol kas nėra priežasčių dideliam jo šuoliui“, ? teigia N. Mačiulis.

Gyvenamojo NT prognozė

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas, N. Mačiulis sakė, kad sukrėtimai Lietuvoje yra mažai tikėtini.  

„Sandorių skaičius būsto rinkoje mažės, bent kai kuriuose rinkos segmentuose tikėtinas ir kainų sumažėjimas, tačiau griūtis išlieka mažai tikėtina. Vis tik reikia pripažinti, kad neapibrėžtumas yra itin didelis, nemalonūs siurprizai galimi iš įvairių pusių“, – pridūrė N. Mačiulis.

Pasaulinė ekonomika, Europa

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja. Nors visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis, visgi tuo pačiu metu daugėja ženklų, kad kitąmet infliacija sparčiai mažės. 

„Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8%. Prognozuojama, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8%, Švedijos ir JK – 1,1%. JAV ekonomika turėtų vis dar augti, tačiau, pasak „Swedbank“ ekonomistų, jos augimas sieks vos 0,2%, o visos euro zonos BVP išliks nepasikeitęs.

„Šiuo metu daugelio pasaulio valstybių augimo perspektyvas slopina keli veiksniai – dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos ir, galiausiai, itin prasti verslo ir gyventojų lūkesčiai. Jau matomos ir neigiamos to pasekmės – kai kur krentantis gyventojų vartojimas ir braškančios būsto rinkos. Vis tik kol kas ilgesnio ir gilesnio ekonominio įšalo tikimybė išlieka maža, o 2024 m. jau tikėtinas daugelio ekonomikų atsigavimas“, – apibendrina N. Mačiulis.

Energijos kainos

Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, šių metų spalio mėnesio pabaigoje Europos gamtinių dujų kainos nukrito žemiau 150 Eur už MWh, nors dar vasarą kainų pikas buvo arti 300 Eur už MWh. Vis tik ekonomistų vertinimu, tai tik laikinas atokvėpis, ir Europos energijos krizės suvaldymui reikės daugiau laiko.

„Šiuo metu beveik visos gamtinių dujų saugyklos Europoje yra užpildytos, o spalį dujos dar nebuvo naudojamos šildymui. Prasidėjus šildymo sezonui dujų trūkumo problema vėl paaštrės, ypač jei Europoje vyraus žemesnė nei vidutinės oro temperatūra. Ateities sandoriai rodo, kad netrukus gamtinių dujų kainos gali vėl pakilti iki 150 Eur už MWh, ir tokiame lygyje išlikti bent iki kitų metų pabaigos“, – sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, Europa alternatyviais energijos šaltiniais ir tiekėjais apsirūpina greičiau, nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tačiau greičiausiai situacija energetikos srityje įtempta išliks ir kitų metų žiemą.

Laukia palūkanų šokas 

N. Mačiulis nurodo dar vieną daugelio gyventojų lūkesčius ir perkamąją galią slopinantį veiksnį – tai dėl centrinių bankų pastangų kovoti su infliacija sparčiai kylančios palūkanos.

„Rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje ECB bazinės palūkanos pakils iki 3%. Vis tik daugelis ekonominio aktyvumo rodiklių rodo, kad euro zona jau yra recesijoje, todėl paklausos kritimas bei kiti išoriniai veiksniai savaime slopins infliaciją. Prognozuojame, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik iki 2,5%, o jau kitų metų pabaigoje pradės jas mažinti“, – teigia N. Mačiulis.