Lietuvos banko konferencija: infliaciją reikia stabdyti ryžtingai jau dabar

Reklama publikuota: 2022-10-06
svg svg

Po ilgo mažų palūkanų laikotarpio centriniai bankai ir vėl yra visų dėmesio centre. Lietuvos banko šimtmečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (ang. Future of Central Banking) Vilniuje iš viso pasaulio susirinkę centrinių bankų ir finansų institucijų lyderiai svarstė pinigų ir viešųjų finansų politikos sąveikos, centrinių bankų nepriklausomumo bei didžiųjų duomenų panaudojimo klausimus ir pabrėžė, kad centriniai bankai ir vyriausybės turi veikti viena kryptimi.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas, atidarydamas tarptautinę konferenciją „Centrinės bankininkystės ateitis“ pasveikino Lietuvos banką su garbingu 100 metų veiklos jubiliejumi ir išreiškė viltį, kad efektyvi vyriausybių ir centrinių bankų veikla daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, padės ne tik suvaldyti infliaciją, bet ir prisidės prie gyventojų gerovės augimo.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas.

„Infliacinio spaudimo valdymas, verslo patiriamų iššūkių švelninimas ir piliečių gerovės skatinimas šiandien yra pamatiniai viešosios lyderystės tikslai. Tai reiškia, kad centriniai bankai ir ateityje išlaikys kertinį vaidmenį“, – sakė šalies vadovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, savo sveikinimo kalboje pažymėjo, kad „Lietuvos bankas ir toliau prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo bei visuomenės gerovės didinimo. Pagrindinis principas, kuriuo grindžiama visa mūsų veikla, yra vertės kūrimas visuomenei.“ Konferencijoje buvo svarstomi pinigų (monetarinės), viešųjų finansų (fiskalinės) ir makroprudencinės politikos sąveikos, centrinių bankų (CB) nepriklausomumo bei didžiųjų duomenų panaudojimo klausimai. 

Svarbu bendradarbiauti

Markus Brunnermeier, Prinstono universiteto profesorius, pirmojoje konferencijos sesijoje „Ateities politikos priemonių derinys: pinigų, fiskalinės ir makroprudencinės politikos vaidmuo“, pažymėjo, kad istoriniai JAV ir Didžiosios Britanijos duomenys rodo, jog didelę infliaciją nuolat lydėjo dideli viešųjų finansų deficitai. Šią tendenciją galima stebėti ir dabar – prie spartaus kainų augimo prisideda dideli šalių fiskaliniai deficitai.

„Svarbu, kad centriniai bankai ir vyriausybės tarpusavyje bendradarbiautų įgyvendindamos ekonominę ir pinigų politiką“, – pažymėjo M. Brunnermeier. Jeigu CB kelia palūkanas, o vyriausybė į tai neatsižvelgia ir skolinasi toliau, infliacija auga dar sparčiau ir CB tampa dar sunkiau užtikrinti kainų stabilumą.

„Pinigų politikos veiksmai ekonomikai persiduoda po tam tikro laiko, todėl infliaciją reikia stabdyti jau dabar, – pabrėžė profesorius. – Visuomenė stebi, ar CB kovos su infliacija ir atitinkamai formuoja savo lūkesčius dėl kainų lygio ateityje.“ Anot jo, labai svarbu, kad visuomenė tikėtų, jog infliacija sumažės iki pinigų politikos tikslo, nes priešingu atveju jos grįžimui į vėžes reikės gerokai daugiau laiko ir pastangų.

„Jeigu neužtikrinsime lūkesčių, kad infliacija ateityje sumažės, pasitikėjimui susigrąžinti gali prireikti dešimt metų, todėl CB turi imtis ryžtingų infliacijos mažinimo veiksmų jau dabar“, – tvirtino M. Brunnermeier.

M?rio Centeno, Portugalijos banko pirmininkas.
Mario Centeno, Portugalijos banko pirmininkas.

Mario Centeno, Portugalijos banko pirmininkas, taip pat pabrėžė, kad svarbu, jog CB ir vyriausybės koordinuotų savo veiksmus ir nesiveltų į abipusius kaltinimus, kad savo veiksmais mažina vieni kitiems manevro laisvę.

„Pinigų politika kuria pasitikėjimą, ji turi veikti, kad infliacija išliktų pririšta prie inkaro, o fiskalinė politika turėtų palaikyti stabilumą“, – konferencijoje kalbėjo M. Centeno. Svarbu, kad CB elgesys būtų nuspėjamas ir jie aiškiai signalizuotų, kur jie eina, kad ekonomika savo ruožtu galėtų prie šios politikos prisitaikyti.

„Dabar pajamos iš mokesčių dėl infliacijos sparčiai auga – tai didina riziką, kad šalys pervertins savo fiskalines galimybes. Fiskalinė politika neturėtų maitinti infliacijos, o parama turėtų būti teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikės“, – teigė M. Centeno. Jis taip pat pabrėžė, kad fiskalinė politika turėtų veikti anticikliškai – gerais laikais reikia kaupti atsargas, kad jas galima būtų panaudoti blogais laikais.

Parama – pažeidžiamiausiems

Luis de Guindos, Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkės pavaduotojas, pažymėjo, kad fiskalinė ir makroprudencinė politika turėtų sudaryti pirmąsias gynybos linijas saugant ekonomikos ir finansų stabilumą, o pinigų politika turėtų būti orientuota į kainų stabilumą. Anot jo, tiek fiskalinė, tiek makroprudencinė politika turi būti aiškiai anticiklinės. Geruoju laikotarpiu turi būti kaupiami rezervai, kuriuos būtų galima panaudoti bloguoju laikotarpiu.

„Fiskalinių priemonių mastas ir pobūdis dabar turi būti kitoks nei pandemijos įkarštyje. Fiskalinė politika neturėtų skatinti infliacijos. Paramos priemonės turi būti laikinos ir pritaikytos pažeidžiamiausiems, labiausiai nuo didelės infliacijos kenčiantiems namų ūkiams ir įmonėms.

Struktūriniai skirtumai

Mārtiņš Kazāks, Latvijos banko pirmininkas, pažymėjo, kad paskutiniu metu fiskalinė ir pinigų politika žengė koja kojon, darė labai panašius dalykus ir taip viena kitai didino manevro laisvę, tačiau dabar kyla rizika, kad abiejų šių politikų kryptys gali išsiskirti.

„Pinigų ir fiskalinės politikos sąveika krizių laikotarpiu suteikia daugiau erdvės, tačiau šis receptas veikia tik tuo atveju, jeigu pinigų politika gali paremti fiskalinės politikos veiksmus, nustatydama mažas palūkanas, o fiskalinė politika neturi bėdų su finansiniu tvarumu“, – pažymėjo Latvijos banko pirmininkas. Taip pat svarbios yra ir struktūrinės reformos.

Mārtiņš Kazāks, Latvijos banko pirmininkas.
Mārtiņš Kazāks, Latvijos banko pirmininkas.

„Euro zonoje šiuo metu turime 19 fiskalinių ir vieną pinigų politiką, todėl išlieka fragmentacijos rizika – būtų žymiai geriau, jeigu visa ši architektūra būtų užbaigta ir turėtume vieną fiskalinę ir vieną pinigų politiką“, – teigė M. Kazāks.

Anot jo, didžiausia infliacija Baltijos šalyse yra todėl, kad čia didžiausios elektros energijos kainos, o šią aplinkybę gali pakeisti struktūriniai sprendimai.

Geriau anksčiau nei vėliau

Po pirmosios sesijos vykusioje diskusijoje Nerijus Mačiulis, „Swedbank“, AB, vyriausiasis ekonomistas, pažymėjo, kad ECB pastangomis infliaciją sumažinus 1 proc. punktu, tiek pat padidėtų ir nedarbas, o Vokietija ir kai kurios kitos euro zonos šalys ir dabar jau yra recesijoje, todėl mažesnės infliacijos kaina gali būti didelė.

Stefan Ingves, Švedijos nacionalinio banko pirmininkas, atsakydamas N. Mačiuliui, paaiškino, kad kitais metais prognozuojamas Švedijos ekonomikos nuosmukis, tačiau reikia galvoti ir apie ilgesnį laikotarpį.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1694?placement=

„Jeigu galvosime, jog infliacija sumažės savaime ir paliksime 0 proc. dydžio palūkanas, tada visuomenė neturės lūkesčių, kad infliacija sumažės. Ir kai išauš diena, kada infliaciją vis dėlto reikės sumažinti, prireiks gerokai didesnių pastangų tai padaryti nei dabar, – tęsė S. Ingves. – Žmonės visuomet nori nemokamų pietų, bet nemokamų pietų nėra ir reikia padaryti tai, ką privalu padaryti, ir geriausia tai padaryti anksčiau nei vėliau, nes vėliau tai padaryti bus dar sunkiau.“ M. Kazāks, Latvijos banko pirmininkas, antrino, kad didesnės palūkanos būtinos, jeigu 2023–2024 m. norime išvengti didelės infliacijos.

„Recesijos rizika yra didelė, nes palūkanas stipriai kelia daugelis pasaulio centrinių bankų, tačiau nedaryti nieko būtų neteisinga, nes tada infliacija išliktų aukšta ilgesnį laikotarpį, o CB prarastų pasitikėjimą ir norint vėl jį susigrąžinti, reikėtų gerokai daugiau pastangų“, – reziumavo Latvijos banko pirmininkas. Šioms nuostatoms visuotinai pritarė ir kiti sesijos dalyviai.

Nuo būsto iki klimato kaitos

CB gebėjimas veikti anticikliškai glaudžiai susijęs su CB savarankiškumu, todėl viena iš konferencijos sesijų buvo skirta CB nepriklausomumo klausimams.

„CB geriausiai prisideda prie kainų stabilumo, jeigu jis yra nepriklausomas – tai rodo tiek teoriniai darbai, tiek empiriniai tyrimai“, – atidarydamas šią sesiją akcentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Po 2009 m. finansų krizės daugelio pažangių centrinių bankų mandatas išsiplėtė apimdamas didesnį ar mažesnį vaidmenį vykdant makroprudencinę politiką, sparčiai kylant būsto kainoms, būsto prieinamumo klausimas tampa vis aktualesnis daugelyje valstybių, CB numato įsitraukti ir į kovą su klimato kaita. Valstybės skolos padidėjimas taip pat gali kurti papildomą spaudimą, kai ateina laikas didini palūkanas. Naujosios Zelandijos rezervų bankas, įgyvendindamas savo politiką, atsižvelgia ir į būsto kainų tendencijas.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Buvo laikotarpių, kai būsto kainos Naujoje Zelandijoje kilo po 20 proc., todėl dabar į savo politiką įtraukiame ir šį aspektą. Būsto kainų klausimą galima spręsti makroprudencinės politikos priemonėmis“, – kalbėjo Adrian Orr, Naujosios Zelandijos rezervų banko pirmininkas. Anot jo, įtaką būsto kainoms bankas gali daryti viešai išsakydamas savo poziciją šiuo klausimu ir derindamas savo veiksmus su vyriausybe. Stabilios būsto kainos prisideda prie finansinio tvarumo, tačiau Naujosios Zelandijos rezervų bankas nėra nusistatęs kažkokio konkretaus būsto kainų rodiklio.

Svarbiausia – kainų stabilumas

Paweł Szałamacha, Lenkijos nacionalinio banko Valdančiosios tarybos narys, svarstė, kad be pagrindinio savo tikslo – palaikyti kainų stabilumą – centriniai bankai gali prisidėti ir prie kitos Europos politinės dienotvarkės punktų – pavyzdžiui, prie kovos su klimato kaita.

„Mes į klimato kaitos aspektus atsižvelgiame įgyvendindami savo investicinę politiką, į tai gali būti atsižvelgiama ir suteikiant kreditų reitingus, – pažymėjo P  Szałamacha. Anot jo, visus šiuos veiksmus galima daryti neatsisakant pagrindinio savo tikslo – kainų stabilumo. Pastarasis ir toliau turi būti pagrindinis tikslas.

„CB per pastaruosius dešimtmečius ne kartą gelbėjo ekonomiką, todėl susiformavo nuomonė, kad jie gali padėti sprendžiant ir kitus uždavinius“, – pažymėjo Boris Vujčić, Kroatijos nacionalinio banko pirmininkas. – Vienas iš tokių naujų uždavinių – finansinio stabilumo užtikrinimas. Nors ir šis įpareigojimas, anot jo, gali sutrukdyti siekiant pagrindinio tikslo – kainų stabilumo.“

„CB gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos klausimus, tačiau ši politika neturi pažeisti pagrindinio tikslo – kainų stabilumo“, – pabrėžė B. Vujčić.

Anot Madis Müller, Estijos banko pirmininko, visuomenės lūkesčiai, kad CB gali imtis ir kitų klausimų, susiformavo dėl to, jog ilgą laiką infliacija buvo maža, todėl visuomenė CB pradėjo ieškoti naujų uždavinių. Vis dėlto, jo nuomone, kiekviena institucija turi užsiimti savo darbais, o klimato kaitos klausimai turėtų būti sprendžiami parlamentuose.

Luiz Pereira da Silva, Tarptautinių atsiskaitymų banko generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Luiz Pereira da Silva, Tarptautinių atsiskaitymų banko generalinio direktoriaus pavaduotojas.

„Ligoninė turi būti ligoninė, bažnyčia turi būti bažnyčia, o CB turi užsiimti kainų stabilumo palaikymu“, – sakė P. Szałamacha. Daugelyje šalių finansinio stabilumo ir makroprudencinės politikos klausimai patikimi įvairiems komitetams, kuriuose CB neturi absoliučios valdžios. Todėl kyla klausimas, kas bus atsakingas, jeigu finansų sistema patirs didesnį ar mažesnį sukrėtimą.

Komentuodamas šį klausimą Luiz Pereira da Silva, Tarptautinių atsiskaitymų banko generalinio direktoriaus pavaduotojas, pažymėjo, kad sprendimai gali būti priimami ir makroprudencinio ar finansinio stabilumo komitetuose, tačiau CB turi koordinuoti jų darbą ir užtikrinti, kad „vakarėlis per daug neįsisiautėtų“. Tik tokiu būdu esą CB įgyvendins visuomenės jiems suteiktą mandatą.

Nauja priemonė – didieji duomenys

Priimdami savo sprendimus, CB naudoja ne tik tradicinę statistinę informaciją, tačiau ir duomenis iš socialinių tinklų bei iš daugelio kitų šaltinių, todėl viena iš konferencijos sesijų buvo skirta temai „Centrinis bankas kaip tikralaikių duomenų talpyka“. Piero Cipollone, Italijos banko pirmininko pavaduotojas, pasakojo, kad Italijos bankas jau šiuo metu veikloje naudoja socialinių tinklų ir kredito kortelių operacijų duomenis.

Piero Cipollone, Italijos banko pirmininko pavaduotojas.
Piero Cipollone, Italijos banko pirmininko pavaduotojas.

„Pandemija paskatino domėtis naujais informacijos šaltiniais – dabar esame tik kelio pradžioje. Duomenis iš alternatyvių šaltinių galima gauti greičiau, tai leidžia mums stebėti visuomenės lūkesčius“, – kalbėjo P. Cipollone. Pavyzdžiui, pasitelkęs informaciją iš „Twitter“, Italijos bankas matuoja infliacijos lūkesčius, o atsiskaitymų kredito kortelėmis duomenys parodo paklausą realiuoju laiku. Tačiau jis pripažino šiame kelyje laukiančius iššūkius. Tai ir duomenų patikimumo, ir asmens duomenų privatumo klausimai. Be to, naujai krypčiai reikia daug investicijų irorganizacinių pokyčių.

Elizabeth McCaul, ECB priežiūros valdybos narė, atkreipė dėmesį, kad turėti duomenų nepakanka, reikia juos analizuoti, todėl būtina daug investuoti į personalą ir technologijas. Anot jos, ECB taikoma sistema „Agora“ pakeitė žaidimo taisykles – ji į vieną vietą surenka tiek tradicinius, tiek netradicinius duomenis, kurių reikia norint vertinti rizikas, išvalo šiuos duomenis ir juos integruoja. Kita ECB priemonė – NAVI – į vieną vietą sujungia visus duomenis, kurie reikalingi vertinant bankų savininkus ir jų sąsajas. ECB taip pat taiko priemonę, stebinčią tekstinę informaciją socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje ir ją analizuoja.

Surinkti neužtenka

Andrea Maechler, Šveicarijos nacionalinio banko valdančiosios tarybos narė, pabrėžė, kad svarbu suvokti surenkamų duomenų kompleksiškumą.

Andrea Maechler, Šveicarijos nacionalinio banko valdančiosios tarybos narė.
Andrea Maechler, Šveicarijos nacionalinio banko valdančiosios tarybos narė.

„10 000 vienetų informacijos per sekundę – tai duomenų upė, kurią reikia integruoti, išvalyti, sugretinti ir vizualizuoti – jos pabaigoje turime matyti ekraną su aiškiomis duomenų vizualizacijomis“, – mintimis dalijosi A. Maechler.

Tobias Adrian, Tarptautinio valiutos fondo patarėjas finansų klausimais ir Pinigų ir kapitalo rinkų departamento direktorius, prognozavo, kad dirbtinio intelekto įtaka finansų sektoriui tik didės ir taps kritine finansų rinkų infrastruktūros dalimi. Ilgainiui šie pokyčiai transformuos pačią finansų sistemą.

„CB, įgyvendindami savo pinigų ir finansų stabilumo įgaliojimus, su šiais pokyčiais turi žengti koja kojon. Jie turi stiprinti atitinkamus savo žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą“, – akcentavo T. Adrian. Diskusijos dalyviai pabrėžė, jog CB turėtų keistis patirtimi šioje srityje, kad išvengtų klaidų ir neefektyvių investicijų.

Tarptautinę konferenciją „Centrinės bankininkystės ateitis“ (ang. Future of Central Banking) organizavo Lietuvos bankas ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements). Konferencijos įrašą galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
M. Majauskas: energijos kainų kompensavimui tiek gyventojams, tiek verslui numatytas milijardas eurų 3

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti...

Verslo aplinka
2022.10.06
G. Skaistė: biudžeto deficitas bus arčiau 5% ribos 1

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad 2023 metų valstybės biudžeto deficitas bus arčiau 5%...

Verslo aplinka
2022.10.06
Lietuvos banko konferencija: infliaciją reikia stabdyti ryžtingai jau dabar Verslo tribūna

Po ilgo mažų palūkanų laikotarpio centriniai bankai ir vėl yra visų dėmesio centre. Lietuvos banko šimtmečiui...

Finansai
2022.10.06
Pagal pirminį planą mokesčių atidėjimo sulauktų vos 140 Lietuvos įmonių Premium

Vyriausybei neskubant pristatyti naujų pagalbos verslui priemonių, o ministrams tik užsimenant apie galimą...

Finansai
2022.10.06
„E-tolling“ sistema nebus paleista laiku, terminą numatoma atidėti Premium

Nuo kitų metų sausio 1 d. turėjo įsigalioti nauja kelių rinkliavos sistema „e-tolling“. Tačiau Lietuvos...

Logistika
2022.10.06
PPO apkarpė 2023 m. pasaulinės prekybos prognozę, neatmeta recesijos

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ekonomistai prognozuoja, kad tarptautinės prekybos augimas kitąmet...

Finansai
2022.10.05
Valstybė į nuostolius gali nurašyti iki penktadalio per pandemiją atidėtų mokesčių Premium

Už atidėtus mokesčius pagal mokestinės paskolos sutartis įmonės šiemet sumokėjo daugiau nei 1 mln. Eur, o iš...

Finansai
2022.10.05
ECB vadovė: sunku prognozuoti, ar infliacija jau pasiekė piką 4

Infliacijai euro zonoje dėl kylančių energijos kainų pasiekus rekordinį lygį, Christine Lagarde, Europos...

Finansai
2022.10.05
Prie „Compensa Vienna Insurance Group“ vadovų komandos prisijungė J. Judickienė

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamentui...

Vadyba
2022.10.05
Lietuvos bankas nustatė 1% anticiklinio kapitalo rezervo normą 1

Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės turės stiprinti savo finansinį atsparumą ir...

Rinkos
2022.10.05
E-sąskaitos jau prieinamos ne tik stambiam verslui Verslo tribūna

Inovatyvius sąskaitų faktūrų valdymo įrankius, tokius kaip skaitmeninimas ir automatizavimas, dažniausiai...

PowerUp ruduo
2022.10.05
Pagalba verslui: iš 130 mln. Eur paskolų biudžeto suteikta viena Premium 1

Birželio viduryje sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančiam verslui valstybė sukūrė paramos galimybę –...

Gazelė
2022.10.05
Nominacijos liudija: Rivile eina teisinga linkme ir turi potencialo augti Verslo tribūna

Rugsėjo pradžioje „Rivile“ pasiekė džiugi žinia: kompanija pateko į „TOP įmonė 2022“ – patikimiausių,...

Finansai
2022.10.05
Švedijoje prasideda sukčiavimu kaltinamos buvusios „Swedbank“ vadovės teismas

Padalinius visose trijose Baltijos šalyse turinčio Švedijos banko „Swedbank“ buvusi vadovė Birgitte Bonnesen...

Rinkos
2022.10.04
„Invega“ pradeda teikti paskolas nuo karo nukentėjusiam verslui

„Invega“ pradeda teikti tiesiogines paskolas apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms...

Gazelė
2022.10.04
LB mažins maksimalų banko sąskaitos administravimo mokestį 3

Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų...

Finansai
2022.10.04
Lietuvos BVP 2021-aisias augo 6%, iki 56,2 mlrd. Eur

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais to meto kainomis siekė 56,2 mlrd. Eur – 6% daugiau nei...

Finansai
2022.10.04
Pigiausių maisto produktų krepšelis per metus brango 30,9% 4

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas stebinčio portalo...

Finansai
2022.10.04
10 turtingiausių Estijos žmonių: milijardus atnešė programėlės Premium

Turtingiausių Estijos žmonių šių metų TOP, kurį sudarė estų verslo dienraštis „Aripaev“, viršūnėje – iš...

Finansai
2022.10.03
Valstybės kontrolierius: Lietuva planuoja persiderėti dėl europinių RRF dotacijų

Su prezidentu susitikęs valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigia, kad svarstoma persiderėti, kaip...

Finansai
2022.10.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku