TIPS finansavimas atveria galimybes įmonėms ir organizacijoms didinti energinį efektyvumą

Energijos taupymas – indėlis į energetinės nepriklausomybės didinimą 

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, šiandien pastatų šildymui ir vėsinimui sunaudojama daugiau nei 40 procentų visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, užtikrinti prieinamesnes energijos kainas privatiems vartotojams ir verslo subjektams galima ne tik ieškant alternatyvių dujų tiekėjų ar vystant atsinaujinančių išteklių energetiką, bet ir didinant energijos efektyvumą. 

„Pigiausia energija yra ta, kurios nesunaudojame, todėl energijos taupymas yra greičiausias ir pigiausias būdas mažinti dabartinę energetinę priklausomybę, taip pat padedant sumažinti sąskaitas gyventojams ir verslui. Būtent dėl šios priežasties energijos vartojimo efektyvumą didinantys sprendimai, kurie yra numatyti įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, yra tikrosios energetinės nepriklausomybės ir kainų stabilumo stuburas ilguoju laikotarpiu“, – sako už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys. 

Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, verslo bendruomenė turės atlikti reikšmingą indėlį į Žaliojo kurso įgyvendinimą ir energetinės nepriklausomybės didinimą. „Jos pasiryžimas didinti energijos vartojimo efektyvumą, noras pasinaudoti Europos Sąjungos investicijomis, o taip pat ir privačios investicijos, padedančios taupyti energiją, yra būtinos įgyvendinant žaliąjį kursą bei naujausius Europos Sąjungos planus atsisakyti rusiškų energijos išteklių“, – pažymi eurokomisaras. 

Energinio efektyvumo audito naudos 

Įsivertinti savo energinį efektyvumą bendrovės gali atlikdamos energijos vartojimo auditą. Didžiąsias Lietuvos įmones, turinčias nuosavybės (pastatų, technologinių įrenginių ar transporto priemonių), tai daryti įpareigoja. Visgi pastaruoju metu poreikis energiniam auditui auga ir tarp mažų bei vidutinių įmonių – tai lemia ekonominė bei geopolitinė situacija. 

„Energijos vartojimo auditus užsako trijų tipų klientai: didelės įmonės, kurioms auditai yra privalomi, paramą pagal vieną iš energinio efektyvumo priemonių siekiančios gauti įmonės, kurioms auditas taip pat yra privalomas teikiant paraišką finansavimui gauti, bei kitos bendrovės, kurioms energijos sąnaudos tampa našta ir kurios vien savo kompetencijomis nepajėgia rasti būdų sutaupyti – tai ypač pasijuto dabar, ženkliai išaugus energijos kainoms“, – pasakoja Gediminas Šilanskas, nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo ir energinio efektyvumo konsultacijų bendrovės „MEPCO“ atstovas. 

Galimi trijų tipų energijos vartojimo auditai: pastatų, technologinių procesų ir įrenginių bei transporto priemonių. Jų metu surenkama ir analizuojama informacija apie įmonės veiklą, naudojamas energijos rūšis / kiekius ir joms tenkančias išlaidas, nustatomos įrenginių techninės bei energinės charakteristikos, suskaičiuojamos įmonės CO2 emisijos, galiausiai įvertinamos energijos sąnaudų ir išlaidų energijai bei emisijų mažinimo galimybės, pateikiamos taupymo priemonių rekomendacijos, parengiama audito ataskaita. Audito kaina priklauso nuo jo tipo bei apimties ir gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. 

„Energijos vartojimo auditas detaliai ir objektyviai parodo įmonei energijos sąnaudų pasiskirstymą, leidžia lengviau suprasti, kas yra pagrindiniai energijos vartotojai, į ką reikia atkreipti dėmesį, norint optimizuoti energijos sunaudojimą. Audito metu randame neefektyvias vietas, kurias atnaujinus išauga veiklos efektyvumas, tuo pačiu – ir pelnas. Beje, net ir tose įmonėse, kuriose iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkinga ir modernu, randame priemonių taupymui“, – apie audito vertę pasakoja Gediminas Šilanskas. 

Jo teigimu, energinio efektyvumo auditas ne tik padeda rasti būdus kaip sumažinti energijos vartojimą, išlaidas energijos ištekliams bei savo CO2 pėdsaką, bet ir padeda siekiant gauti finansavimą tam skirtų priemonių įgyvendinimui – ar tai būtų „žaliosios“ paskolos, ar tokių platformų kaip TIPS finansavimas. 

Beje, elektros energijai imlios įmonės, t. y. įmonės, per metus sunaudojančios daugiau nei 1 GWh elektros energijos, sėkmingai įgyvendindamos ne rečiau kaip kas ketverius metus atliekamame audite numatytas energinio efektyvumo priemones, gali atgauti ir dalį sumokėtos VIAP kainos. 

Auditas leido atrasti kelių konkurencingumui didinti 

2017 metais AB „Panevėžio stiklas“ atliktas kelis tūkstančius eurų kainavęs energinis auditas leido įmonei įvertinti, kokios priemonės padėtų sutaupyti energijos ir lėšų. Remdamasi juo bendrovė parengė projektą ir 2018 metais gavo finansavimą (siekusį 160 tūkst. eurų – 80 % viso projekto vertės) iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA). 

Įgyvendinant projektą įdiegtos energinio efektyvumo priemonės – atnaujintas apšvietimas bei susidariusios atliekinės šilumos panaudojimas pastato šildymui – leido įmonei per metus sutaupyti 8466 MWh energijos ir sumažinti kaštus. Svarbu pažymėti, kad auditas ir įgyvendintos efektyvumo priemonės taip pat atvėrė galimybę bendrovei iš „BaltPool“ atgauti dalį anksčiau sumokėtų VIAP lėšų (apie 100 tūkst. eurų). Jas įmonė panaudojo tam, kad anksčiau numatyto termino gražintų paskolą Viešųjų investicijų plėtros agentūrai. 

Tęsdama energetinio efektyvumo kelią įmonė vėl kreipėsi į VIPA: neseniai patvirtintas TIPS finansavimas AB „Panevėžio stiklas“ saulės jėgainės projektui. Projekto vertė – 1,06 mln. EUR, iš jų 10 metų suteikta TIPS paskola sudaro 847 tūkst. EUR.  Įgyvendinus šį projektą ant penkių gamyklos gamybinių pastatų stogų iškils ~1,5 MW galios saulės elektrinė. Planuojama, kad ji per metus pagamins apie 1500 MWh elektros energijos. Vertinant dabartines elektros kainas skaičiuojama, kad projektas atsipirks per 3–4 metus. 

„Stiklo pramonė yra ypač imli energiniams resursams, todėl energinis efektyvumas mums buvo, yra ir bus labai svarbus, o pasikeitus energinių resursų kainoms, efektyvumas tampa ir išgyvenimo klausimu. Esame išsikėlę pagrindinį tikslą – visus šiuo metu naudojamus energinius resursus pakeisti atsinaujinančiais. Pastatę saulės jėgainę per metus galėsime patenkinti apie 10 % viso bendrovės per metus sunaudojamo elektros energijos kiekio neapkraudami ESO tinklų“, – sako Gintaras Petrauskas, AB „Panevėžio stiklas“ generalinis direktorius. 

Įmonės vadovas teigia, jog TIPS paskola įgyvendinant saulės jėgainės projektą buvo reikšminga. „VIPA finansuoja 80 % viso projekto sumos, be šio finansavimo projekto įgyvendinimas būtų komplikuotas. Nuo praėjusių metų III ketvirčio pradėjus neadekvačiai brangti dujoms, 2021 metus baigėme nuostolingai. Lietuvoje dirbantys bankai labai konservatyviai teikia finansavimą, kai tavo pelno (nuostolio) ataskaita nors vienus metu yra neigiama. Tad TIPS parama mums itin svarbi“, – atskleidžia Gintaras Petrauskas. 

VIPA Klientų aptarnavimo departamento vadovė Asta Gladkauskienė džiaugiasi tęstiniu bendradarbiavimu su AB „Panevėžio stiklas“. „Jau turime patirties finansuojant ankstesnį jų energinio efektyvumo projektą, todėl džiaugiamės, kad klientas ir vėl grįžo pas mus. Įmonės veikla yra artima VIPA strategijai ir finansavimo tikslams, nes tai – didžiausias stiklo perdirbėjas regione, kuris net 50 % stiklo žaliavų gauna iš stiklo duženų“, – sako TIPS platformą valdančios Viešųjų investicijų plėtros agentūros atstovė. 

TIPS finansavimas – energiniam efektyvumui ir žaliosios energijos plėtrai

 Primename, kad į TIPS platformos finansavimą, siekiantį 25 mln. eurų, gali pretenduoti viešojo ir privataus sektoriaus įmonės, ketinančios įgyvendinti projektus energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančios energijos srityse. Finansavimas skiriamas sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. 

TIPS platforma gali pasiūlyti finansavimą projektams, kurie dėl didesnės rizikos ar nepriimtinų finansavimo sąlygų bankiniame sektoriuje finansavimo, tikėtina, negautų. Tai gali būti tiek technologinių procesų bei įrenginių atnaujinimas siekiant energijos taupymo, tiek ir investicijos į pastatų modernizavimą, apšvietimo atnaujinimą, pažangias šildymo, kaitinimo, vėsinimo, vėdinimo sistemas, saulės elektrines, saulės parkus ir kt. 

Pagal visas tris priemones paprastai finansuojama iki 80 proc. projekto investicijų vertės iki 10 metų laikotarpiui, o paskolos gavėjo indėlis turėtų būti ne mažiau kaip 20 proc. Daugiau informacijos – interneto svetainėje adresu http://www.vipa.lt/tips.

 Investicijų platforma „Tvarių išteklių plėtros skatinimas“ (TIPS) savo veiklą pradėjo 2022 metų pradžioje. Platformą įkūrė UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) kartu su investicine bendrove „Europos energijos efektyvumo fondas“ (EEEF). Pagrindinis TIPS tikslas – investicijų, kurios gali padėti mažinti poreikį energijos ištekliams ir auginti jos vartojimo efektyvumą, taip pat didinti žaliosios energijos pasiūlą, skatinimas.