EK: metinė infliacija Lietuvoje šiemet pasieks 17%, euro zonoje – 7,4%

Euro zona ir Lietuva po pandemijos atsigauna lėčiau nei tikėtasi, o infliacija kyla sparčiau dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, ketvirtadienį skelbia Europos Komisija (EK) atnaujintoje makroekonominėje prognozėje, kurioje reikšmingai padidinta infliacijos Lietuvoje ir euro zonoje prognozė.
Tekstas papildytas EK komentaru dėl inflacijos Lietuvoje.
Sparčiai kylančios kainos susilpnino paklausą, o energetinių išteklių deficito grėsmė dėl nutraukto rusiškų dujų tiekimo kerta per vartotojų ir verslo pasitikėjimą ekonominėmis perspektyvomis.
Todėl EK apkarpė plėtros prognozes ir dabar prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet augs 2,6% ir 1,4% 2023 m. Palyginkime: gegužę EK tikėjosi, kad BVP didės atitinkamai 2,7% ir 2,3%.
EK taip pat padidino vartotojų kainų metinę augimo prognozę iki 7,6% šiemet ir 4,3% kitais metais. Gegužę laukta, kad infliacija atitinkamai didės 6,1% ir 2,7%.
Rekordines aukštumas euro zonoje pasiekusi infliacija birželį sudarė 8,6% ir buvo keturis kartus aukštesnė nei Europos centrinio banko tikslinė 2% infliacija.
Mūsų ekonominė prognozė pastebimai sumažinta kitiems metams, šių metų iš esmės nesikeičia dėl spartesnės nei tikėjomės plėtros pirmą ketvirtį. Infliaciją pakėlėme šiems metams, tačiau atslūgus energetinių išteklių kainoms, laukiame mažesnės infliacijos kitąmet, pristatydamas prognozę žurnalistams sakė Paolo Gentiloni, EK narys, atsakingas už ekonomiką.
[infogram id="2abe88b7-b840-40ab-b8b8-8e498c91ad64" prefix="wpm" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. gegužę, %"]
Lietuvos prognozė
Remiantis naujausia EK vasaros prognoze, Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 1,9% (gegužę laukta 1,7%), o 2023 m. paspartės iki 2,5% (2,6%).
Prognozuojama, kad vartotojų kainos Lietuvoje 2022 m. vidutiniškai augs 17% (kai gegužę laukta 12,5%). Manoma, kad infliacija 2023 m. sulėtės iki 5,1% (3%).
Ekonominę plėtrą Lietuvoje slopins mažesnis eksportas į Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją, išliekantis geopolitinis neapibrėžtumas Rytų Europoje, išlikusios įtampos su Kinija ir prognozuojamas realių pajamų mažėjimas 2022 m., dėl ko jau ėmė mažėti privatus vartojimas, pažymima EK prognozėje.
Infliacijai, kuri šiemet ES bus aukščiausia Lietuvoje ir Estijoje (taip pat 17%), didžiausią įtaką darys didėjančios energijos ir maisto kainos.
Trečdalį infliacijos nulemia energijos kainos, kurios, prognozuojama, šiemet padidės maždaug 50%, nepaisant (Lietuvos) institucijų įvestų kainų pažabojimo priemonių, minima EK prognozėje Lietuvai.
Pasak P. Gentiloni, išlieka rizika, kad energetinių išteklių (dujų) kainos Europoje toliau augs, o sustabdžius rusiškų dujų tiekimą, ES ištiktų recesija, kuri tęstųsi ir kitų metų pirmą pusmetį.
Rizika yra, tačiau ji nėra dar materializavusis, sakė P. Gentiloni.
EK nario teigimu, nežinome, kokia bus karo eiga ir dujų tiekimo patikimumas, todėl šiai prognozei būdingas didelis neapibrėžtumas ir ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika.
[infogram id="7192db68-947a-4f91-b6df-35775fbdc6c3" prefix="WxA" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 07 14"]
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti