Infliacijai birželį pasiekus 21%, valstybės kontrolė perspėja dėl valdžios sukamo infliacijos malūno

Atnaujinta Valstybės kontrolės komentaru

Metinė infliacija (pagal vartotojų kainų indeksą – VKI) birželį siekė 21%, o per dvylika mėnesių vartotojų kainos vidutiniškai paaugo 12%, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 

Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija, suderinta su vartotojų kainų indeksu (SVKI), buvo 20,5%, o mėnesio – 2,2%.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių paslaugų, dujų, daržovių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas bei drabužių, informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Mėnesio kainų pokytį daugiausia lėmė degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų kainų padidėjimas bei avalynės, daržovių, drabužių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 24,7%, paslaugų – 12,1%, per mėnesį – atitinkamai 2,7% ir 1,4%.

VKI ir SVKI infliacija

SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

[infogram id="d7a13af2-1a29-4da4-87c7-c5da83719708" prefix="DG8" format="interactive" title="Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai 2022 06"]

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21%, didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Perspėja, dėl neigiamų subsidijų pasekmių           

Kovojant su itin aukšta infliacija, reikėtų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių, kurios augina infliaciją, o brangstant ištekliams didina valstybės skola, pirmadienį pareiškė Valstybės kontrolė (VK).

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti VK, įvertinusi 2022 m. birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, pabrėžė, kad projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. 

„Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – pranešime cituojamas Jaroslavas Mečkovskis, VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas.

VŽ rašė, kad Finansų ministerijos atnaujintomis prognozėmis 2022 m. vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 15,8% t.y. 6 proc. punktais daugiau nei projektuotą kovo mėnesį. Palyginti darbo užmokestis šalyje vidutiniškai didės 13,2%, o tai reiškia, kad infliacija šiemet viršys pajamų augimą ir turės neigiamos įtakos gyventojų vartojimui.

Ministerija teigia, kad pagrindiniu infliacijos veiksniu šiemet išliks aukštos importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. Kiek mažesnį nei energijos kainos, bet stiprų didinantį poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.

VK pažymi, kad Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki.

Ministerija pabrėžia, kad nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6% šiemet ir 2,1% 2023 metais.

 

Laukia kainų mažėjimo dar šiemet

Anot N. Mačiulio, antrąjį šių metų pusmetį recesijos baimė gali lemti mažėjančią paklausą, o dėl to mažės ir infliacija.

„Galvos skausmą dėl infliacijos pakeis migrena dėl recesijos“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, infliacija įsibėgėja daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje – visose Baltijos šalyse ji viršija 20%, panašios tendencijos stebimos Lenkijoje, kitose euro zonos šalyse, tačiau padėtis Baltijos šalyse išsiskiria dėl sparčiau augančių atlyginimų ir vartotojams perkeliamų sąnaudų.

„Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad turi gana stiprų vidinį veiksnį – sparčiai augančius atlyginimus, kurie prisideda prie visų kitų sąnaudų augimo ir šiame kontekste daugelis įmonių neturi galimybių arba nemato poreikio tų sąnaudų neperkelti galutiniam vartotojui, kadangi paklausa išlieka stipri ir neatslūgo netgi didinant kainas, dėl to ir matėme didesnę infliaciją nei kitose šalyse“, – sakė N. Mačiulis.

Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė, taip pat kalba, kad infliacijos pikas dar nėra pasiektas, tačiau rudenį, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, metinė infliacija turėtų pradėti mažėti.

„Praėjusių metų antroje pusėje kainų lygis ėmė augti ženkliai sparčiau, tad šių metų rudenį, lyginant kainas su aukštesne praėjusių metų baze, metinis kainų augimas turėtų mažėti. Vertinant infliaciją, vis dėlto svarbu nepamiršti, kokio didelio neapibrėžtumo sąlygomis šiuo metu gyvename – tą puikiai iliustruoja minėtas pastarojo mėnesio dujų kainų rinkose šuolio pavyzdys – tad egzistuoja daug rizikų, kurių realizacija gali paveikti kainų raidą“, – komentare teigia L. Mociūnaitė.

I. Genytė-Pikčienė teigia, jog nors kainų augimas pranoksta lūkesčius, iki rudens infliacija, tikėtina, dar didės. 

„Taip, tas galutinis birželio rezultatas pranoko pirminį vertinimą ir yra itin aukštas, nes vasaros pradžioje tradiciškai pradėdavo veikti įvairūs sezoniškumai, tačiau, deja, liepą, ypač atsižvelgiant į reguliuojamų paslaugų – elektros ir dujų – brangimą, infliacija, panašu, toliau augs“,  – BNS pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

„Vis dėlto rudeniop turėtų pradėti veikti vadinamoji palyginamoji bazė, todėl bent statistiškai infliacijos dydžiai nebeturėtų taip gąsdinti“, – pridūrė ji.

Kainų vadeles tampo nafta, dujos

LB ekonomistė pažymi, kad sparčiai kylančios energijos kainos tiesiogiai atspindi Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus neramumus energijos išteklių rinkose. Birželį „Brent“ rūšies naftos kainai išaugus iki 118 USD/bbl. ir krintat euro kursui USD atžvilgiu, praėjusį mėnesį smarkiai augo naftai imlios produkcijos – degalų– kainos. Degalai birželio mėn. buvo 63,5% brangesni nei prieš metus, o palyginti su gegužės mėn., degalų kainos padidėjo 11,2%.

Birželį sparčiau brango ir šilumos energija, kuri buvo 110,6% brangesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šilumos kainų raidai daugiausia įtakos turėjo kito energijos ištekliaus – dujų – kainos. Į birželio mėn. šilumos energijos kainas įskaičiuotos dujų kainos buvo 12,2% didesnės nei prieš mėnesį.

 „Energijos produktų kainų pokyčiai vartotojams ateityje priklausys nuo energijos išteklių kainų raidos, kurią, esant neprognozuojamiems agresoriaus veiksmams, numatyti sunku“, – pabrėžė L. Mociūnaitė.

VK skelbia, kad Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. 

ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. 

Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu. Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse.

[infogram id="2abe88b7-b840-40ab-b8b8-8e498c91ad64" prefix="2Wh" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. gegužę, %"]