Infliacijai birželį pasiekus 21%, valstybės kontrolė perspėja dėl valdžios sukamo infliacijos malūno

Publikuota: 2022-07-11
Atnaujinta 2022-07-11 12:48
Algimanto Kalvaičio nuotr.
svg svg
Algimanto Kalvaičio nuotr.

Valstybės kontrolė perspėja, kad Vyriausybei reikėtų vengti perteklinį vartojimą skatinančių mokestinių lengvatų ir kompensacijų, kurios dar labiau įsuka infliacijos malūną, augina valstybės skolą. Tuo tarpu ekonomistai dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės kainų atoslūgio nuo piko tikisi dar šiemet.

Atnaujinta Valstybės kontrolės komentaru

Metinė infliacija (pagal vartotojų kainų indeksą – VKI) birželį siekė 21%, o per dvylika mėnesių vartotojų kainos vidutiniškai paaugo 12%, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. 

Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija, suderinta su vartotojų kainų indeksu (SVKI), buvo 20,5%, o mėnesio – 2,2%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių paslaugų, dujų, daržovių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas bei drabužių, informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Mėnesio kainų pokytį daugiausia lėmė degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų kainų padidėjimas bei avalynės, daržovių, drabužių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 24,7%, paslaugų – 12,1%, per mėnesį – atitinkamai 2,7% ir 1,4%.

VKI ir SVKI infliacija

SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

[infogram id="d7a13af2-1a29-4da4-87c7-c5da83719708" prefix="DG8" format="interactive" title="Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai 2022 06"]

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21%, didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Perspėja, dėl neigiamų subsidijų pasekmių           

Kovojant su itin aukšta infliacija, reikėtų vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių, kurios augina infliaciją, o brangstant ištekliams didina valstybės skola, pirmadienį pareiškė Valstybės kontrolė (VK).

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti VK, įvertinusi 2022 m. birželio 30 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, pabrėžė, kad projektuojant aukštą infliaciją, auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos. 

„Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją. Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – pranešime cituojamas Jaroslavas Mečkovskis, VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas.

VŽ rašė, kad Finansų ministerijos atnaujintomis prognozėmis 2022 m. vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 15,8% t.y. 6 proc. punktais daugiau nei projektuotą kovo mėnesį. Palyginti darbo užmokestis šalyje vidutiniškai didės 13,2%, o tai reiškia, kad infliacija šiemet viršys pajamų augimą ir turės neigiamos įtakos gyventojų vartojimui.

Ministerija teigia, kad pagrindiniu infliacijos veiksniu šiemet išliks aukštos importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. Kiek mažesnį nei energijos kainos, bet stiprų didinantį poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.

VK pažymi, kad Lietuvos ūkio raida 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo sparti, tačiau numatoma, kad antroji metų pusė šalies ekonomikos plėtrai nebus tokia palanki.

Ministerija pabrėžia, kad nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6% šiemet ir 2,1% 2023 metais.

 

Laukia kainų mažėjimo dar šiemet

Anot N. Mačiulio, antrąjį šių metų pusmetį recesijos baimė gali lemti mažėjančią paklausą, o dėl to mažės ir infliacija.

„Galvos skausmą dėl infliacijos pakeis migrena dėl recesijos“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, infliacija įsibėgėja daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje – visose Baltijos šalyse ji viršija 20%, panašios tendencijos stebimos Lenkijoje, kitose euro zonos šalyse, tačiau padėtis Baltijos šalyse išsiskiria dėl sparčiau augančių atlyginimų ir vartotojams perkeliamų sąnaudų.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad turi gana stiprų vidinį veiksnį – sparčiai augančius atlyginimus, kurie prisideda prie visų kitų sąnaudų augimo ir šiame kontekste daugelis įmonių neturi galimybių arba nemato poreikio tų sąnaudų neperkelti galutiniam vartotojui, kadangi paklausa išlieka stipri ir neatslūgo netgi didinant kainas, dėl to ir matėme didesnę infliaciją nei kitose šalyse“, – sakė N. Mačiulis.

Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė, taip pat kalba, kad infliacijos pikas dar nėra pasiektas, tačiau rudenį, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, metinė infliacija turėtų pradėti mažėti.

„Praėjusių metų antroje pusėje kainų lygis ėmė augti ženkliai sparčiau, tad šių metų rudenį, lyginant kainas su aukštesne praėjusių metų baze, metinis kainų augimas turėtų mažėti. Vertinant infliaciją, vis dėlto svarbu nepamiršti, kokio didelio neapibrėžtumo sąlygomis šiuo metu gyvename – tą puikiai iliustruoja minėtas pastarojo mėnesio dujų kainų rinkose šuolio pavyzdys – tad egzistuoja daug rizikų, kurių realizacija gali paveikti kainų raidą“, – komentare teigia L. Mociūnaitė.

I. Genytė-Pikčienė teigia, jog nors kainų augimas pranoksta lūkesčius, iki rudens infliacija, tikėtina, dar didės. 

„Taip, tas galutinis birželio rezultatas pranoko pirminį vertinimą ir yra itin aukštas, nes vasaros pradžioje tradiciškai pradėdavo veikti įvairūs sezoniškumai, tačiau, deja, liepą, ypač atsižvelgiant į reguliuojamų paslaugų – elektros ir dujų – brangimą, infliacija, panašu, toliau augs“,  – BNS pirmadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

„Vis dėlto rudeniop turėtų pradėti veikti vadinamoji palyginamoji bazė, todėl bent statistiškai infliacijos dydžiai nebeturėtų taip gąsdinti“, – pridūrė ji.

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Kainų vadeles tampo nafta, dujos

LB ekonomistė pažymi, kad sparčiai kylančios energijos kainos tiesiogiai atspindi Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus neramumus energijos išteklių rinkose. Birželį „Brent“ rūšies naftos kainai išaugus iki 118 USD/bbl. ir krintat euro kursui USD atžvilgiu, praėjusį mėnesį smarkiai augo naftai imlios produkcijos – degalų– kainos. Degalai birželio mėn. buvo 63,5% brangesni nei prieš metus, o palyginti su gegužės mėn., degalų kainos padidėjo 11,2%.

Birželį sparčiau brango ir šilumos energija, kuri buvo 110,6% brangesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šilumos kainų raidai daugiausia įtakos turėjo kito energijos ištekliaus – dujų – kainos. Į birželio mėn. šilumos energijos kainas įskaičiuotos dujų kainos buvo 12,2% didesnės nei prieš mėnesį.

Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. LB nuotr.
Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. LB nuotr.     

 „Energijos produktų kainų pokyčiai vartotojams ateityje priklausys nuo energijos išteklių kainų raidos, kurią, esant neprognozuojamiems agresoriaus veiksmams, numatyti sunku“, – pabrėžė L. Mociūnaitė.

VK skelbia, kad Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo įtempta geopolitinė situacija. Neapibrėžtumas, susijęs su tolesne Rusijos karo Ukrainoje eiga, nemažėja. 

ES naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paskelbimas ir atitinkamai galimos šių valstybių atsakomosios priemonės gali lemti spartesnį energijos išteklių ir žaliavų kainų augimą. Išlieka ilgesnės tiekimo grandinių trikdžių trukmės rizika, prie kurios prisideda Kinijos taikomi ribojimai, skirti COVID-19 pandemijos valdymui. 

Tai veikia nuo Kinijoje gaminamų komponentų itin priklausomą Vokietijos, pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, pramonę. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas, augančios kainos ir palūkanų normos atsispindi prastėjančiuose euro zonos verslo ir gyventojų lūkesčiuose. Be to, išlieka iššūkiai, susiję su tolesniu pandemijos valdymu. Šios rizikos gali kelti iššūkių ekonominei raidai tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse šalies prekybos partnerėse.

[infogram id="2abe88b7-b840-40ab-b8b8-8e498c91ad64" prefix="2Wh" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. gegužę, %"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Kinija netikėtai apkarpė palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį netikėtai apkarpė palūkanų normas ir išėmė dalį grynųjų pinigų iš bankų...

Finansai
10:55
VMI maitinimo įmonėse nustatė kone 400 mokestinių pažeidimų 3

Viešojo maitinimo sektoriuje šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota...

Finansai
2022.08.14
Rusijos centrinis bankas apie ekonomikos scenarijus ir naftos kainą

Rusijos centrinis bankas mato du ateities ekonomikos scenarijus. Vienas jų būtų spartus prisitaikymas prie...

Pramonė
2022.08.14
Brangstanti energetika labiausiai smogė Estijos gyventojams Premium 1

Europos šalių gyventojus energijos brangymetis palietė skirtingai: vidutinės Suomijos šeimos išlaidas jis...

Finansai
2022.08.14
Šiaulių bankas pirmadienį stabdo atsiskaitymus rubliais

Kitas žingsnis – nuo rugsėjo 1 d. stabdomi bet kokie atsiskaitymai į Rusiją ir Baltarusiją.

Logistika
2022.08.13
Šiaulių banko vadovas: tebelaukiame valdžios atsakymo, ar Kaliningrado tranzitas valstybei svarbus

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
2022.08.12
LB: didėjęs importas, smukęs eksportas ir išmokėti dividendai blogino balansą 1

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir didėjęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos...

Finansai
2022.08.12
JK ekonomika antrąjį ketvirtį susitraukė 0,1%

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį traukėsi, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys,...

Verslo aplinka
2022.08.12
Kaip nepaklysti buhalterijos džiunglėse, kad paskui nereikėtų sumokėti savo turtu Premium

Pradedantieji verslą, ypač tie, kurie nėra sukaupę jam daug pinigų, dažniausiai renkasi dirbti pagal...

Gazelė
2022.08.12
Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. Eur nuostolį

Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. UAH (124 mln. Eur pagal dabartinį oficialių...

Rinkos
2022.08.12
„Kreda“ grupės pelnas pirmąjį pusmetį augo 21%

Kredito unijų grupės „Kreda“ pelnas ir pajamos pirmąjį metų pusmetį augo – nepaisant makroekonominių iššūkių,...

Rinkos
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Medicinos bankas per pusmetį uždirbo 1,8 mln. Eur

Medicinos bankas šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,829 mln. Eur grynojo pelno, 9,95% mažiau nei per tą patį...

Rinkos
2022.08.11
Prezidentūra siūlo kelti NPD bent 100 Eur, didinti kompensaciją už elektrą 3

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 Eur, sako prezidento patarėjas...

Verslo aplinka
2022.08.11
Rusijos Finansų ministerijos duomenys rodo „katastrofišką pajamų griūtį“ liepos mėnesį 31

Energijos išteklių karas su Europa bei nevaldomu tapęs rublio kursas sudavė didelį smūgį Rusijos biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.11
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
„About You“ ir „Zalando“ apyvartos Lietuvoje auga, bet „Aprangos“ neaplenkė Premium

Tarptautinių elektroninės prekybos įmonių „About You“, „Zalando“, „eavalyne.lt“ valdančios „Modivo“, drąsiai...

Prekyba
2022.08.11
Kada nebankrutuoti restoranui: istorijos pamokos, pavojingiausias amžius ir Palangos fenomenas Premium

Šiemet restoranų bankrotų užfiksuota daugiau negu per visus 2021 m., tačiau šie skaičiai – ne blogiausi per...

Gazelė
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6% iki 44,4 mln. Eur

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 44,4 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku