FED išlieka vanagiškas, tačiau liepos susitikimo baigtis dar neaiški

Papildyta poskyriu „Tarp 50 ir 75“.

Praėjusį mėnesį JAV centrinis bankas paskelbė didžiausią palūkanų normos didinimą per beveik 30 metų, nerimaudamas, kad kainų augimo lemiamas spaudimas ekonomikai nerodo jokių silpnėjimo ženklų.

FED pinigų politiką formuojančio Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) nariai padidino bazinę skolinimosi palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto ir tuo metu teigė, kad liepą galimas dar vienas panašus padidinimas, duomenims parodžius, kad metų infliacija gegužę pasiekė 8,6%.

Tai didžiausias rodiklis, užfiksuotas per daugiau nei keturis dešimtmečius.

FOMC narių nerimą kelia tai, „kad infliacinis spaudimas vis dar nerodo silpnėjimo ženklų“, tuo tarpu esama požymių, jog „infliacija bus atsparesnė, nei tikėtasi anksčiau“, rašoma protokole.

Daugelis politikos formuotojų mano, jog esama „didelės rizikos, kad išaugusi infliacija gali įsitvirtinti (ilgesniam laikui – VŽ), jei visuomenė ims abejoti komiteto ryžtu“.

Tačiau protokolas aiškiai parodė, kad bent jau iki metų pabaigos centrinio banko pareigūnai neketina atsisakyti pastangų atvėsinti ekonomiką.

Aukštoms maisto, energijos, būsto ir kitų prekių kainoms varžant amerikiečių namų ūkius, FED pareigūnai pabrėžė, kad tokie žingsniai yra „būtini atkuriant kainų stabilumą“.

Vis dėlto išlieka rizika, kad infliacija ir toliau didės, tvyrant neapibrėžtumui, susijusiam su Rusijos invazija į Ukrainą bei COVID-19 protrūkiais Kinijoje. Šie veiksniai, tikėtina, ir toliau didins kainų spaudimą, teigiama pranešime.

Pareigūnai pripažino, kad gali tekti imtis dar griežtesnės pinigų politikos, „jei padidėjęs infliacijos spaudimas išliks“.

Tarp 50 ir 75

Bendrai, FOMC birželio mėnesio susitikimo santrauka patvirtino, kad FED yra griežtai nusiteikęs kovoti su infliacijos spaudimu, net jei tai reikštų sulėtėjusią ekonomiką. Tiesa, po susitikimo įvykę pokyčiai rinkose neleidžia vienareikšmiškai vertinti protokolo medžiagos.

„Bendrai, nieko daug nesužinojome, bet rinkos tvirčiau įkainoja 75 bazinių punktų palūkanų normos didinimą liepos mėnesiui. Svarbu nepamiršti, kad santrauka buvo iš birželio susitikimo, o susirūpinimas dėl recesijos nuo to laiko gerokai paaštrėjo“, – teigia „Saxo Bank“ strategai.

Anot jų, tai reiškia, kad diskusijos dėl ateinančio žingsnio – ar jis sieks 50 ar 75 bazinius punktus – dar nėra užbaigtos, bet dėmesys krypsta į tolesnę palūkanų normų didinimo trajektorija.

„Geresniam supratimui dabar svarbiausia stebėti šios savaitės darbo rinkos duomenis ir VKI, kuris pasirodys kitą savaitę“, – teigia jie.

Visgi ekonomistai pastebi, kad naujesni duomenys ir apklausos rodo, kad kainų spaudimas, būsto paklausa ir net laisvų darbo vietų skaičius įkaitusioje JAV darbo rinkoje mažėja.

Naftos kainos pastarąsias dvi dienas smuktelėjo, o „Brent“ ir WTI naftos kainos pirmą kartą per maždaug du mėnesius nukrito žemiau 100 USD už barelį ribos.

„Įvykiai nuo birželio sprendimo – intensyvesnės kalbos apie recesiją, lėtėjanti vartojimo paklausa, mažėjančios naftos kainos ir mažesni infliacijos lūkesčiai nei bijota anksčiau – reiškia, kad FOMC greičiau imsis 50 bazinių punktų palūkanų normų didinimo šį mėnesį, nei dar vieno itin didelio žingsnio. Visgi, FED tebeturi abi galimybes“, – rašo „Bloomberg Economics“.

Po birželio mėnesio posėdžio FED pirmininkas Jerome'as Powellas pareiškė, kad toks palūkanų normos didinimas buvo „būtinas“ siekiant sumažinti infliaciją, tačiau pabrėžė, kad centrinio banko tikslas – įgyvendinti šią užduotį nepakenkiant šalies ekonomikai.