Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP

Ministerija pažymi, kad nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6% šiemet ir 2,1% 2023 metais, o 2024–2025 metais – po 3% per metus.

Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.

Lyginant su kovą skelbtu FM scenarijumi, šių metų BVP augimo prognozė nepakeista, o kitų metų pamažinta 0,4 proc. punktais (kovą lauktą 2,5%).

[infogram id="05df74e9-bc0a-4e88-8a30-5e2b49adaf7c" prefix="aQg" format="interactive" title="Copy: Skirtingos BVP prognozės 2022 06 30"]

Infliacija didėja sparčiau nei algos

2022 metais vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 15,8% t.y. 6 proc. punktais daugiau nei projektuotą kovo mėnesį. Palyginti darbo užmokestis šalyje vidutiniškai didės 13,2%, o tai reiškia, kad infliacija šiemet viršys pajamų augimą ir turės neigiamos įtakos gyventojų vartojimui.

Ministerija teigia, kad pagrindiniu infliacijos veiksniu šiemet išliks aukštos importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. Kiek mažesnį nei energijos kainos, bet stiprų didinantį poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.

Numatoma, jog infliacijos pikas bus pasiektas šiemet, o 2023 metais kainų augimo tempas turėtų lėtėti iki 6%, 2024–2025 metais, laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2%.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą karo Ukrainoje ir energetinio šoko akivaizdoje. Nepaisant iššūkių, šalies ūkio plėtra turėtų tęstis tiek šiemet, tiek ir kitais metais.

„Numatome, kad šiemet itin aukštas kainų augimas 2023 metais turėtų lėtėti iki 6%. Vyriausybės taikomos infliacijos pasekmių švelninimo priemonės padės sumažinti neigiamą infliacijos poveikį gyventojų perkamajai galiai, ypač kainų augimo piko laikotarpiu“, – pranešime cituojama G. Skaistė.

J. Rojaka: kainų pikas – rudenį, BVP augs lėčiau

Infliacija Lietuvoje ims mažėti tik rudens pabaigoje, tačiau ir tada ji bus neįprastai aukšta, dėl to šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs apie 1%, sako bendrovės „Creditinfo Lietuva“ analitikė.  

„Infliacijos lygis šią vasarą Lietuvoje tikriausiai išliks rekordiškai aukštas, tai priklauso nuo globalios aplinkos, greitos ir agresyvios centrinių bankų reakcijos. Infliacijos lygis turėtų kristi lapkritį, tačiau, nepaisant to, jis išliks kur kas aukštesnis nei pastarąjį dešimtmetį“, – ketvirtadienį pristatydama Lietuvos ekonomikos ir transporto sektoriaus apžvalgą sakė „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

„Tai paveiks vartojimą ir ekonomiką bendrai, dėl to BVP augimas metų pabaigoje bus apie 1%, bet ir čia globali aplinka išlieka pagrindiniu faktoriumi“, – kalbėjo J. Rojaka.

J. Rojakos teigimu, vasarą prekių ir paslaugų paklausa išliks aukšta, tačiau ekonomikos sulėtėjimas pasijus rudens pradžioje, dėl to mažės gyventojų išlaidos ir įmonių pelnas.

„Kainų spaudimas sumažins verslų pelningumą, taip pat ir paveiks vartotojus, kurie jau sureagavo į tokią infliaciją. Vasara daugeliui namų ūkių vis dar bus aktyvi, nes bus naudojamos per pandemiją sukauptos santaupos, bet rugsėjį tikriausiai matysime neigiamas ekonomikos tendencijas. Rizikų daug yra, bet yra ir galimybių jas suvaldyti, reikėtų išlikti ramiems“, – kalbėjo J. Rojaka.

Statistikai skelbia, jog metinė infliacija Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, buvo 20,5%.