pirmyn! Kol perka - ko nekelti? Ar jau nebeperka?

Niekas geriau nesureguliuoja kainos nei konkurencija laisvoje rinkoje. Čia apie kurą, ne apie žaliavą. Uždėsi kainai lubas - degalinė arba nedirbs, arba įsives kokį nors įvažiavimo mokestį ir t.t. Užbėgant už akių - jei kuro mažmena užsiimtų valstybė ir kainas reguliuotų, tuomet už reguliavimą susimokėtų visi mokesčių mokėtojai. Suma sumarum - nekiškim nagų į procesus, kurie geriausiai veikia patys. O automobilis yra brangu.

Tai jeigu rinka taip viską sureguliuoja, tai kam reikalingas darbo kodeksas ? Kam reikalinga Konkurencijos taryba? Beje, buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad vienas pacientas gydymo įstaigai USA kainuoja daugiau, nei FRA, kur gydymą kompensuoja valstybė.

Tikra konkurencija ir laisva rinka yra nebent akcijų rinka.

Suprantu, kad klausimai retoriniai, bet KT yra apie rinkos sveikumą, o DK - tiesiog taisyklės, apibrėžiančios darbo rinkos išteklių naudojimą, tad argumentas truputį ne į temą. USA ir FR - skiriasi žaliavos kaina (pradėkim nuo DU palyginimo), galbūt veiklos modelis. Turbūt LTU privatūs pacientai pigesni nei FR valstybiniai? Beje, akcijų rinkos turbūt vienos iš labiausiai prižiūrimų ir suvaržytų :)

Mano mintis yra, kad su valstybiniu reguliavimu už kurą mokėtų visi (kaip su šildymo lengvata). Rinkos sąlygomis - tik tie, kurie naudoja. Kas teisingiau?

kuras tik dalis infliacijos. Bet klausimas geras, nes paviršutiniškai žiūrint į naftos kainą biržoje - ji 2011-2014 lygyje (>100$US už barelį), kai tuo metu nebuvo tokio degalų kainų šuolio. Labiausiai tikėtinos priežastys, atmetant pabrangusią logistiką (Mažeikių atveju neaktuali), kodėl kainos pradėjo kilti nuo praėjusių metų vidurio, ir yra pašokę ~50% dvi: 1. Many of the refineries supplying Europe are based in Russia. 2. Tai kad dabar nutraukiamos sutartys ir gamyklos kaip Orlen perka iš Saudi Aramco pagal naujus kontraktus kelia savikainą 2. 'Refining margins are calculated using “crack spreads” – the overall price difference between a barrel of crude oil and the petroleum products refined from it. The spreads have been extremely strong of late – the average US crude spread is at its highest since 1988.' Taigi, panašu brangimą palaiko neelastinga paklausa (kylant kainai nemažėja - kodėl nekelti?), ir užkala išgavėjai (Norvegija, arabai, Nigerija) ir perdirbėjai, ne mažmena. Ir čia ne vien Lietuvos fenomenas.

Ta pati, kurioje ženkliai dominuoja pora didžiųjų pensijų ir investicijų fondų bendrovių?

Vien NYSE 30 trilijonų €€€, kai pats didžiausias Norvegijos fondas valdo turto tik už 1 trilijoną. Dabar sulygink rinkos dalis ir žaidėjų skaičių rinkoj su Lietuvos mažmenine prekyba, kur žaidžia kelios įmonės ar švedų bankus Lietuvos finansų rinkoj.

Biudžeto garintojai vėl darbo metu grybus renka ;) Jau iki tokio lygio pripratę, jog visas jų problemas išsprendžia kišeninis centrinio banko IT adminas vieno klavišo paspaudimu, jog nebesuvokia kaip realus pasaulis veikia... Mąstykite sau labiau įkandamomis paprastesnėmis dimencijomis - jums staiga užsinorėjus stiklinės šviežių sulčių, kažkam reikia surasti tinkamą sklypą vaismedžiams užauginti, nupirkti ir pasodinti sodinukus, juos užauginti, tręšti bei genėti, užauginti vaisius, juos nuskinti, transportuoti, isigyti sulčių spaudimo įrengimus, juos remontuoti, išspausti sultis, jas patiekti į mažmeninę rinką ir t.t. Ir kuomet jūsų kolegos biurokratai pastaruosius 15 metų kasdien be atokvėpio visiems plauna smegenis, jog sultis gerti kenksminga, o vietoje to privalu vaisius valgyti užsilipus tiesiai ant medžio šakos, užgeriant bio kokakola, tai kodėl dabar stebitės, jog blaiviai mąstantys vartotojai ir toliau nori sulčių, kai biurokratų spaudimui pasidavę gamintojai jau senų seniausiai dalį spaudimo aparatų išardė ir pridavė į metalo laužą?

Maurui - nesu šios srities ekspertas, čia mano asmeninis piktinimasis, be didesnių argumentų ir analizės, todėl sutinku kas parašyta pačio komentare. Tačiau mano mintis (ir visą laiką galvoje besisukantis klausimas) - kodėl nereguliuoti produkto, jei jo pardavimuose laisva rinka net nekvepia? Tereikia rasti tinkamus svertus. ------------------ Volodia - nelabai supratau analogijos su nafta. Kad ir kiek kainuotų kaštai ją išgaunant bei patiekiant rinkai, tai nepaaiškina dvigubo kainų kilimo, žaliai naftai nekylant - kaip tik gobšumu.

Oj tie studentai šiais laikais, knygas skaityti tingi, iškart startuolius bėga kurti - deginti centrinio banko kišeninio IT admino prispausdintų nuliukų... Beje, puikiai identifikavote galimybę rinkoje - rekordinės naftos perdirbimo maržos, tad nieko nelaukęs imkite ir pastatykite naftos perdirbimo gamyklą ir po 5 metų parašykite, kaip jums sekasi, čia maždaug tas pats, kas fitneso appsą sukurti - keletas savaitgalinių hakatlonų ir naivuolių pinigai jau byra į kišenę tiesiai iš benzino kolonėlės ;)

Dabar suprantu ką norite pasakyti, tačiau manęs nereikia mokyti kaip viskas veikia, esu sukūręs dalykų skirtingose srityse ir nei viena jų nėra IT ;) pastatyti gamyklą ar kitaip išgauti naudą iš dalyko kurį reguliuoja dirbtinai tiekėjai - nėra laisva rinka. Tai kam pradėt vaidint laisvą rinką ir teisint naudojimąsi situacija? Aš už rinkos ekonomiką visom keturiom, tačiau kartais yra peržiangamos ribos ir įsikiša dirbtiniai reguliuotojai.

Jeigu manot, kad toj naftos perdirbimo markete dirbtinai mažinama konkurencija, yra kazkokie karteliniai susitarimai, tai ne kainas reikia reguliuot, o valstybės institucijom savo darba atlikt, kad tokiu susitarimu nebūtų, nes kainų reguliavimas galų gale prives prie deficito.

mielas ad hominem ir grafomanijos meistre, nepykite, neturiu jums laiko ;-)

Viskas perkama.

O Vyriausybė, kaip visada ne prie ko?

"Šita vyriausybė - geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai" A. Kubilius.

Kuria prasme? Ką LB gali padaryti? Šimkus gali ECB rėkti, kiek jis nori, kad reikia kelti palūkanas, bet jei prancūzai su vokiečiais bei italais to nenorės - tai nieko ir nebus. O griežtinti makropru - LB jau tą ir daro. Bet tai su infliacija nelabai ką turi bendro.

Tai kaip ir nereikalinga institucija, galima būtų staupyti. Vistiek nieko nesprendžia

Jei ką ta institucija save išlaiko ir dar daug milijonų į biudžetą sumoką.

Kas pasakė, kad nieko? Visi LT finansų rinkos dalyviai (bankai, draudikai, lizingo, faktoringo kompanijos, fintech sektorius etc.) yra LB reguliuojami ir prižiūrimi. Euro įvedimas nulėmė tik monetarinės politikos funkcijų delegavimą ECB, rinkos priežiūros funkijos kaip buvo taip liko. Plius ECB iš tikrųjų veika kaip ECBS (Europos centrinių bankų sistema), kuri bendrai atlieka eilę funkcijų, skirtų monitarinės politikos formavimui ir įgyvendinimui.

Nevisai, verslai tiesiog sako kad nebeturi is ko kompensuoti energetikos ir kitu kainu o ir algu didinimo….

Tai faktas, kad daugumai atsiliepe ir dauguma turejo kekti kainas. Kalbu apie tai, kad kai kurie pakele dar ir daugiau nei reikejo.

nu tai nepirkit iš tokių. kas trukdo eiti pas kitus, kur pigiau?

Lidle viskas pigiau :D

Nubausk juos - pasigamink pats!

As ne apie savo pirkima is ju kalbu, o apie tai, kad jie prisideda papildomai prir infliacijos statistikos.

Prie ko cia mano ju baudimas, kalba yra, kad jei ne jie, tai infliacijos skaiciai butu mazesni.

Ruoškis žiemai, o ne panikuok.

kas yra peraugusi kregždutė? :)

Kregzdute -konservatoriu sumbolis. Dabar spek, kas be jokios politines patirties paveldejo pirmininko kede is senelio? Ir dabar uzuot bandes isvengti krizes ja tik dar labiau gilina. Kur ten ta cipsu gamykla, kur maisto eksportas i taivana? Ar jau daug isvezeme produktu i naujas rinkas, kurias taip entuziastingai isvaziavo ieskoti. Aisku krizes metu itikins savo istikimus hipsterius, kad jie yra aukstesne klase ir privalo sumoketi turto mokestukus uz savo lizinginius auto ir nt. P.S Taip jiems ir reikia)

Nepanikuok - jei... komentaras pašalintas

pigiai politikuojate. Lyg infliacija būtų pavaldi politikai, lol ;-)

pigiai politikuojate. Lyg infliacija būtų pavaldi užsienio reikalų ministrui, prajuokinote ;-)

Kai prekes iš Kinijos reikia vežti per Lenkiją ar Latviją ar Bulgariją tai gal biskį pavaldi infliacija ir užsienio reikalų anūkui?

Brangsta ir Kinijos prekės, be to jos nykstamai mažą dalį sudaro importe. Straipsnyje yra lentelė, kurioje atskirų prekių grupių infliacijos įtaka bendrai infliacijai pavaizduota. Bet jokie faktai matyt neturėtų įtakoti išankstinio nepagrįsto neigiamo nusistatymo, su kuriuo ateinama pakomentuoti straipsnio, paskaičius vien tik jo antraštę, ar ne?

o ką darysit, kai jūsų eshope nieks nebepirks? ir nuomininkai tiesiog išsikels?

zinoma, juo brangesnis kuras, juo ilgiau pustyse praleidi tuo daugiau pinigu reikia uzdirbti!

eilinis netinkamas kremlino komentaras

Vadinat VŽ,kurie postina panašius straipsmius kremlinais?Drąsu,labai drąsu...

Darbo laiku VŽ portale miegantis Mauras paprastai visus aploja kremlinais, kurie bent kiek kritikuoja konsevatorių valdžią.

Datą matot, ar traukiat kad patrolinti? 2021 m. balandį ar kas tikėjosi pilnos apimties karo Europoje? Rimtai?

jau pries kara buvo 15%. karas cia ne prie ko.

Siūlau ir ateityje vertinant makroekominius rodiklius remtis 15 mėnesio senumo prognozėmis. Nes su tomis prognozėmis, kaip su vynu, kuo ilgiau brandintos, tuo geresnės.

taip kuo daugiau laiko praeina tuo tiksliau galima pasakyti kaip LB vadovas nesigaudo savo darbe.

šiaip didesnė infliacija turi neigiamų pasekmių, pvz. eksporto konkurencingumui, bet LT situacijoje daug ir teigiamų - ji tempia aukštyn algas, o pelnai rodo kad pernai infliacija verslui nepakenkė. Jūsų prielaida, kad algos kelia infliaciją, yra klaidinga - jos daro įtaką nes dalyvauja spiralėje bet energetika ir maistas yra pagrindas. MMA yra infliacijos kompensavimas. Kai FED ir ECB pradės griežtinti (kelti palūkanų normas), praeis pokovidinė vartojimo banga, kai daugelio prekių ir paslaugų paklausa viršija pasiūlą, stabilizuosis.