Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio
Tekstas papildytas finansų ministrės G. Skaistės komentaru, Ispanijos birželio infliacijos rodikliu
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.
Mėnesio infliacija birželį siekė 2,2%.
[infogram id="4caa326a-99ff-418d-a535-60e3d569ed2a" prefix="DaT" format="interactive" title="Kainų pokyčiai pagal prekių paslaugų grupes"]
Kainų kilimas jau slopina vartojimą
20% ribą Lietuvoje peržengusi infliacija dar labiau sumažins vartojimą, o tai pajus ir verslas, sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas.
„Mes jau buvome įėję į tą 20 procentų ribą, to buvo galima tikėtis, o dabar perlaužta svarbi psichologinė riba, nes žmonės mėgsta apvalius skaičius ir jeigu kas nors dar nejuto tų kainų pokyčių, tai dabar jie yra akivaizdūs“, – sakė M. Dubnikovas.
„Tokie skaičiai sukelia abejones – ką vartoti, kodėl vartoti, pirkti ar nepirkti. Tokia infliacija reiškia, kad antroje metų pusėje matysime mažėjančius pardavimus, o verslas tikrai tai pajus“, – pridūrė jis.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ analitikė, sako, kad dėl toliau rekordus gerinančios infliacijos nereikėtų stebėtis, nes galioja vis dar tie patys veiksniai – žema palyginamoji bazė, Rusijos karo Ukrainoje įtaka, paaštrinusi ir taip sudėtingą tarptautinę žaliavų situaciją, bei vidiniai veiksniai Lietuvoje, pavyzdžiui, brangstančios paslaugos.
„Kadangi brangsta platus žaliavų spektras, tas impulsas nuvilnija per pridėtinės vertės grandines labai plačiai. Kai yra sąnaudų spaudimas, natūralu, susikuria bendri ekonomikos dalyvių infliaciniai lūkesčiai ir kainos kyla kartais ir pamatuotai, o kartais bandant įskaičiuoti ir būsimus augimus“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, kol kas infliacijos tempai išlieka rekordiniai nuo praėjusio amžiaus ir tai yra šių metų tendencija, tačiau kitais metais nuo tokios aukštos palyginamosios bazės kainų augimas neturėtų būti toks spartus. Visgi nerimo kelia situacija dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos ir būsimo derliaus.
„Yra nerimo ženklų dėl šių metų rudens, nes vien kalbant apie maisto prekes yra daug nerimo, susijusio su Rusija ir Ukraina, nes tai reikšmingos maisto žaliavos, Ukrainai sudaromos reikšmingos kliūtys išvežti derlių. Koks bus ruduo, priklausys nuo daugelio veiksnių, kurie jau nebe ekonomikos rėmuose, o priklausys nuo derliaus rezultatų, kuriuos lemia oro sąlygos, ir nuo geopolitinės aplinkos. Tai neapibrėžtumo yra daug, ir pasakyti, kada konkrečiai bus pikas ir jau mažėjimas, nėra lengva“, – sakė ji.
Liepą infliacija bus dar didesnė
Infliacijai birželį Lietuvoje peržengus 20% ribą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad liepą kainų augimas gali būti dar didesnis.
„Tikėtina, kad šią vasarą dar matysime infliacijos augimą, tam turi įtakos ir tai, kad auga energetikos kainos, dujų ir elektros kainos nuo liepos 1 dienos“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė ministrė.
„Jei Vyriausybė būtų nesiėmusi papildomų sprendimų, jos būtų augusios 2–3 kartus, dabar reguliuotojas yra nustatęs, kad jos turėtų augti apie 40%, tai taip pat turės įtaką infliacijos rodikliams“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, balandį priimti valstybės biudžeto pakeitimai dėl infliacijos amortizavimo buvo orientuoti į tai, kad infliacija vasarą išliks aukšta ir bus jos pikas. Ji taip pat kartojo, kad papildomų biudžeto pakeitimų galėtų būti rudenį.
„Jau rengdami šį biudžeto pakeitimą įvertinome tai (aukštą infliaciją – BNS), ir jame numatytos lėšos, kurios dar tik dabar pasiekia ekonomiką – neapmokestinamas pajamų dydis, pensijos, papildomos išmokos, jos pasiekia žmones dabar, birželio mėnesį“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, trečiadienį Vyriausybė taip pat patvirtins pirmąsias išmokas Aplinkos ministerijai – jos skirtos įmonėms, kad jos atsisakytų brangių energijos šaltinių.
„Manome, kad tai ilguoju laikotarpiu padės jiems persiorientuoti prie tų energijos šaltinių, kurie yra pigesni ir labiau prognozuojami ir stabilūs“, – sakė ministrė.
Stagfliacijos grėsmė Europoje
VŽ rašė, kad infliacija gegužę Baltijos šalyse buvo didžiausia visoje euro zonoje, kurioje rodiklis gegužę pakilo iki 8,1%. Estijoje infliacija siekė 20,1%, Latvijoje – 16,4%.
Trečiadienį Ispanija, pirmoji iš didžiųjų euro zonos ekonomikų penketuko, paskelbė birželio mėnesio infliaciją, kuri pakilo iki 10% nuo 8,5% gegužę. Ekonomistai tikėjosi, kad Ispanijoje šį mėnesį vartotojų kainos kils 8,7%.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Lietuvoje pradėjo veikti nauja sutelktinio finansavimo platforma Revestus, siūlanti alternatyvų finansavimo būdą vidutinio verslo įmonėms ir investavimo galimybes investuotojams. Platformos įkūrėjas Artūras Buividas tikina, kad sutelktinis finansavimas gali ne tik padėti verslui, bet ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Šią savaitę birželio infliaciją taip pat skelbs Vokietija ir Prancūzija. Infliacija gegužę Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje, taip pat pranoko ekonomistų lūkesčius ir pakilo iki 8,7% nuo 7,8%, fiksuotų balandį.
Europos centrinio banko (ECB) ekspertai praėjusią savaitę skelbė nesitikintys, kad Europa papuls į stagfliacijos gniaužtus, t. y. aukštos infliacijos ir menko ekonominio augimo ar susitraukimo laikotarpį. Tačiau už Atlanto narstomi recesijos-stagfliacijos scenarijai atpigino naftą. Kas iš tiesų laukia, Lietuvoje ir euro zonoje nuspėti trukdo dėl karo Ukrainoje labai išaugęs neapibrėžtumas.
Naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,1%, t. y. 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovą. Kitąmet laukiama 3,4% augimo (kovą tikėtasi 2,7%).
Euro zona šiuo metu susiduria su aukšta infliacija ir rekordiškai žemu nedarbo lygiu, o tai tarsi rodytų, kad euro zonos ekonomika yra perkaitusi.
Tačiau, kaip pažymi „The Economist“, kiti rodikliai to dar nerodo. Šiuo metu Europa atsidūrė tarp popandeminio atsigavimo ir Rusijos karo Ukrainoje sukelto didelio neapibrėžtumo bei aukštų energijos kainų. Daugelis rodiklių rodo, kad euro zonos augimas lėtėja.
Pramonė Vokietijoje ir Austrijoje susiduria su smukusių naujų užsakymų realybe ir kritusiu verslo pasitikėjimu ateities perspektyvomis. Vokietijoje ir kitose ES šalyse dėl Rusijos sumažinto ar nutraukto dujų tiekimo gresia dujų vartojimo ribojimai verslui ir gyventojams. O laukiamas atlyginimų augimas nepasieks infliacijos lygio.
Liepą Europos centrinis bankas (ECB) spręs, kokiu dydžiu pakelti šiuo metu dar neigiamas palūkanas. ECB teks elgtis labai atsargiai, kad kovojant su kainomis nebūtų suduotas smūgis ekonomikos augimui ir darbo rinkai.
Europos Komisijos (EK) prognozė, skelbta gegužę, numato, kad realusis BVP tiek ES, tiek euro zonoje 2022 m. augs 2,7%, o 2023 m. – 2,3%. Vidutinė metinė infliacija euro zonoje 2022 m. sieks 6,1%, o 2023 m. sumažės iki 2,7%. Numatoma, kad infliacija ES padidės nuo 2,9% 2021 m. iki 6,8% 2022 m., o 2023 m. sumažės iki 3,2%.
[infogram id="2abe88b7-b840-40ab-b8b8-8e498c91ad64" prefix="jat" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. gegužę, %"]
