G. Šimkus pakomentavo recesijos tikimybę, LB iki 15,2% padidino infliacijos prognozę

Tekstas atnaujintas G. Šimkaus komentaru dėl recesijos rizikų, taip pat papildoma LB makroekonomine informacija

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 15,2%. Numatoma, kad tiekimo grandinės ilgainiui bus atkurtos, o energijos ištekliai atpigs, tad ir kitų metų vidutinė metinė infliacija Lietuvoje mažės ir sudarys 4,6%.

„Rizikų balansas dėl prognozių išlieka aiškiai neigiamas. Didesnė tikimybė, kad vidutinė metinė infliacija bus didesnė. Tai jau prognozuoja kai kurios institucijos“, – žurnalistams pristatydamas prognozę sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

[infogram id="db88ac7c-d64c-4959-b55d-cd1c19d83732" prefix="oYl" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 06 17"]

G. Šimkus teigia, kad Lietuvos ekonomika iki šiol atlaikė kelis vienas po kito sekusius šokus: karo sukelto neapibrėžtumo padarinius, energijos kainų šuolį ir sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių poveikį. 

„Vis dėlto šiuo metu ekonomikos prognozes sudaryti itin sudėtinga dėl neprognozuojamų veiksnių gausos. Didesnė tikimybė, kad ateityje jas vėl gali tekti mažinti, o ne didinti“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

[infogram id="948b98e7-a602-4786-acc9-884d4a0bf618" prefix="FTu" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2022 06 17"]

 

Pakomentavo recesijos tikimybę

G. Šimkus, komentuodamas buvusios šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės paraginimus rengtis recesijai, teigė, kad ekonominį nuosmukį (recesiją) ekonomistai įvardija, kaip vieną iš rizikų, kurią įvardija ir LB, t.y. dėl galimo kainų spartesnio didėjimo, ekonominio augimo sulėtėjimo. 

„Ekonomistai nesutaria, ar bus recesija.  Jie įvardija tai, kaip riziką, o ne kaip faktą.  Tai sieja su infliacijos procesų paspartėjimu, taip pat ir su griežtesniu daugelio centrinių bankų atsaku į tą infliacijos paspartėjimą“, – komentavo G. Šimkus.

„Be jokios abejonės, kai centrinių bankų atsakas yra stiprus atsiranda nuogąstavimų, kad tas poveikis ekonomikos aktyvumui gali būti didesnis negu numato politikos formuotojai“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas, kuris taip pat yra Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys.

VŽ šiandien rašo, kad D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, jog pasaulinė ekonomika pereina į recesiją ir to neišvengs Lietuva, todėl tam būtina rengtis.

VŽ kalbinti ekonomistai sako, kad pastebėjimai taiklūs, tačiau ir pati krizė, ir Lietuvos ekonomika – visiškai kitokios nei per pastarąją finansų krizę.  Plačiau skaitykite ČIA.

Karo poveikis primena 2014 metus

LB makroekonominėje apžvalgoje skelbia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kol kas turėjo gana ribotą poveikį ekonomikai, rodo kas mėnesį skelbiami didžiausių ekonomikos sektorių, tokių kaip pramonės, prekybos ir paslaugų įmonių, apyvartų duomenys. Jie kovo–balandžio mėnesiais reikšmingai nesumažėjo. 

Naujausi ateities lūkesčius atspindintys vartotojų ir verslo nuotaikų pokyčiai taip pat labiau primena ne staigų nuosmukį COVID-19 pandemijos pradžioje ar 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės laikotarpiu, o nedidelę korekciją po 2014–2015 m. sankcijų Rusijai dėl Krymo aneksijos ir Rusijos embargo Europos Sąjungos šalių, t. y. ir lietuviškoms, prekėms. Nors ir buvo nutrauktas kai kurių lietuviškų prekių eksportas į Rusiją ir Lietuvos ekonomika augo lėčiau, bet BVP susitraukimo išvengta.

„Šiuo metu vykstanti Rusijos invazija į Ukrainą ir atsinaujinusi pandemija bei ribojimai Kinijoje slopina pasaulio ekonomikos plėtrą ir lemia užsitęsusią aukštą infliaciją. Didelė vidaus paklausa po COVID-19 ribojimų atsiveriančiose valstybėse ir pasireiškianti įtampa darbo rinkose dėl darbuotojų trūkumo dar labiau didina infliacinį spaudimą.“, – pažymima LB pranešime.

Visame pasaulyje sparčiai kylančios kainos verčia centrinius bankus griežtinti pinigų politiką ir taip slopinti jų augimą vidutiniu laikotarpiu. Visa tai per tarptautinės prekybos ir finansinius ryšius veikia ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje. 

„Europos Centrinis Bankas jau kurį laiką nuosekliai įgyvendina pinigų politikos normalizavimo priemones – priėmė sprendimą nevykdyti grynųjų turto pirkimų ir ketina nuo liepos mėnesio padidinti bazinę palūkanų normą, kad vidutiniu laikotarpiu sugrąžintų infliaciją euro zonoje iki 2% lygmens“, – sako G. Šimkus.

Metinė infliacija euro zonoje gegužę pakilo iki 8,1% ir buvo keturis kartus aukštesnė už ECB siekiamą tikslinę infliaciją.

Pirmąjį ketvirtį atlyginimai Lietuvoje augo 14%,  o tai šalia energijos ir maisto keliamo kainų šoko, labiau nei kitose ES šalyse augino ir bendrą infliaciją Lietuvoje: ji gegužę pasiekė 18,5% ir buvo viena didžiausių ES.   

LB prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9%, t. y. dešimtadaliu daugiau, nei buvo prognozuota. Tokius pokyčius lemia iki 6,3% sumažėjęs nedarbas ir didelis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1,9% ir vėl pasiekė istorines aukštumas – paskutinį kartą toks aukštas rodiklis buvo fiksuotas 2008 m.