Įmonės ir įstaigos šiemet gali pretenduoti į 1,1 mlrd. Eur ES investicijų

Ministerija pažymi, kad beveik 47% iš bendrai 2021–2027 m. numatytų 8 mlrd. Eur bus nukreipta investicijoms į inovacijas ir žaliąją transformaciją – sektoriams, kurie ilguoju laikotarpiu sukurs didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.

Kiti 30% bus nukreipti į žmogiškojo kapitalo stiprinimą, sprendžiant socialinės įtrauktiems iššūkius bei gerinant pasiekimus švietimo, sveikatos, kultūros srityse ir užtikrinant aukštus užimtumo rodiklius darbo rinkoje.

Per 2 mlrd. Eur arba 28% lėšų bus skirta regionams patiems planuoti investicijas ir įgalinti bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, kurie svarbūs to regiono strategijai ir vizijai.

Be to, į Lietuvos teritorijas, kuriose veikia didžiausi šilumos efektą sukeliančių dujų skleidėjai – Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritis – bus nukreipta 320 mln. Eur investicijų pokyčiams.

Pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją

Trečiadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Elisa Ferreira, Europos Komisijos narė, atsakinga už sanglaudą ir reformas, Vilniuje pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją.

Deklaracija yra politinis įsipareigojimas bendradarbiauti ir įgyvendinti Partnerystės sutartį – 2021–2027 m. laikotarpio strateginį dokumentą – investuojant į Lietuvos regionus, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą, žaliąją ir skaitmeninę transformacijas bei prisidedant prie šalies novatoriško ir tvaraus augimo, akcentuojant piliečių gyvenimo kokybę.

Lietuvos partnerystės sutartis yra trečioji, kuri Europos vienybę ir sutelktumą išbandančio karo kontekste, buvo patvirtinta Europos Komisijos. Tokias sutartis kol kas turi tik Vokietija ir Graikija.

„Lietuva siekia sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, todėl 8 mlrd. Eur naujosios ES finansinės perspektyvos lėšų pirmiausia bus skirti investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, – pranešime cituojama ministrė G. Skaistė.

Jos teigimu, suplanuotos investicijos užtikrins ilgalaikę žmonių gerovę bei sustiprins Lietuvos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą.

„Šie tikslai tampa dar aktualesni Rusijos demonstruojamos karinės agresijos prieš demokratinę Ukrainą kontekste“, – pridūrė ministrė.

Tolygiam šalies vystymuisi užtikrinti ir mažinti regioninius skirtumus per 4,1 mlrd. Eur bus nukreipti į Vidurio Vakarų Lietuvos regioną. Sostinės regionui, atitinkamai, numatoma 573 mln. Eur arba 12% investicinio paketo. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. Eur nacionalinio kofinansavimo lėšomis.

ES parama regionams skiriama pagal jų išsivystymo lygį. Iš viso yra trys kategorijos: mažiau išsivysčiusiais laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75% ES vidurkio, pereinamieji – tarp 75 ir 90%, ir pažengę regionai – virš 90%.

Lietuva traktuojama ne kaip vientisas, o kaip du skirtingo išsivystymo regionai. Ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir vakarų regionui skiriama didesnė ES parama, tuo metu Vilniaus regionui lėšos mažėja.

Sostinės regionas iš ES Sanglaudos politikos fondų iki 2027-ųjų gaus 363,88 mln. Eur – beveik 8,5 karto karto daugiau nei buvo numatyta pirminiame EK siūlyme, tačiau beveik dukart mažiau nei prašė Vyriausybė.

Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui siekia 117%, likusios Lietuvos – 65% ES vidurkio.

Lietuvai 2014–2020 metais parama iš Sanglaudos politikos siekė 6,901 mlrd. Eur.

8 mlrd. Eur vertės Partnerystės programa apima 2021–2027 m. Lietuvai numatytas lėšas iš Sanglaudos fondų, ES atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF), kitų ES šaltinių.