Finansų ministerija mato poreikį plėsti investicijų lengvatą

Pasak Jūratės Laurikėnaitės, ministerijos mokesčių politikos departamento direktorės, užpernai lengvata pasinaudojo 1.765 įmonės.

„Šiuo metu įmonės daugiausia naudojasi investicijų į technologinį atsinaujinimą lengvata“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė J. Laurikėnaitė.  

2020 metais į atsinaujinimą įsigyjant ne senesnį kaip dviejų metų turtą investavo ir lengvata pasinaudojo 1.588 mažos ir vidutinės bei 177 didelės bendrovės. 

Rūtos Bilkštytės, finansų viceministrės, teigimu, faktas, kad lengvata naudojasi daug mažų ir vidutinių įmonių, rodo poreikį plėsti tokios lengvatos pritaikymą. 

„Galbūt yra tam tikras poreikis plėsti šitos lengvatos pritaikymą, kad investicijų į technologinį atsinaujinimą lengvatą turėtų platesnis ratas įmonių – pasinaudotų šią lengvata“, – teigė viceministrė.  

Lengvata pasinaudojusių įmonių investicijos užpernai siekė 749 mln. Eur, o dėl lengvatos į biudžetą nebuvo surinkta 110,7 mln. Eur. 2021 metų duomenų dar nėra. 

Ekspertai siūlo tobulinti lengvatą

VŽ jau rašė, kad 2023 m. yra paskutiniai metai, kai galioja mokestinė technologijų atsinaujinimo (taip pat investicinio projekto) lengvata, todėl siekiant paskatinti privačias investicijas ją reikėtų pratęsti.

Mokesčių ekspertai taip pat rekomenduoja supaprastinti lengvatai keliamus reikalavimus – pavyzdžiui, praplėsti reikalavimus atitinkančio turto grupes ir naudojimo būdą (apimant turto nuomą). Taip pat prailginti turto vienetų pagaminimo terminą, kad lengvata galėtų būti taikoma turtui, pagamintam ir kiek anksčiau nei prieš 2 metus. Taip pat prailginti sukauptų investicijų kėlimo į vėlesnius mokestinius laikotarpius terminą, t. y. ilgiau nei tik 4 metus į priekį.

„Taip pat rekomenduojame supaprastinti lengvatos administravimą, nes šiuo metu yra reikalaujama itin detali ir išsami lengvatos reikalavimus pagrindžianti dokumentacija, o Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija, ją vertinant, yra pakankamai griežta“, – akcentuoja Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris, Mokesčių ir teisės departamento vadovas.

Vyriausybė šį pavasarį atidėjo planus imtis mokestinės reformos, pagrindiniai tokio sprendimo argumentai – nestabili geopolitinė aplinka, išsikerojusi infliacija. Tiesa, VŽ šaltiniai Vyriausybėje neatmeta, kad, jei padėtis stabilizuotųsi, į Seimą gali nukeliauti mokestinių pakeitimų įstatymų paketas dar šį rudenį.

Finansų ministerija prognozuoja, kad investicijų (bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo) augimas Lietuvoje šiemet pastebimai sulėtės iki 2,7% nuo 7% 2021 m. 

Vėlesniais metais laukiama, kad jos augs vidutiniu metiniu 5% tempu.

[infogram id="63c90555-8914-4b67-80d8-e477a5be0323" prefix="N91" format="interactive" title="Investicinio projekto lengvatos"]