„First North“: atspirties taškas mažoms ir vidutinėms įmonėms kapitalo rinkoje

Reklama publikuota: 2022-06-06
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos vadovas  Saulius Malinauskas. 
svg svg
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos vadovas  Saulius Malinauskas. 

Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), subrandinusioms idėją finansuoti verslo plėtrą per vertybinių popierių rinką, palankių galimybių siūlo Baltijos alternatyvioji „First North“ birža. Ekspertų teigimu, detaliau susipažinus su žengimo į „First North“ biržą sąlygomis, išnyksta daugelis stereotipų, kurie vis dar kartais sulaiko bendroves nuo akcijų ar obligacijų listingavimo vertybinių popierių rinkoje. Paprastesni patekimo į biržą reikalavimai, palyginti su reguliuojamąja rinka, mažesni kaštai, subsidijų galimybės –pagrindas pamąstyti apie vertybinių popierių emisijas net ir nedidelėms įmonėms.

„First North“ atveriamos galimybės MVĮ sektoriui buvo išsamiai pristatytos Lietuvos bankų asociacijos (LBA), „Nasdaq“ ir Lietuvos banko renginyje – trečiajame ir finaliniame iš renginių ciklo, kuriame buvo išsamiai diskutuojama apie tai, kaip verslui pritraukti finansavimą per vertybinių popierių rinką.

LBA prezidentė dr. Eivilė  Čipkutė.
LBA prezidentė dr. Eivilė  Čipkutė.

„Alternatyviosios „First North“ rinkos pristatymu užbaigėme renginių ciklą, kuris, tikimės, prisidės prie Lietuvos kapitalo rinkos plėtros. Bendroves, ypač mažesnes, nuo akcijų ar obligacijų emisijų neretai sulaiko išankstinis įsitikinimas, kad šie procesai – labai sudėtingi, kainuoja daug pastangų ir kaštų. Tačiau tiek renginiuose išanalizuoti praktiniai bendrovių listingavimosi biržoje pavyzdžiai, tiek emitentams padedančių patarėjų patarimai ir „Nasdaq“ ekspertų patirtis rodo, kad sprendimas eiti į vertybinių popierių rinką bendrovėms reiškia naują startą ir sėkmingai įgyvendintus verslo planus, kuriuos anksčiau galbūt tekdavo atidėti dėl nepakankamo finansavimo“, – pažymi LBA prezidentė dr. Eivilė  Čipkutė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tinka ir ieškantiems naujų rinkų, ir šeimos įmonėms

„Nasdaq“ duomenimis, šiuo metu Baltijos rinkoje prekiaujama 69 bendrovių akcijomis, iš jų 56 įmonių akcijos listinguojamos reguliuojamoje pagrindinėje rinkoje, 17 – alternatyviojoje „First North“. Tuo tarpu biržos skolos vertybinių popierių sąrašuose yra 78 bendrovės, iš jų reguliuojamojoje rinkoje – 62, „First North“– 16 kompanijų.

Bendra listinguojamų bendrovių akcijų kapitalizacija Baltijos rinkoje siekia apie 10,6 mlrd. Eur, skolos vertybinių popierių rinkos kapitalizacija –  apie 11,1 mlrd. Eur.

„First North“ rinkos akcijų kapitalizacija sudaro apie 326 mln. Eur. Iš viso „First North“ rinkoje vertybinių popierių – akcijų ar obligacijų – emisijas iki šiol yra išleidusios 32 bendrovės.

„Tarp šių bendrovių yra ir labai nedidelių, ir didesnių kompanijų. Pastaraisiais metais stebėjome vis didesnį smulkių ir vidutinių įmonių susidomėjimą galimybėmis pritraukti finansavimą savo veiklai  per kapitalo rinką “, – pažymi „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos vadovas  Saulius Malinauskas.  

Pasak jo, alternatyvioji „First North“ labiausiai tinka bendrovėms, norinčioms žengti į kapitalo rinką paprastesnėmis sąlygomis ir mažesniais kaštais, taip pat įmonėms, norinčioms pradėti auginti investuotojų bazę, didinti įmonės žinomumą, patikimumą, prestižą ir skaidrumą. Tai taip pat galimybė bendrovėms, kurioms reikia kapitalo siekiant patekti į naujas rinkas ar įgyti konkurencinio pranašumo jau esančiose, ar įsigyti kitą bendrovę. S. Malinauskas išskiria ir dar vieną motyvą, galintį paskatinti žengti į biržą – tai kartų pasikeitimą išgyvenančios šeimos verslo bendrovės, kuomet artimieji nėra linkę perimti tėvų verslo. Akcijų rinka taip pat suteikia lanksčių galimybių išeiti ar iš dalies pasitraukti pagrindiniam akcininkui, pritraukiant naujų investuotojų.

„Turime nemažai sėkmingų „First North“ emisijų pavyzdžių: Latvijos kompanija „Virši“ pritraukė beveik 8 mln. Eur, Estijos „Hepsor“ – 10 mln. Eur, „Airobot Technologies“ – 780 tūkst. Eur. Akivaizdu, kad ir nedidelės kompanijos gali sėkmingai pritraukti lėšų. Latvijoje bei Estijoje ir šiemet tikimasi naujų akcijų emitentų, būtų puiku, jei ir lietuviškos bendrovės aktyviau naudotųsi kapitalo rinka“, – sako S. Malinauskas. 

 Latvijos „Virši“ sėkmė – ir lojalūs klientai

Degalinių ir vartojimo prekių tinklą Latvijoje valdanti bendrovė „Virši“ akcijų emisiją „First North“ rinkoje išplatino 2021 m. lapkritį. Janis Viba, „Virši“ valdybos pirmininkas, teigia, kad nors po bendrovės įvykdyto IPO praėjo tik keli mėnesiai, jau dabar akivaizdu, kad kompanija yra stipresnė nei anksčiau, įgijo konkurencinio pranašumo rinkoje ir sėkmingai siekia tolesnių užsibrėžtų verslo tikslų.

„Šiuo metu esame didžiausias vietinio kapitalo degalinių tinklas Latvijoje. Kitas pagrindinis mūsų veiklos segmentas – prekyba vartojimo prekėmis mūsų valdomose parduotuvėse. Šalia šių segmentų, turėjome tikslą dar labiau diferencijuoti veiklą ir žengti į energetikos sektorių – tiekti gamtines dujas bei elektrą verslo įmonėms bei namų ūkiams. Taigi, pagrindinis IPO motyvas buvo, savaime suprantama, naujo kapitalo pritraukimas, tačiau kitas svarbus postūmis – plėtoti naujus verslo segmentus“, – pasakoja J. Viba.

Jis išskiria keletą IPO proceso dalių, kurios suteikia papildomos naudos bendrovei.

„Visų pirma, tai – geroji įmonės valdysenos praktika. Prieš porą metų įmonės didieji akcininkai buvo penki Latvijos piliečiai, jie taip pat buvo ir valdybos nariai. Ruošdamiesi IPO, perėmėme modelį, kuomet dalis akcininkų paliko valdybą ir perėjo į bendrovės stebėtojų tarybą, kurioje yra ir nepriklausomų narių. Stebėtojų tarybos atsakomybių sritis – svarbiausi strateginiai sprendimai, tuo tarpu trys valdybos nariai susitelkia į įmonės veiklą. Kita priežastis, kodėl apsisprendėme platinti akcijų emisiją – lanksti galimybė akcininkams ateityje išeiti iš kompanijos, jei kiltų toks poreikis“,  – pažymi Latvijos kompanijos „Virši“ valdybos pirmininkas.

Bendrovė pritraukė 7,8 mln. Eur kapitalo ir pasiekė apie 10 tūkst. investuotojų, iš jų 15 – instituciniai investuotojai.

„Jau dabar jaučiame, kad tapome gerokai konkurencingesni rinkoje, be to, išplėtėme sau lojalių vartotojų ratą. Investuotojai, įsigiję mūsų akcijų, yra linkę apsipirkti ir kurą piltis mūsų degalinėse, juolab savo akcininkams siūlome naudų programą – nuolaidas ir pan. Apibendrinant, IPO procesas nebuvo lengvas,   prireikė didelių komandos pastangų ir įdirbio, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius“, – teigia J. Viba.

INVEGA siūlo subsidijų priemonę

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios pritraukti kapitalo išleisdamos savo akcijas ar obligacijas, gali gauti kompensaciją daliai išlaidų, patirtų žengiant į vertybinių popierių biržą. Tokią galimybę suteikia nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skatinamoji finansinė priemonė „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“.

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios pritraukti kapitalo išleisdamos savo akcijas ar obligacijas, gali gauti kompensaciją daliai išlaidų, patirtų žengiant į vertybinių popierių biržą. Tokią galimybę suteikia nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skatinamoji finansinė priemonė „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“.

INVEGOS projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.
INVEGOS projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.

„Siūlydami šią priemonę verslui, siekiame skatinti kapitalo rinkų plėtrą Lietuvoje bei padėti MVĮ pritraukti verslo plėtrai reikalingą finansavimą. Šiuo atveju mes kompensuojame 50 proc. bendrovės patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, vertybinius popierius įtraukiant tiek į „Nasdaq Vilnius“ reguliuojamą rinką, tiek į alternatyviąją „First North“ rinką Lietuvoje. Jei į biržą įtraukiamos akcijos, maksimali subsidijos suma gali siekti 100 tūkst. Eur, o obligacijų atveju – 50 tūkst. Eur“, – paaiškina INVEGOS projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.

INVEGOS atstovė taip pat priduria, kad greičiausia vienas iš smulkųjį verslą atbaidančių aspektų žengti į vertybinių popierių biržą yra didelės išlaidos, kurios patiriamos dėl įvairių dokumentų parengimo ir paskelbimo, įmonės veiklos finansinės, mokestinės, teisinės analizės ir kt. Būtent ši INVEGOS įgyvendinama priemonė leidžia susimažinti dalį patiriamos finansinės naštos.

Pagrindiniai rinkų skirtumai

Pasak „Nasdaq Vilnius“ vadovo S. Malinausko, vienas pagrindinių reguliuojamosios ir „First North“ rinkos skirtumų – tai, kad reguliuojamajai rinkai taikomi ES direktyvų reikalavimai, tuo tarpu „First North“ rinkai pakanka Baltijos šalyse nustatytų informacijos atskleidimo ir įmonės finansinei apskaitai taikomų reikalavimų.

Bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalo atskleisti esminę ir finansinę informaciją ES mastu, taip pat ir anglų kalba. „First North“ rinkoje tokio reikalavimo nėra.

„Vertybinius popierius platinant viešai ir įtraukiant į reguliuojamąją rinką, būtina parengti specialų prospektą pagal ES reikalavimus. Investuotojų potencialas šioje rinkoje – labai didelis, listingavimo kaštai taip pat yra didesni nei „First North“ rinkoje. Tuo tarpu išleidžiant vertybinių popierių emisiją iki 8 mln. Eur ir einant į „First North“ rinką, prospektas nebūtinas – pakanka parengti ir biržai pateikti informacinį dokumentą. Listingavimo kaštai „First North“ rinkoje yra mažesni, tačiau ir investuotojų ratas mažesnis“, – kitus skirtumus išryškina „Nasdaq Vilnius“ vadovas.

„First North“ rinka yra itin palanki proga augančioms mažoms ir vidutinėms bendrovėms pritraukti papildomų investicijų. Žinoma, dažniausiai tai – įmonėms, jau pasiekusioms tam tikrą išsivystymo brandą, sukūrusioms paslaugų ar produktų pasiūlą, besinaudojančioms bankų finansavimu ar rizikos kapitalo galimybėmis.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Latvijos metinė infliacija gegužę – mažiausia Baltijos šalyse

Latvijoje metinė infliacija gegužę padidėjo iki 16,9% nuo 13,0% balandį, pranešė nacionalinė statistikos...

Finansai
16:46
Ministrai pritarė griežtesniam kriptoverslo reguliavimui

Lietuvoje kuriantis vis daugiau virtualių valiutų operacijų įmonių, ypač iš Estijos, ir šiam procesui keliant...

Inovacijos
15:37
Lietuva matuojasi teigiamą „Euribor“: kol kas nekrūpčiokime Premium 3

6 mėnesių „Euribor“ simbolinė 0% atžyma ir tolesnis kilimas nesudaro pagrindo krūpčiojimams.

Rinkos
13:29
Ekonomistai: liepą gali būti pasiektas 20% infliacijos pikas, po to ji turėtų slūgti 3

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija gegužę siekė 18,9%, ekonomistai sako, jog brangstant...

Finansai
12:11
Gegužę Lietuvos metinė infliacija siekė 18,9%, vidutinė metinė – 10,5%

Infliacija (VKI) gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvoje siekė 18,9%, o vidutinė metinė...

Finansai
11:01
„LT Technologies“ apie VIVA paskolą: derybos nebuvo paprastos Premium

Metalo apdirbimo UAB „LT Technologies“ dėl paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms su Valstybės...

Pramonė
05:45
Pasaulio bankas: daugelis šalių neišvengs recesijos, ypač jei įsivyraus stagfliacija

Po COVID-19 pandemijos padarinių sekusi Rusijos karinė invazija į Ukrainą dar labiau sulėtino pasaulinės...

Finansai
2022.06.07
TVF šiemet Lietuvoje laukia 18% infliacijos, perspėja dėl kainų ir algų spiralės Premium 36

Po gero starto metų pradžioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai antrąjį ir trečiąjį ketvirčius...

Finansai
2022.06.07
Australijos centrinis bankas padidino palūkanų normas daugiau, nei tikėtasi

Australijos centrinis bankas antradienį padidino palūkanų normas daugiau, nei tikėjosi analitikai, ir...

Rinkos
2022.06.07
Per pandemiją „įšalę“ bankrotai atrieda atidunda Premium

Nors daugeliui sektorių 2021-ieji tapo atsigavimo po pandemijos metais, šiemet daugėja pranešimų iš klientų...

Finansai
2022.06.06
LB: bankai iš esmės atsparūs karui, infliacijai, tačiau gali didėti būsto paskolų įmokos 20

Pandemiją atlaikiusi Lietuvos finansų sistema iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams ir...

Finansai
2022.06.06
„First North“: atspirties taškas mažoms ir vidutinėms įmonėms kapitalo rinkoje Verslo tribūna 1

Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), subrandinusioms idėją finansuoti verslo plėtrą per...

Finansai
2022.06.06
Klientų verslo struktūras tikrins ir finansų įstaigos, ir notarai, ir auditoriai Verslo tribūna

Juridiniai asmenys, kurie bus nepateikę duomenų apie jų galutinius naudos gavėjus į Juridinių asmenų dalyvių...

Ar valstybės skola tikrai „neprašo valgyti“? 2

Šiandien – laisvės nuo mokesčių diena: tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį pajamų mokesčių...

Nuomonės
2022.06.06
2021 m. finansinės ataskaitos jau čia – sužinok kaip sekėsi konkurentams ir klientams Verslo tribūna

Nuo šiandien jau galima pavartyti savo konkurentų, klientų, tiekėjų 2021 m. finansines ataskaitas ir tokių...

Finansai
2022.06.06
Verslas domisi sprendimais lengviau surinkti arbatpinigių: kokie mokesčiai taikomi ir kas juos moka Premium

Maitinimo verslas jau plečia erdves, atveria lauko terasas, kuriasi kurortuose ir laukia tik geresnio oro,...

Gazelė
2022.06.05
Neturėsime pinigų, jei apie juos nieko nesuprasime  Premium 1

Apie finansinį raštingumą Lietuvoje iki šiol buvo kalbama labai mažai. Pinigų arba turi, arba – ne. Apie tai,...

Verslo klasė
2022.06.04
„Standard & Poor’s“ paliko Lietuvos turėtą A+ kredito reitingą

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ paliko galioti anksčiau Lietuvai suteiktą „A+“...

Finansai
2022.06.04
Vokietijoje minimalus valandinis atlygis padidintas iki 12 Eur 1

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12...

Verslo aplinka
2022.06.03
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų siekia beveik 362 Eur

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalies ūkyje pirmąjį ketvirtį Sostinės regione buvo...

Verslo aplinka
2022.06.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku