„Scorify“: karas Lietuvos verslą paveiks giliau nei pandemija

Likviduojamų įmonių skaičius 2022 m. balandį, palyginti su kovu, išaugo tris kartus – balandį likviduojamų įmonių statusą turėjo per 2.000 įmonių, daugiau nei bet kada anksčiau.

„Įmonės gali būti likviduojamos ir savininko sprendimu, ir kreditorių prašymu. Kol kas sunku pasakyti, kaip pasiskirsto ši dalis, tačiau veikiančių įmonių skaičius pradėjo mažėti ir dėl likviduojamų įmonių skaičiaus, ir dėl Registrų centro tęstinės iniciatyvos – per balandį institucija išregistravo rekordinius 3.500 bendrovių“, – komentuoja Jurga Tamašauskaitė, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo klientų vadovė.

Kita vertus, veikiančių įmonių kredito rizika mažėja, atkreipia dėmesį ji.

„Visos šios tendencijos mažina mokėjimų grandinės sutrikimų grėsmę bei apskritai didina verslo atsparumą“, – apibendrina J. Tamašauskaitė.

2022 m. balandį buvo pradėta 118 bankroto procesų. Psichologinė šimto per mėnesį pradėtų bankrotų riba buvo peržengta pernai lapkritį, kai įmonės pradėjo mokėti atidėtus mokesčius valstybei.

Rizikos kol kas tirpsta

„Scorify“ vertinimais, mažiausios rizikos įmonių dalis per metus išaugo nuo 9% iki 15%, o daugiau nei pusės įmonių rizika sumažėjo – ir šis skaičius tolygiai auga nuo 2021 m. vidurio, nepaisant tik šiemet pasibaigusių pandeminių ribojimų.

„Įmonių rizikos pokyčiai pandemijos metu parodė, kad tokių sukrėtimų poveikis pirmaisiais metais nebūna labai ryškus, nebent, kaip pandemijos atveju, buvo imtasi labai griežtų verslo ribojimų. Dėl jų labiausiai nukentėjo maitinimo, apgyvendinimo bei pramogų veiklomis užsiimančios įmonės. Pernai 1% šio sektoriaus įmonių buvo pradėti bankroto procesai“, – sako J. Tamašauskaitė.

Karas blogiau nei pandemija

O karo atveju, anot jos, rizikos yra labiau geopolitinės nei vietinės, jos sutrikdo logistikos grandines, žaliavų tiekimo apimtį, mažėja potencialių pardavimo rinkų.

„Be to, mūsų ir kaimyninių valstybių verslas susiduria su mažėjančiu investuotojų pasitikėjimu, tikrąjį karo poveikį verslas patirs per ilgesnį laikotarpį, ir, tikėtina, kad jis bus gilesnis“, – prognozuoja J. Tamašauskaitė.

Maitintojai ir statybininkai

Didele aukštos rizikos įmonių dalimi šiuo metu pasižymi maitinimo ir apgyvendinimo sektorius: 19%  įmonių įvertintos rizikingos, o ypač aukštos rizikos bendrovių yra apie 3%.

„Matant ypač didelį rizikingiausių įmonių skaičių, galima daryti išvadą, kad maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje bankrotų banga tik prasideda“, – konstatuoja „Scorify“ atstovė.

Vis tik, „Scorify“ vertinimu, rizikingiausias išlieka statybos sektorius – ketvirtadalis bendrovių  yra aukštos rizikos. Pernai statybų įmonės taip pat sudarė didžiausią bankrutuojančiųjų dalį – jų buvo apie 25%.

Šio sektoriaus įmonės nepasižymi ir sparčiu darbuotojų skaičiaus augimu – pirmaisiais pandemijos metais sparčiai darbinę žmones, statybos įmonės nuo praėjusių metų iki dabar įdarbino tik 2% daugiau darbuotojų.

Skirtingos augimo priežastys

Per metus darbuotojų skaičius labiausiai augo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje. Šiuo metu čia dirba 13% daugiau darbuotojų nei prieš metus – per balandį šis skaičius išaugo 3 proc. punktais.

13% per metus išaugo ir sparčiai besiplečiantis IT ir telekomunikacijų sektorius.

Anot J. Tamašauskaitės, šie skirtingi sektoriai – vienas susitraukęs, kitas augęs – darbuotojų skaičių didina dėl skirtingų priežasčių: maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įmonės deda pastangas atstatyti ankstesnę verslo apimtį, O IT sektorius, pagavęs augimo pagreitį, toliau sėkmingai plečia savo veiklą ir šiais metais demonstruos solidų augimą.

„Paklausą telekomunikacijų paslaugoms ir įrangai karas Ukrainoje sutrikdė tik laikinai – antrąjį karo mėnesį gyventojų užklausų paslaugoms išsimokėtinai padaugėjo 15%, palyginti su pirmu mėnesiu“, – aiškina ekspertė.

Jos teigimu, gana aukšta kredito rizika laikosi ir tarp apdirbamosios gamybos įmonių, iš jų labiau rizikingos maisto gamybos bendrovės.