2022 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP smagiai ūgtelėjo – bet gali būti, kad paskutinį kartą šiemet

2022 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) realusis pokytis, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo teigiamas ir sudarė 0,9%, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Per metus – lyginant su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu – šalies BVP padidėjo 4,1%.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis.

[infogram id="23d6c280-5a96-4a29-a835-014a69441371" prefix="lOs" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2016-2022 m. I ketv. (pirmasis įvertis)"]

Statistikai nurodo, kad vertinant gamybos metodu, 2022 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo įmonių veiklos rezultatai.

VŽ neseniai kalbinti ekonomistai prognozavo, kad metinis BVP paaugimas šių metų pirmąjį ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) turėtų siekti apie 4%. 

Bet iki 2022-ųjų pabaigos jis gali subliūkšti mažiausiai tris kartus – iki vos daugiau nei 1%, vertino jie.

Žema palyginamoji bazė, sparčiai augusi apdirbamoji pramonė ir nesustojęs vartojimas – šios aplinkybės lėmė, kad 2022-ųjų pirmąjį ketvirtį BVP augo dar gana sparčiai, aiškino eksportai. 

Tačiau metų eigoje, kaip prognozuoja analitikai, karas, sankcijos ir infliacija gerokai apmažins ekonomikos apsukas.

[infogram id="726dc50a-39c1-48bc-91db-35f4db2f69f6" prefix="s6j" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 04 20"]

Kol kas neišsikvėpė

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos rodiklius į viršų tempė du veiksniai. Pirma – žema palyginamoji bazė ir gyvenimas be karantino, nes 2021 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo tik 1% dėl karantino režimo. 

„Šių metų pirmąjį ketvirtį ekonomika funkcionavo be didesnių suvaržymų dėl COVID-19, todėl lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, techniškai nebuvo sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą", – pažymi ekonomistas. 

Antra svarbi priežastis, anot jo – ekonomikos augimas „iš inercijos“, nes Lietuvos ekonomikos sektoriai dar nespėjo pilna jėga pajusti dėl Rusijos-Ukrainos karo kilusius iššūkius. 

„Geras šio argumento pavyzdys – tai, kad šių metų kovo mėnesį metinis Lietuvos pramonės (be naftos pramonės) gamybos augimas siekė 18,8% ir buvo sparčiausias nuo 2022 m. pradžios. Priežastis paprasta – gamybos įmonės žaliavomis apsirūpina keliems mėnesiams į priekį, todėl nepaisant geopolitinių iššūkių ir žaliavų trūkumo rizikos, gamyba vyko įprastu režimu", – aiškina A. Izgorodinas.

Jo nuomone, šių metų antrasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prastesnis. Viena priežasčių – tas pats bazės efektas: antrąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 8,6%, todėl 2022 m. antro ketvirčio skaičiai bus lyginami su itin aukštu praėjusių metų rezultatu. 

Antroji priežastis ta, kad Lietuvos pramonė, tikėtina, pradės jausti žaliavų tiekimo iš NVS rinkų problemas, o tai gali neigiamai atsiliepti gamybai. 

Trečia prielaida, anot ekonomisto, ta, kad euro zonoje matomas didelį vartotojų lūkesčių kritimą dėl augančių kainų – žmonės vis prasčiau vertina savo finansų perspektyvas, atitinkamai mažėja euro zonos vartotojų motyvacija leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.

„Tai – taip pat neigiamas signalas Lietuvos gamybos sektoriui", – vertina A. Izgorodinas. 

Didelis neapibrėžtumas

„Palyginamosios bazės efektas metams įsibėgėjus pradės veikti nepalankiai – sėkmingus antros pernai metų pusės rezultatus pramonei, vidaus prekybai ir būsto rinkai šiemet pranokti bus itin sunku“, – sako ir Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“, vyriausioji ekonomistė.

Jos teigimu, geopolitinis neapibrėžtumas išlieka labai didelis, kas savaitę keičiasi aplinkybės karo lauke, sankcijų mastas ir atgarsiai globalioje ekonomikoje. Tai veikia situaciją žaliavų rinkose, Lietuvos verslo nuotaikas ir mūsų eksporto rinkų talpą bei apetitą.

„Karas ir agresorių kaimynystė toliau darys įtaką Lietuvos reputacijai ir ekonomikos dalyvių lūkesčiams. Pastaruosius prastins ir įsisiautėjusi praeito amžiaus aukštumas siekianti infliacija. Dėl to investiciniai procesai ir vartojimas išliks vangūs“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nepaisant nelengvų metų, kurie laukia Lietuvos ūkio, problemos nėra vidinės – jos yra importuotos ir, tikėtina, laikinos.

„Galime pasidžiaugti, kad šalis joms atsispirti yra pasirengusi geriausiai per visą Nepriklausomybės istoriją“, – sako ekonomistė.

Horizontas – niūresnis

Anot Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė: daugelis ekonomikos sektorių pirmus tris šių metų mėnesius vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

„Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis“, – prognozuoja jis.

Gyventojų pasitikėjimo rodiklis nukrito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, lūkesčius slopino ir ketvirtį amžiaus nematytas infliacijos lygis bei karas Ukrainoje. Infliacija balandžio mėnesį pasiekė aukščiausią savo lygį nuo 1996 m. – šiuo metu kainos yra net 16,6% didesnės nei buvo prieš metus.

Tačiau nepaisant to, pirmąjį šių metų ketvirtį realios mažmeninės prekybos apimtys buvo 12,6% didesnės nei prieš metus, atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

„Čia svarbu pabrėžti, kad ne tiek padidėjo gyventojų išleidžiama pinigų suma, o įsigyjamų prekių ir paslaugų kiekis. Kitaip sakant, net ir sparčiai kylant kainoms, gyventojai rado galimybių didinti vartojimo apsukas“, – aiškina ekonomistas.

Prie to prisidėjo ir nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai, kurių jau beveik 50.000, ir lietuvių į Ukrainą siunčiama parama. „Swedbank“ klientų kortelių duomenys rodo nuo karo pradžios išaugusias išlaidas, pavyzdžiui, vaistams ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms, kurių daug lietuviai išsiuntė ir tebesiunčia į Ukrainą.

Probleminių sričių gausėja

Kita vertus, matyti vis daugiau probleminių sričių, nurodo N. Mačiulis.

Mūsų regione labiausiai nerimą kelia Rusijos agresija bei išliekanti daugelio Europos valstybių energetinė priklausomybė nuo jos – šiame fronte šiemet dar galime sulaukti nemalonių netikėtumų.  Su rimtais iššūkiais susiduria ir antra didžiausia pasaulio ekonomika Kinija – jos augimą slopina šlubuojantis nekilnojamojo turto sektorius, bei, priešingai nei likusiame pasaulyje, nauji COVID-19 protrūkiai ir nemokšiškas jų valdymas.

„Galiausia matome vėluojančius, bet vis labiau nerimaujančius ir sparčiau palūkanas kelti ketinančius centrinius bankus. Entuziastingi bandymai sustabdyti ilgokai ignoruotą infliaciją gali pasibaigti ne tik prislopinta paklausa ir lėtesniu kainų augimu, tačiau ir recesija“, – prognozuoja ekonomistas.

 2022 m. pirmojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį Statistikos departamentas skelbs gegužės 31 d.