TVF: karas nurėžė ekonominio augimo prognozes, paspartino infliaciją

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apkarpė pasaulinės ekonomikos augimą ir dabar prognozuoja, kad pasaulinio BVP augimas sulėtės nuo 6,1% pernai iki 3,6% 2022 m. ir 2023 m.

Tai atitinkamai 0,8 ir 0,2 proc. punkto mažiau nei prognozuota š. m. sausį.

TVF pažymi, kad rusiškos naftos ir dujų embargas padidintų dar labiau infliaciją, paveiktų Europos ir besivystančias ekonomikas, taip pat iš centrinių bankų pareikalautų padidinti palūkanų normas dar labiau nei tikimasi, įskaitant JAV.

Dėl netiesioginio karo poveikio TVF euro zonos prognozę, lyginant su sausiu, šiems metams sumažino 1,1 proc, punkto, iki 2,8% ir 0,2 proc. punkto iki 2,3%.

Daugiausia peržiūra nulemta labai lėtėjančių pagrindinių euro zonos ekonomikų – Vokietijos ir Italijos, kuriose nemaža pridėtinės vertės dalis kuriama gamybos sektoriuose, priklausančiuose nuo energijos importo iš Rusijos.

2021 m. euro zona augo 5,2%.

TVF euro zonos infliaciją 2022 m. padidino iki 5,3% nuo 1,7% prognozuotų pernai spalį (sausį infliacijos prognozė atnaujinta nebuvo).

[infogram id="c257c970-962b-4a85-b623-06cbd2c8ed2a" prefix="JvA" format="interactive" title="TVF pasaulio BVP prognozė: 2022 04"]

Prognozė Lietuvai

TVF sumažino ir Lietuvos ekonomikos augimo šiais metais prognozę.

Lietuvos BVP, TVF vertinimais, šiemet augs 1,8%, o 2023 m. – 2,6%. Infliacija atitinkamai sieks 13,3% ir bus didžiausia ES. Kitąmet kainų augimas Lietuvoje sulėtės iki 4,1%. Lietuvos BVP pernai augo 4,9%, o vidutinė metinė infliacija siekė 4,6%.

Karo pasekmes pasaulio ekonomikai ir priemones joms suvaldyti šią savaitę Vašingtone vykstančiuose TVF pavasario susitikimuose aptars Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir kitų šalių centrinių bankų vadovai, finansų ministrai.

„Karo prieš Ukrainą poveikis bus jaučiamas pasaulio mastu dėl išaugusių maisto ir energijos kainų. Tarptautinė bendruomenė turės susitelkti švelnindama ekonomines karo pasekmes, tai turėtų būti ir didžiausias TVF prioritetas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

G. Šimkaus teigimu, augimo prognozių peržiūra iš dalies atspindi karo nulemtą sukrėtimą, tačiau taip pat jis pažymėjo, kad dėl kryptingo Lietuvos ekonominių ir energetinių ryšių su Rusija mažinimo Lietuvos situacija yra kiek geresnė, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. 

Nors karo Ukrainoje sukeltas šokas Lietuvos ir pasaulio ekonomikai yra reikšmingas, jis iš esmės apsiriboja žaliavų rinka, o neigiamas poveikis per kitus kanalus yra ribotas. Atitinkamai ir toliau prognozuojamas augimas, o recesijos nenumatoma.

Stagfliacijos dar neįžvelgia

Pierre-Olivier Gourinchas, TVF vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad šiuo metu patiriame ekonominės plėtros lėtėjimą ir augančias kainas, tačiau jis susidariusios padėties nevadina stagfliacija, kuri reikštų užsitęsusį lėto augimo ir aukštų kainų periodą.

„Euro zonos ir Europos Sąjungos augimo prognozes sumažinome kone labiausiai. Tai akivaizdžios susiję su karu, su energetinių išteklių kainų augimu ir didele priklausomybe nuo rusiškų energijos šaltinių“, – pristatydamas prognozę žurnalistams antradienį sakė P. O. Gourinchas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad yra pakankamai ženklų, jog augimo perspektyvos Europoje gali būti apkarpytos dar kartą.

TVF Ukrainai šiemet prognozuoja 35% BVP smukimą, o Rusijai – minus 8,5%.

Naftos ir dujų embargo scenarijus

Jeigu Europa ir JAV skelbs naujas sankcijas Rusijai, tai neigiamai veiks agresorės ekonomiką, rodo pateiktas papildomas scenarijus, įvertinant įvestą naftos ir dujų embargą.

Europai atsisakius rusiškų dujų ir naftos, Rusijos BVP susitrauktų 15% iki 2027 m., o tai reikšmingai paveiktų Vladimiro Putino režimą, tačiau taip pat turėtų papildomą neigiamą naštą Europos ekonomikoms.

TVF prognozuoja, kad embargo atveju ES ekonomika iki 2023 m. augtų 3% lėčiau, o pasaulinė infliacija būtų aukštesnė 1 proc. punktu šiais ir kitais metais.

LB pažymi, kad neigiamą įtaką pasaulio ekonomikos raidai daro ir kiti veiksniai. Pradėjusios didėti palūkanų normos sunkina privataus sektoriaus ir besivystančių šalių prieigą prie finansų rinkų. Finansinių sąlygų griežtėjimas ir per pandemiją išaugusios valstybių skolos riboja galimybes fiskalinėmis priemonėmis atsakyti į karo sukeltus ekonominius iššūkius. Be to, lėtėjantis Kinijos augimas (2022 m. prognozuojamas neįprastai lėtas 4,4% augimas) neigiamai veikia daugelio pasaulio valstybių raidą.

TVF taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad karas gali paskatinti ekonominės ir finansinės deglobalizacijos tendencijas ir kelia grėsmę taisyklėmis paremtai pasaulio tvarkai. Fondas pabrėžia, kad daugiašalės pastangos yra būtinos sprendžiant tiek ištikusią humanitarinę krizę, tiek ir jau kurį laiką tarptautinėje darbotvarkėje esančius tokius struktūrinius iššūkius, kaip mažų pajamų šalių likvidumo ir skolos problemos, pažanga ir ambicijų didinimas kovojant su klimato kaita, tolesnė kova su vis dar nepasibaigusia pandemija.

[infogram id="c1e01b21-22a9-49c9-b444-57753e9d37cc" prefix="W4I" format="interactive" title="TVF infliacijos prognozė: 2022 04"]