N. Mačiulis: metų viduryje patirsime recesiją, tačiau per visus 2022 m. augsime 1,7%

Publikuota: 2022-04-06
Atnaujinta 2022-04-06 12:32
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasaulio ekonomika šiemet turėtų paaugti 2,7%, o Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7%, kai dar sausį buvo prognozuotas 3,2% augimas. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.

Papildyta N. Mačiulio komentaru dėl ekonominės raidos rizikos scenarijų, kitomis „Swedbank“ ekonomistų įžvalgomis

 „Pagrindinė ekonominė problema yra ne per lėtas augimas, o infliacija. Karas, įvestos sankcijos tiktai paaštrino šią problemą“, - trečiadienį žurnalistams sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7% (sausį tikėtasi 7%), tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apžvalgoje teigiama, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos šiek tiek prislopins pasaulio, Europos ir Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos „Swedbank“ ekonomistai kol kas neprognozuoja. 

Patirsime recesiją II ir III ketv.

Tačiau N. Mačiulis pripažino, kad „Swedbank“ ekonomistai Lietuvoje laukia BVP susitraukimo antrą ketvirtį ir trečią ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Smukimas du ketvirčius iš eilės apibrėžiamas kaip techninė recesija.

„Pagal techninį recesijos apibrėžimą tai būtų recesija, tačiau dėl gerų pirmo ketvirčio augimo rezultatų ir tikėtino augimo paskutinį šių metų ketvirtį bendras BVP augimas bus teigiamas“, - žurnalistams teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažina iki 1,7%, o kitais metais tikisi 2,5% sieksiančio BVP augimo. Tai yra, atitinkamai, 1,5 ir 0,8 proc. punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.

Ekonomistai pabrėžia, kad šių metų pradžioje Lietuvos ekonomika vis dar augo pavydėtinais tempais – per pirmuosius du mėnesius mažmeninė prekyba buvo 15%, o apdirbamoji gamyba 24% didesnė nei prieš metus.

„Natūralu, kad verslo ir gyventojų lūkesčiai krito, tačiau vartojimas nesustojo, o eksporto užsakymai išlieka arti rekordinių aukštumų. Net beveik visiškai praradus eksportą į Kiniją, bendras augimas išliko spartus. Prekių eksporto praradimus visose Rytų rinkose iš dalies kompensuos vis dar auganti paklausa ES ir JAV. Nors išlieka didelis neapibrėžtumas ir didesnė neigiamo šoko tikimybė, kol kas nuosmukis Lietuvos ekonomikai negresia“, - prognozuoja N. Mačiulis.

[infogram id="9aad8061-9246-475a-ae7c-13828be925d6" prefix="qDM" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 04 06"]

N. Mačiulio teigimu, nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą, o pritaikytos naujos sankcijos Rusiją daugeliu aspektų izoliuoja nuo Vakarų pasaulio.

„Tačiau tiesioginės neigiamos to pasekmės Vakarų valstybėms bus nedidelės – Rusijos BVP sudarė mažiau nei 3% pasaulio ekonomikos“, - teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos BVP šiemet susitrauks 14%, o laikinai atšokęs Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu ilgainiui nuvertės.

[infogram id="e30e9a02-b162-410f-a42d-037671963025" prefix="DAj" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2022 04 06"]

Rusiškų dujų, naftos embargas pageidautinas 

Finansų ministerija šiemet be centrinio Lietuvos ekonominės plėtros scenarijaus pateikė ir kelis rizikos scenarijus, tačiau „Swedbank“ kitų raidos variantų neviešina, nors, pasak N. Mačiulio, bankas neigiamus augimo scenarijus rengia vidiniam naudojimui.  

Jis kalba, kad ES atsisakius naftos ir dujų importo iš Rusijos Vokietijos BVP galėtų smukti 5%, o Lietuva taip pat patirtų „trumpalaikį nuosmukį“, aukštesnė infliacija išsilaikytų ilgiau.

„Vis tik aš manau, kad scenarijus, kuomet Europa neimportuoja naftos ir dujų iš Rusijos, yra teigiamas scenarijus ir labai pageidautinas. Jis turėtų trumpalaikių neigiamų pasekmių, tačiau tai būtų svarbus žingsnis.  Tik kausimas kada tai įvyks. Ar tai įvyks šiemet ar per kelis metus", - atsakydamas į VŽ klausimą dėl kitų raidos scenarijų komentavo N. Mačiulis.

ECB išlaikys nulines palūkanas

„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad perkaistančią JAV ekonomiką centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Skaičiuojama, kad po metų jos turėtų siekti 2,75%, ir tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 2008 metų.

Europos Centrinis Bankas taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad čia entuziazmo ir galimybių bus daug mažiau. Manoma, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik du kartus, iki nulio, ir ten sustos.

N. Mačiulio teigimu, pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė, tai yra, daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža. 

„Šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad Euribor norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti vieną procentą. Vis tik šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks“, - spėja „Swedbank“ ekonomistas. 

Nepaisant infliacijos gyventojai planuoja pirkinius

„Swedbank“ ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad augant infliacijai, geopolitinei įtampai gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau gyventojai vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, neblėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.

„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad neigiamus auštos infliacijos padarinius amortizuos ir vyriausybės parengtas gelbėjimo paketas, ir toliau sparčiai augantys atlyginimai, kurie šiemet vidutiniškai padidės 8,4%. 

„Darbuotojų trūkumo problemą iš dalies padės spręsti iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai, iš kurių, prognozuojame, apie 15.000 sėkmingai save realizuos mūsų šalies darbo rinkoje“, ? priduria N. Mačiulis.

Vakarams pasekmės ribotos, Rusijai – liūdnesnės

Kaip pastebi N. Mačiulis, pagrindinė neigiama, tačiau trumpalaikė pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikoms – tai brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos.

Tačiau ekonominės pasekmės pačiai Rusijai bus gerokai liūdnesnės – jos BVP šiemet, tikėtina, susitrauks 14%, o Rusijos ekonomika sugrįš į 2006 metų lygį.

„Rusijos gyventojų perkamoji galia ir vartojimas sustojo augti po Krymo aneksijos, o šiemet jų finansinės galimybės nukrenta į dar gūdesnius laikus. Demonstruojamas Rusijos rublio stiprėjimas yra dirbtinis ir gali šildyti tik valiutų keityklų švieslentėse – gyventojų ir įmonės galimybės pirkti Vakarų valstybių valiutas ir prekes yra ribotos ir tokios, greičiausiai, išliks ilgą laiką“, - aiškina N. Mačiulis.

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 2,6%, panašaus augimo tikimasi ir kitais metais. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika augs lėčiausiai tarp didžiųjų euro zonos šalių, ir ją slopins ne tik didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos, bet ir vis dar šlubuojanti vokiečių automobilių pramonė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
21:08
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
14:30
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
14:11
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
13:39
VVĮ grynasis pelnas pernai smuko 19%, už 2021 m. išmokėta 183,7 mln. Eur dividendų

47 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas pernai susitraukė 19%, iki 280 mln. Eur, kai 2020 metais...

Finansai
13:38
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
12:46
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
12:20
„Creditinfo“: Lietuvoje daugėja skolininkų

Pirmąjį šių metų pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, blogėja daug kitų su skolomis susijusių rodiklių,...

Finansai
11:35
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
10:56
Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į Lietuvą: finansinės paskatos darbdaviams ir darbuotojams Verslo tribūna

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai, padedantys Lietuvos Respublikos darbdaviams...

Finansai
10:47
Nubrėžta 5.000 Eur grynųjų riba: nesutaria, kaip tai paveiks šešėlį Premium 81

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas, kuriomis apriboti didesni nei...

Finansai
05:45
„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
2022.06.27
„Invega“ pratęsė „Alternatyvos“ skolinimosi terminą iki 2023-ųjų pabaigos

„Invega“ pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m.

Gazelė
2022.06.27
VMI patiria DDoS ataką – atjungtos sistemos 7

Užfiksavus neįprastai didelį prisijungimų srautą prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų, dėl...

Finansai
2022.06.27
VMI patikrinimai parodė, kad kaip atsargos apskaitytos prekės iš tiesų jau parduotos 1

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), patikrinusi įmonę, ne vienerius metus buhalteriškai kaupusią maisto...

Prekyba
2022.06.27
„Bloomberg“: Rusijai paskelbtas defoltas 22

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbia, kad pirmadienio rytą Rusija buvo pripažinta negalinti įvykdyti savo...

Rinkos
2022.06.27
Centrinių bankų vadovai renkasi į pasitarimą, kaip suvaldyti infliacijos iššūkius 4

Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje...

Finansai
2022.06.27
Degalams išbrangus lietuviai keičia įpročius

Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio...

Pramonė
2022.06.27
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 30

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
Didesnės atsargos sandėliuose: ir brangiau kainuoja, ir domina Mokesčių inspekciją Premium

Nepatikimos tiekimo grandinės didina poreikį fiziškai turėti didesnes prekių atsargas sandėliuose. Nemažai...

Prekyba
2022.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku