N. Mačiulis: metų viduryje patirsime recesiją, tačiau per visus 2022 m. augsime 1,7%

Publikuota: 2022-04-06
Atnaujinta 2022-04-06 12:32
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasaulio ekonomika šiemet turėtų paaugti 2,7%, o Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7%, kai dar sausį buvo prognozuotas 3,2% augimas. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.

Papildyta N. Mačiulio komentaru dėl ekonominės raidos rizikos scenarijų, kitomis „Swedbank“ ekonomistų įžvalgomis

 „Pagrindinė ekonominė problema yra ne per lėtas augimas, o infliacija. Karas, įvestos sankcijos tiktai paaštrino šią problemą“, - trečiadienį žurnalistams sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7% (sausį tikėtasi 7%), tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apžvalgoje teigiama, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos šiek tiek prislopins pasaulio, Europos ir Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos „Swedbank“ ekonomistai kol kas neprognozuoja. 

Patirsime recesiją II ir III ketv.

Tačiau N. Mačiulis pripažino, kad „Swedbank“ ekonomistai Lietuvoje laukia BVP susitraukimo antrą ketvirtį ir trečią ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Smukimas du ketvirčius iš eilės apibrėžiamas kaip techninė recesija.

„Pagal techninį recesijos apibrėžimą tai būtų recesija, tačiau dėl gerų pirmo ketvirčio augimo rezultatų ir tikėtino augimo paskutinį šių metų ketvirtį bendras BVP augimas bus teigiamas“, - žurnalistams teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažina iki 1,7%, o kitais metais tikisi 2,5% sieksiančio BVP augimo. Tai yra, atitinkamai, 1,5 ir 0,8 proc. punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.

Ekonomistai pabrėžia, kad šių metų pradžioje Lietuvos ekonomika vis dar augo pavydėtinais tempais – per pirmuosius du mėnesius mažmeninė prekyba buvo 15%, o apdirbamoji gamyba 24% didesnė nei prieš metus.

„Natūralu, kad verslo ir gyventojų lūkesčiai krito, tačiau vartojimas nesustojo, o eksporto užsakymai išlieka arti rekordinių aukštumų. Net beveik visiškai praradus eksportą į Kiniją, bendras augimas išliko spartus. Prekių eksporto praradimus visose Rytų rinkose iš dalies kompensuos vis dar auganti paklausa ES ir JAV. Nors išlieka didelis neapibrėžtumas ir didesnė neigiamo šoko tikimybė, kol kas nuosmukis Lietuvos ekonomikai negresia“, - prognozuoja N. Mačiulis.

[infogram id="9aad8061-9246-475a-ae7c-13828be925d6" prefix="qDM" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 04 06"]

N. Mačiulio teigimu, nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą, o pritaikytos naujos sankcijos Rusiją daugeliu aspektų izoliuoja nuo Vakarų pasaulio.

„Tačiau tiesioginės neigiamos to pasekmės Vakarų valstybėms bus nedidelės – Rusijos BVP sudarė mažiau nei 3% pasaulio ekonomikos“, - teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos BVP šiemet susitrauks 14%, o laikinai atšokęs Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu ilgainiui nuvertės.

[infogram id="e30e9a02-b162-410f-a42d-037671963025" prefix="DAj" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2022 04 06"]

Rusiškų dujų, naftos embargas pageidautinas 

Finansų ministerija šiemet be centrinio Lietuvos ekonominės plėtros scenarijaus pateikė ir kelis rizikos scenarijus, tačiau „Swedbank“ kitų raidos variantų neviešina, nors, pasak N. Mačiulio, bankas neigiamus augimo scenarijus rengia vidiniam naudojimui.  

Jis kalba, kad ES atsisakius naftos ir dujų importo iš Rusijos Vokietijos BVP galėtų smukti 5%, o Lietuva taip pat patirtų „trumpalaikį nuosmukį“, aukštesnė infliacija išsilaikytų ilgiau.

„Vis tik aš manau, kad scenarijus, kuomet Europa neimportuoja naftos ir dujų iš Rusijos, yra teigiamas scenarijus ir labai pageidautinas. Jis turėtų trumpalaikių neigiamų pasekmių, tačiau tai būtų svarbus žingsnis.  Tik kausimas kada tai įvyks. Ar tai įvyks šiemet ar per kelis metus", - atsakydamas į VŽ klausimą dėl kitų raidos scenarijų komentavo N. Mačiulis.

ECB išlaikys nulines palūkanas

„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad perkaistančią JAV ekonomiką centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Skaičiuojama, kad po metų jos turėtų siekti 2,75%, ir tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 2008 metų.

Europos Centrinis Bankas taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad čia entuziazmo ir galimybių bus daug mažiau. Manoma, kad ECB bazines palūkanų normas pakels tik du kartus, iki nulio, ir ten sustos.

N. Mačiulio teigimu, pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė, tai yra, daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža. 

„Šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad Euribor norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti vieną procentą. Vis tik šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks“, - spėja „Swedbank“ ekonomistas. 

Nepaisant infliacijos gyventojai planuoja pirkinius

„Swedbank“ ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad augant infliacijai, geopolitinei įtampai gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau gyventojai vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, neblėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.

„Swedbank” ekonomistai prognozuoja, kad neigiamus auštos infliacijos padarinius amortizuos ir vyriausybės parengtas gelbėjimo paketas, ir toliau sparčiai augantys atlyginimai, kurie šiemet vidutiniškai padidės 8,4%. 

„Darbuotojų trūkumo problemą iš dalies padės spręsti iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai, iš kurių, prognozuojame, apie 15.000 sėkmingai save realizuos mūsų šalies darbo rinkoje“, ? priduria N. Mačiulis.

Vakarams pasekmės ribotos, Rusijai – liūdnesnės

Kaip pastebi N. Mačiulis, pagrindinė neigiama, tačiau trumpalaikė pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikoms – tai brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos.

Tačiau ekonominės pasekmės pačiai Rusijai bus gerokai liūdnesnės – jos BVP šiemet, tikėtina, susitrauks 14%, o Rusijos ekonomika sugrįš į 2006 metų lygį.

„Rusijos gyventojų perkamoji galia ir vartojimas sustojo augti po Krymo aneksijos, o šiemet jų finansinės galimybės nukrenta į dar gūdesnius laikus. Demonstruojamas Rusijos rublio stiprėjimas yra dirbtinis ir gali šildyti tik valiutų keityklų švieslentėse – gyventojų ir įmonės galimybės pirkti Vakarų valstybių valiutas ir prekes yra ribotos ir tokios, greičiausiai, išliks ilgą laiką“, - aiškina N. Mačiulis.

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 2,6%, panašaus augimo tikimasi ir kitais metais. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika augs lėčiausiai tarp didžiųjų euro zonos šalių, ir ją slopins ne tik didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos, bet ir vis dar šlubuojanti vokiečių automobilių pramonė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Europos Parlamentas dega žalią šviesą 15% pelno mokesčiui ES 1

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį parėmė Europos Komisijos siūlymą, kuriam įsiteisėjus ES įsigaliotų...

Finansai
2022.05.19
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 23

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 25

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Statyba ir NT
2022.05.19
Finansinių ataskaitų teikimas: dažniausi klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Artėjant terminui, gegužę suaktyvėja juridinių asmenų finansinių ataskaitų teikimas – šiuo metu Registrų...

Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
2022.05.18
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
2022.05.18
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
2022.05.18
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 3

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Verslo aplinka
2022.05.18
Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
2022.05.18
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku