Infliacija kovą euro zonoje pakilo iki 7,5%
Metinė infliacija kovą euro zonoje pakilo iki 7,5% nuo 5,9% vasarį, kai prieš metus ji siekė 1,3%, penktadienį paskelbė Eurostatas, remdamasis išankstiniais duomenimis.
Labiausiai infliaciją augino kilusios energijos kainos, kurios kovą pakilo 44,7% (vasarį 32%), taip pat 5% pabrangęs maistas, alkoholis ir tabakas (vasarį 4,2%).
Metinė infliacija atskirose euro zonos valstybėse narėse kovą išaugo iki 5,1% Prancūzijoje, 7,6% Vokietijoje, 9,8% Ispanijoje ir 15,6% Lietuvoje.
Kovas antrasis mėnuo, kurio infliaciją veikia vasario 24 d. pradėta Rusijos karinė invazija į Ukrainą. Nuo karo pradžios išaugo naftos, dujų ir kitų energetinių išteklių kainos, taip pat pabrango pramoninės ir maistinės žaliavos, kurios didina galutines vartojimo kainas euro zonoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Kainos sparčiau ėmė augti 2021 m. antrą pusmetį, po COVID-19 pandemijos atsigavus paklausai ir atsisakius prekybos bei gyventojų judėjimo suvaržymų.
Europos centrinis bankas (ECB), kuris atsako už kainų stabilumą, siekia 2% tikslinės, vidutinės trukmės infliacijos, tad toliau kylančios kainos artina dieną (manoma, kad dar šiemet), kada bus pakeltos palūkanos euro zonoje pirmą kartą nuo 2011 m.
Iki šiol ECB dešimtmetį kovojo su per menka infliacija, taikydamas neigiamas palūkanas ir kiekybinį skatinimą. Kovo 31 d. ECB užbaigė specialią pandeminę turto supirkimo programą (PEPP), taip sumažindamas ekonominį skatinimą.
Paskutinį kartą ECB palūkanas kėlė 2011 m. liepą. Nuo to laiko jos mažėjo, o nuo 2014 m. tapo neigiamos: bankų indėliams ECB šiuo metu taikoma neigiama 0,5% palūkanų norma.
[infogram id="8da444a6-a7a6-43da-989f-64fe9636c626" prefix="AXu" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 03"]
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti