LB siūlo didinti paramą, NPD prilyginti MMA, kompensuoti už dujas, elektrą

Publikuota: 2022-03-30
Atnaujinta 2022-03-30 12:05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias. Tarp centrinio banko siūlomų priemonių – toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra, galbūt subsidijuoti viešąjį transportą.

Papildymai visame tekste

LB siūlo indeksuoti socialinės paramos išmokų bazinius dydžius, pavyzdžiui, valstybės remiamas pajamas (VRP), kurios dabar siekia 129 Eur, taip pat 267 Eur siekiantį minimalių vartojimo poreikių dydį. Nuo šių dydžių priklauso įvairios socialinės išmokos.

Mažiausiai uždirbantiems LB siūlo padidinti NPD, siekiantį 460 Eur, ir svarstyti galimybę jį ilgainiui prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA) – 730 Eur.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiuos siūlymus LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas trečiadienį pristatė Seimo Biudžeto ir finansų komitete.   

Seimas kovo pradžioje jau priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti NPD iki 510 Eur, bet nepritarė, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka.

Be to, centrinis bankas siūlo pritaikyti šildymo kompensacijos schemą ir dujoms ar elektrai, taip pat svarstyti galimybę subsidijuoti viešąjį transportą ir taip pasekti Vokietijos pavyzdžiu, kur viešasis transportas yra nemokamas.

LB įspėja, kad kainų didėjimas skatina taupyti – mažiau naudoti energijos išteklių, degalų, todėl valstybės taikomos antiinfliacinės priemonės neturėtų šių paskatų panaikinti.

LB departamento vadovas A. Dabušinskas sako, kad PVM lengvatos ir elektros ir dujų kainų „lubos“ būtų mažai efektyvios ir daug kainuojančios: „Jos mažiau priimtinos“. 

Anot jo, akcizus degalams sumažinus iki minimalaus Europos Sąjungos leidžiamo dydžio, valstybės pajamos sumažėtų 127 mln. Eur, PVM degalams sumažinimas nuo 21% iki 9% balandžio–gruodžio mėnesiais – 140 mln. Eur, prezidento siūlomos vienkartinės 100 Eur išmokos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams – 103,4 mln. Eur, nes ji būtų skiriama neatsižvelgiant į žmonių pajamas.

A. Dabušinskas sako, kad akcizų degalams sumažinimas infliaciją apkarpytų tik 0,2%, o PVM mažinimas – 0,5%: „Tai santykinai nedidelis poveikis esant dabartiniam infliacijos lygiui“. 

„Yra rizika, kad vienas prie vieno tokios priemonės greičiau nenueitų į kainas. Jos nueitų į maržas ir pelnus“,  – pridūrė A. Dabušinskas.

LB sako nevertinęs, kokią įtaką biudžeto pajamoms turėtų elektros ir dujų kainų „lubos“ bei PVM maisto produktams sumažinimas nuo 21% iki 9%. 

„Tai nebūtų tinkama priemonė, sukeltų daug rizikų biudžetui, fiskališkai brangu ir sunkiai suvaldoma“, – nurodė A. Dabušinskas.

Pasak jo, Lietuva gerai atlaikė šoką 2020 metais dėl koronaviruso pandemijos, nes šalies ekonomika beveik nesusitraukė ir todėl dabar turi stiprią paklausą. 

„Į popandeminį atsigavimą atėjome su santykinai stipria paklausa ir tai sukuria tam tikrą aplinką, matome, kad darbo rinkoje yra spaudimas darbo užmokesčiui augti sparčiai, ir ta sukuriama aplinka santykinai palanki kelti kainas tiek, kiek jos ateina iš žaliavų ir energijos brangimo, tiek papildomas veiksnys yra darbo kaštai ir darbo užmokestis“, – komitete kalbėjo LB atstovas.

Jis pabrėžė, kad beveik 20% mažiausiai pasiturinčių namų ūkių pajamų dabar sudaro socialinės išmokos.

„Šitų išmokų bazės ar rodiklių rinkinys, jų dinamika, jų eiga laike buvo panaši, kaip ir valstybės remiamos pajamos, tai yra, lyginant su infliacijos ir darbo užmokesčio augimo dinamika, jos (VRP – BNS) didėjo santykinai mažai. Čia yra rizika ir norisi atkreipti dėmesį, kad ši pajamų dalis galimai keliama per mažai. Dabartinėje aplinkoje čia galimai yra ta vieta, kurią reikia pasikoreguoti“, – teigė A. Dabušinskas.

LB duomenimis, nuo 2015 metų vartotojų kainos vidutiniškai padidėjo 20%, tačiau vidutinės pajamos per tą patį laiką padidėjo gerokai daugiau: vidutinė nedarbo išmoka – 2,3 karto, MMA – 1,6 karto, vidutinis darbo užmokestis – 1,9 karto, o vidutinė senatvės pensija – 1,7 karto. Tuo metu valstybės remiamos pajamos didėjo tik 25%.

„Šita vieta yra šiek tiek įtartina ta prasme, kad valstybės remiamos pajamos priklauso rodikliams, kurie yra socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, kitas rodiklis yra minimalių vartojimo poreikių dydis ir šio rodiklio dinamika rodo, kad tam tikros socialinės paramos bazės judėjo gerokai lėčiau į viršų negu rinkos į viršų stumiamas darbo užmokestis ar „Sodros“ išmokos“, – tvirtino A. Dabušinskas.  

Be to, Lietuvos bankas siūlo pagal infliaciją indeksuoti socialinės paramos išmokų bazinius dydžius, labiau automatizuoti kompensacijų ir socialinės paramos mokėjimą bei spartinti visas energetinį efektyvumą ir nepriklausomybę nuo iškastinio kuro didinančias priemones, pavyzdžiui, spartinti pastatų renovaciją ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Pagaliau aukštesnės palūkanos

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 2

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
05:45
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
05:45
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku