Parlamentarai iš Lietuvos banko pasigedo konkrečių siūlymų dėl infliacijos

Finansų ministerijos atstovai sako, kad ministerija, skirtingai nei centrinis bankas, pateiks ne tris, o vieną raidos scenarijų, tačiau jis greičiausiai atspindės LB paskelbtas tendencijas – mažėjantį BVP augimą ir augančią infliaciją.

Pasak LB atstovės Kotrynos Tamoševičienės, nors išorės veiksniai lemia daugiau nei pusę dabartinės infliacijos, tačiau ją augina ir vidaus vartojimas. Jos teigimu, su vidaus rinka siejamų maisto ir paslaugų kainų augimas vasarį sudarė beveik 10%.

„Ne tik iš išorės ateinančių išteklių brangimas, bet ir vidaus paklausa leidžia toms kainoms toliau augti“, – Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje trečiadienį teigė K. Tamoševičienė. 

BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, jog nepaisant sudėtingos situacijos, Lietuvos valstybės finansai šiuo metu yra tvarūs ir valstybė „diržų veržtis“ neplanuoja. 

„Galiu nuraminti Lietuvos gyventojus, kad valstybė turi visus finansinius pajėgumus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir papildomai teikti siūlymus dėl infliacijos padarinių mažinimo“, – komitete sakė M. Majauskas.

Komiteto narys Algirdas Butkevičius pasigedo konkretesnės LB ir Finansų ministerijos pozicijos, ar Lietuvos ekonomika gali pradėti stagnuoti jau po mėnesio, nes, jo teigimu, statybininkai dėl žaliavų stygiaus iš Rusijos ir Ukrainos jau galvoja apie  veiklos stabdymą.   

„Mano manymu, kad nepapultume į gilią ekonomikos recesiją, reikia skubių priemonių, kaip indeksuoti pabrangusias žaliavas statybų ir kelių sektoriuje, nes nuo ateinančių metų faktiškai tie sektoriai stabdys savo veiklą, projektai nebebus tęsiami, nes jie generuos tik nuostolius“, – komitete sakė A. Butkevičius.

Lietuvos banko atstovė neatmetė, kad sumažėjęs ekonomikos augimas gali virsti recesija. 

„Statybų sektoriuje metalo trūkumas, baldų sektoriuje – medienos, tikrai paveiks ekonomikos augimą: vienas variantas – bus atrasti tiekėjai kitur, bet tos žaliavos brangs, kitas variantas, kad jų nebus galima gauti.  Taip, tai paveiks ekonomiką bendrai, jos augimas lėtės arba gali tapti neigiamas“, – sakė K. Tamoševičienė.

Pasigenda naujų priemonių

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius parlamentarus kvietė atkreipti dėmesį ir į LB dukart sumažintą investicijų prognozę.

„Pernai jos augo 7%, o šįmet augimas bus 3,6%. Tai yra esmė ekonomikos vystymuisi. Investicijų skatinimui reikia naujų priemonių kad ir pelno apmokestinimo srityje, nes tai bus tas indikatorius, kuris užtikrins arba priešingai, sustabdys ekonomikos augimą ateityje“, – sakė V.  Augustinavičius.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, teigė, jog, skirtingai nei Lietuvos bankas, ministerija pateiks ne tris o vieną ekonomikos raidos scenarijų. 

„Konkrečių skaičių neatskleisiu, bet tendencijos yra į panašią pusę, kaip vakar pristatė Lietuvos bankas: BVP augimas išliks, bet bus lėtesnis nei prognozuota gruodį, infliacijos lygis turėtų būti aukštesnis negu numatėme praeitų metų pabaigoje“, – BFK posėdyje sakė finansų viceministras.  

LB antradienį paskelbtose prognozėse nurodė, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7%, šoko scenarijaus atveju – iki 0,4%, o dar blogesniu scenarijumi BVP gali trauktis 1,2%.

Pernai gruodį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,6%.

Pasak LB, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 10,5%, o ne 5,1%, kaip manyta iki šiol. 

Nedarbo prognozė siekia 7,1% – maždaug tiek pat, kiek buvo ir pernai. Darbo užmokestis šiemet turėtų augti 10,7%.