Seimui dabar atsisakant mokestinių pakeitimų, prezidentas jo siūlymų prašo „neužmesti“

Pasak jo, šiuos svarstymus reikia atidėti dėl neaiškaus karo Ukrainoje poveikio Lietuvos ekonomikai.

„Todėl dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei jokie mokesčių pakeitimai, nei kiti dalykai. Tą reikia atidėti ir pasižiūrėti, koks bus tikrasis poveikis ir Lietuvos, ir viso pasaulio ekonomikai“,  – pareiškė jis žurnalistams trečiadienį po šalies vadovo susitikimo su Seimo valdybos nariais. 

Tuo metu Gitanas Nausėda, pasak jo patarėjo vidaus politikai Povilo Mačiulio, prašo „neužmesti už paraščių“ šalies vadovo pasiūlytų antiinfliacinių priemonių. 

Prezidentas anksčiau pasiūlė didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 Eur išmokas labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. 

„Su Seimo nariais buvo kalbėta, jog dėl globalių problemų, dėl karo Ukrainoje, tikėtina, kainos ir toliau didės, infliacijos iššūkis išliks, todėl prezidentas prašė neužmesti už paraščių antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.

„Jeigu lyginsime tai, kas buvo kalbėta su Seimo valdyba prieš rudens sesiją, prezidento buvo kartojama, kad dėmesys turi būti socialinės atskirties mažinimui ir kitas prioritetas – krašto gynybai. Tai dabar atliepiant į karo situaciją Ukrainoje prioritetai išlieka tie patys, tačiau galbūt jie susikeičia vietomis – tai yra krašto apsauga ir socialinės atskirties mažinimas“, – tvirtino P. Mačiulis.

P. Saudargo teigimu, artėjančios Seimo sesijos prioritetai yra pagalba Ukrainai, Lietuvos gynybos stiprinimas ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos mažinimas.

Kalbant apie ekonomiką, anot jo, bus sprendimai dėl pagalbos žmonėms tiek dėl energetinių kainų, tiek dėl sparčiai didėjančios infliacijos. Taip pat jis teigė, kad bus numatyta ir parama verslui.

Kaip galėtų keistis NPD, pasak P. Mačiulio, kol kas diskusinis klausimas: „Nenoriu kalbėti apie konkretų skaičių. Čia turbūt svarbiausia surasti sutarimą su visomis politinėmis jėgomis“.

„Pagrindinis prezidento prašymas yra nesusikoncentruoti į konkrečius skaičius ar vieną konkrečią priemonę. Bet pirmiausia įvertinti, kad infliacijos iššūkiai nėra susiję tiktai su energetiniais iššūkiais ir pokyčiais energetikos rinkoje. Tai yra susiję su viskuo: su kuro kainomis, su maisto kainų didėjimu ir t.t. Dėl to ir priemonių spektras turi būti pakankamai platus. Koks jis turi būti, prezidentas ir prašo labiausiai Seimo susėsti pozicijai su opozicija ir surasti sprendimus neatribojant bet kokių idėjų“, – kalbėjo P. Mačiulis.  

Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ketvirtadienį Seimas planuoja pradėti 2022 metų biudžeto tikslinimo procedūrą siekiant dar šiais metais padidinti finansavimą krašto apsaugai.

„Biudžeto svarstymas vyks skubos tvarka ir galutinis sprendimas turėtų būti priimtas jau ateinančią savaitę, kovo 17 dieną“, – sakė M. Majauskas.

Komitetas rinksis į neeilinį posėdį kitą pirmadienį ir svarstys pasiūlytą biudžeto projektą.

Pasak jo, panašiu grafiku planuojamas ir sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui – įstatymo pataisas numatoma priimti jau kitą savaitę, o jos įsigaliotų atgaline data – nuo šių metų sausio 1-osios.

M. Majausko teigimu, tuo pačiu bus apsvarstyti ir Seimo narių pasiūlymai Vyriausybės teikiamam projektui dėl šildymo lengvatos išplėtimo kitoms kuro rūšims. Priklausomai nuo Seimo seniūnų sueigos sprendimo, prezidento teikiami projektai dėl infliacijos padarinių švelninimo, tikėtina, taip pat bus svarstomi artimiausiu metu.

Indrė Genytė-Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, VŽ sakė, kad dabartinėmis sąlygomis sudėtinga kalbėti apie mokesčių pertvarkas ir jas įgyvendinti.

„Dabar visiškai kiti prioritetai ir tikrai nereikėtų blaškytis. Todėl bet kokias diskusijas lėtais strateginiais klausimais dabar derėtų nustumti į šalį ir spręsti tai, kas aktualiausia. Vyriausybė, be abejo, turėtų pasirūpinti pačiais pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais, kai infliacija grįžo į istorinį 1998 m. lygį, bet tikrai nevertėtų dabar gaišti laiką gana neproduktyvioms ir triukšmingoms diskusijoms apie tai, kas galėtų būti koreguojama mokesčių sistemoje ilgalaikėje perspektyvoje“, – VŽ sakė ekonomistė. Plačiau skaitykite čia.